Anot Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva jau yra formaliai pateikusi siūlymus Briuseliui plėsti sektorines sankcijas, apimant daugiau per Klaipėdą eksportuojamų įmonės „Belaruskalij“ trąšų.
Paklaustas, ar eksportas galėtų būti nutrauktas, G. Landsbergis atsakė, kad toks variantas yra įmanomas.
„Įmanoma visai nutraukti. Sakyčiau, kad taip, realu. Realios derybos dar nėra prasidėjusios, todėl dar ankstyva apie tai kalbėti“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.
Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui Europos Sąjunga (ES) įvedė birželio pabaigoje, tačiau realiai jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 26-osios.
Pasak G. Landsbergio, dėl sankcijų išplėtimo būtų sprendžiama anksčiausiai rugsėjį.
„Kada tai galime padaryti – anksčiausiai rugsėjo mėnesį tarybos vėl pradeda dirbi. Nėra jokio formato, kuris šiandien galėtų tai padaryti, bet formalus prašymas yra pateiktas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis taip pat išreiškė nerimą dėl „Belaruskalij“ krovinyje aptiktos kontrabandinių cigarečių siuntos iš Gardine esančio fabriko „Neman“.
„Norime atkreipti dėmesį į vakar pasirodžiusią informaciją dėl atrastos kontrabandos tų pačių „Belaruskalij“ traukinyje. Tai kelia didelį nerimą ir susirūpinimą. Reikia gilintis, ar tai nėra tam tikra tendencija, kad tai nėra atsitiktinis krovinys“, – tvirtino G. Landsbergis.
I. Šimonytė: Lietuva finansiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą
Lietuva finansiškai yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, sako premjerė, tačiau Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos (ES) šalys.
„Lietuva ir dabar yra visiškai pajėgi nutraukti šį tranzitą kalbant apie finansinį pajėgumą, bet teisiškai sankcijas kadangi turi įvesti ES visų valstybių narių sutarimu, šitą klausimą ES išspręs tik tada, kai turės visų 27 narių pritarimą“, – žurnalistams trečiadienį teigė I. Šimonytė.
„Lietuva yra iškėlusi šį klausimą ES institucijoms, o finansiškai nėra turbūt tokios naštos, kuri kažkokiu būdu vestų Lietuvą keliaklupsčiauti ar nuolaidžiauti savo pačios principams“, – pridūrė ji.
Anot premjerės, ankstesniame pakete, diskutuojant dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai, nebuvo sutarimo dėl visų kalio trąšų rūšių prekybos draudimo.
„Tos pozicijos, kurios neatsirado sprendime, jos neatsirado ne Lietuvos siūlymu. Negalima niekaip įsivaizduoti, kad Lietuva turi kažkokią dviveidišką poziciją ir pasisako, viena vertus, už sankcijas, kita vertus, bando sau aktualius klausimus iš sankcijų sąrašo išsibraukti. Taip nėra“, – teigė I. Šimonytė.
Sektorinės sankcijos Baltarusijai buvo įvestos po to, kai gegužę Minske buvo nutupdytas į Vilnių skridęs keleivinis lėktuvas, kuriame keliavo baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad sankcijos apims apie 20 proc. per Lietuvą gabenamų baltarusiškų trąšų ir galios tik naujai sudaromoms sutartims.
Produkciją vežančios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad dėl sankcijų bendrovė neteks apie 20 mln. eurų pajamų.
Trąšas Klaipėdos uoste kraunančios įmonės Birių krovinių terminalas (BKT) akcininkas Igoris Udovickis BNS neatskleidė BKT ir „Belaruskalij“ sutarčių trukmės, tačiau pabrėžė, jog jos yra ilgalaikės.
Įvedus sankcijas, į Lietuvą iš Baltarusijos paplūdo nelegalūs migrantai – šiemet į šalį nelegaliai jau pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai dėl to kaltina Baltarusijos režimą ir vadina tai hibridine agresija.
