„Esant galimybei vakcinuotis, svarbiausias mūsų tikslas yra užtikrinti ligos pasekmių suvaldymą, nes vakcinuotų asmenų ligos eiga yra lengvesnė. Turime užtikrinti, kad pandemija neperkrautų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Įgyvendinimas vyks dviem etapais
A.Dulkys pranešė, jog Vyriausybės tikslas šiuo metu yra teikti paslaugas tik galimybių pasą turintiems asmenims. Jis taip pat patikslino, kad nuo rugsėjo 13 dienos galimybių pasą įgyti galės ne tik pasiskiepiję, persirgę, žmonės, atlikę PGR testą ir gavę neigiamą atsakymą, vaikai iki 16 metų, bet ir teigiamą serologinį tyrimą turintys asmenys.
Kad paslaugų teikimui būtų galima tinkamai pasiruošti, tam tikroms šakoms (prekybai, grožio paslaugoms ir t.t.) siūloma taikyti laikinas išimtis iki rugsėjo 13 dienos, tačiau nuo minėtos datos galimybių paso neturintys galės apsipirkti tik maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių parduotuvėse, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko. Jų prekybos plotas turėtų būti mažesnis nei 1500 kv. metrų. Tai galiotų ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.
Įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas nuo rugsėjo 13 dienos bus galimas tik turint 48 val. galiojantį neigiamą PGR testą. Ši nuostata negalios esant būtinajai pagalbai.
Nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.
Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.
Kaip efektyviai vykdyti galimybių paso patikrą minėtose srityse, ministerijos spręs iki kitos savaitės. „Kabinetas įpareigojo ministerijas kiekvienam savo valdymo srityje padaryti sprendimus, kad galėtume išdiskutuoti organizacinius klausimus“, – aiškino A.Dulkys.
„Sprendimas įsigalios kitą dieną nuo nutarimo pasirašymo arba Vyriausybė pati numatys dieną nutarime“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras.
Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, norint gauti galimybių pasą nebetiks antigeno tyrimas bei bus atšaukiamas nemokamas testavimas. „Nemokamai galės testuotis tik negalintys skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – prespėjo A.Dulkys.
Su pasu kaukės neprivalomos
Nustatyta, kad kontaktiniu būdu aptarnaujant asmenis be galimybių paso galios reikalavimai dėl saugaus atstumo laikymosi, higienos, būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių. Tuo tarpu aptarnaujant žmones su galimybių pasu kaukės ir kiti operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai lieka rekomendaciniai.
„Turime dviejų etapų sprendimą – kai kurie apribojimai įsigaliotų netrukus, kai kurie vėliau. Tai būtų pakankamas laikas pasiskiepyti ir susiformuoti imunitetą. Labai skatinčiau tai daryti“, – ragino premjerė Ingrida Šimonytė.
„Jei rudenį ir žiemą sirgo vyresnieji, dabar serga žmonės iki 50 metų“, – statistiką analizavo premjerė.
Kitą savaitę planuojama pildyti, kokių veiklų atstovai galėtų dirbti tik atlikę testus, kas mokės už testo neatlikusių asmenų testavimą – darbuotojai ar darbdaviai. Taip pat rengiamas projektas dėl privalomo vakcinavimo ir nušalinimo nuo darbo to neatlikus bei ligos išmokų nemokėjimo, jei buvo susirgta nepasiskiepijus.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pranešė sieksianti didinti galimybių paso prieinamumą bei pasiūlė veikloms lauke nereikalauti galimybių paso.
„Šiandien mes turime nemokamą vakciną nuo Palangos tilto iki „Akropolio“ ir „skiepobuso“, tad naudokimės ja“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Prekybininkai nesutinka
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, Vyriausybei uždraudus be galimybių paso lankytis ne būtiniausiose maisto ar vaistų parduotuvėse, nuostolius apskaičiuoti kol kas būtų sudėtinga ir beveik neįmanoma, tačiau patikino, kad kaštai tokiam Vyriausybės sprendimui įgyvendinti būtų labai dideli.
Pasak jo, užtikrinti, kad prekybos centruose lankytųsi tik galimybių pasą turintys asmenys, būtų reikalingi dideli žmogiškieji resursai. „Jei kalbėtume apie tokio didelio masto parduotuvę kaip „Akropolis“, kur keliasdešimt tūkstančių žmonių patenka per 10-12 įėjimų, įsivaizduokite, kokie dideli reikalingi žmogiški resursai“, – kalbėjo jis.
Pasak M.Statulevičiaus, prekybos centro valdytojui tai būtų didelė našta, o lankytojams – diskomfortas. Asociacijos prezidento teigimu, siekiant užtikrinti, kad į parduotuves patektų tik galimybių pasą turintys asmenys, prie įėjimų į prekybos centrus susidarytų didelės eilės. „Tiesiog patekimas ir patekimo patirtis bus apsunkinta“, – perspėjo jis ir pridūrė, kad technines su galimybių paso įgyvendinimu susijusias problemas reikia spręsti kuo greičiau.
Pasak jo, LNTPA praeitą savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikė su galimais ribojimais susijusius siūlymus. Tarp jų – prašymas dokumento tikrinimą padaryti paties prekybininko, o ne prekybos centro atsakomybe bei idėja galimybių pasą naudoti savanoriškumo principu.
„Žmonės būtų informuojami ir skatinami atvykti tik su galimybių pasu, taip pat būtų galima tikrinti atrankiniu būdu prie kasos – nuskenuoti apsipirkimo metu. Neatimti iš žmogaus prekių, bet sudrausminti ir paskatinti kitą kartą būti su galimybių pasu“, – aiškino M.Statulevičius.
Tačiau, paprašytas įvertinti tokį siūlymą, socialdemokratų atstovas, parlamentaras Algirdas Butkevičius buvo kategoriškas: „Savanoriškumo principo laikotarpis jau pasibaigęs. Pandemijoje mes gyvename jau metus. Tai yra tiesiog neatsakingas žmonių požiūris į skiepijimąsi“.
Iniciatyvą drausti ne būtiniausių prekių parduotuvėse lankytis be galimybių paso Seimo narys vertino teigiamai ir tikino, jog dabar prioritetu laikytinas visuotinis imunitetas. „Labai teigiamai vertinu tokį sprendimą. Visi turi galimybę pasiskiepyti, todėl turi ir skiepytis“.
Dėl nuostolių nesutaria
Nors šiuo metu pilnai vakcinuoti yra 44 proc. Lietuvos gyventojų, M.Statulevičiaus teigimu, tai nesumažintų prekybos centruose besilankančių srauto, nes didžiosios prekybvietės telkiasi didmiesčiuose, kur vakcinacijos lygis yra aukštesnis. „Nereikia manyti, kad lankytojų srautai prekybos centruose nuo to sumažės. Svarbu, kad nesiburiuotų, kad nebūtų eilių“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
Didelės rizikos neįžvelgia ir „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Apribojimai sumažins apyvartas ir tai verslui nėra labai naudinga, tačiau reikia žiūrėti į pagrindinį tikslą. Apribojimai paskatins nepasiskiepijusius pasiskiepyti. Juk ir verslai negali veikti pilnu pajėgumu, jei yra grįžimo į visišką karantiną rizika. Rimto ekonominio efekto neturėtų būti“, – aiškino ji ir pasiūlė prekybininkams plėsti internetines parduotuves.
„Antrojo karantino laikotarpiu mažmeninė prekyba pernelyg nenukentėjo, nes sugebėjo persikelti į internetinę erdvę. Tiems, kurie neturi galimybių paso, alternatyva yra apsipirkinėti internetu. Internetinė prekyba, tikėtina, tik stiprės“, – tikino ji.
Tačiau M.Statulevičiaus teigimu, elektroninė prekyba jau pasiekė piką: „Kiek elektroninė prekyba galėjo transformuotis, tiek ji tai padarė per antrą karantiną. Mūsų duomenys parodė, kad žmonės aktyviai grįžta į prekybos centrus – jie nori realios patirties, pačiupinėti perkamus daiktus. Taip, jie atvyksta rečiau, bet perka daugiau. Todėl kėlimasis į elektroninę erdvę vargu ar dar labiau išsivystys. Nebent elektronikos prekyba“.
Tačiau buities technikos ir elektronikos prekių parduotuvės „Avitela“ generalinis direktorius Algirdas Mitalas teigė, jog tokia prekyba verslui sėkmės neatnešė: „Kaip parodė pirmi du uždarymai, prekyba internetu mums nekompensuotų praradimų prekybos fizinėse parduotuvėse“.
Jo teigimu, skirtingas sąlygas, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio ir dydžio, prekybininkams sudarantys sprendimai neturėtų būti priimami. „Mes į tokį galimą sprendimą žiūrime neigiamai“, – pareiškė A.Mitalas.
Pasak jo, visos pirmo būtinumo parduotuvės prekiauja ne pirmo būtinumo prekėmis, todėl tai iškreipia konkurenciją.
„Vienareikšmiai tiek mes, tiek kiti prekybininkai, pas kuriuos klientų patekimas būtų apribotas, patirtų didžiulius nuostolius dėl prekybos plotų nuomos sąnaudų bei reiktų atleisti dalį darbuotojų“, – tikino įmonės generalinis direktorius.
Su verslu reikėjo kalbėti anksčiau
LNTPA prezidento teigimu, nors pasiūlymus pateikė aną savaitę, atsakymo iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dar nesulaukė.
Prekybininkai sieks, kad būtų suvienodintos atskirus įėjimus iš lauko turinčių ir neturinčių teisės, siūlys srautų valdymo priemones, neužkirsiančias kelio verslams. „Mes palaikome visuomenės imunizavimo idėją ir suprantame, kad tai yra vienas iš būdų skatinti gyventojus skiepytis, tačiau supraskite, kad tai vykdoma verslo sąskaita. Mes priimsime Vyriausybės sprendimus, tačiau teiksime ir savo siūlymus“, – priminė M.Statulevičius.
Pasak jo, blogiausia, kas galėtų būti, yra visiškas uždarymas: „Visa, kas yra mažiau nei uždarymas, verslui bent leidžia kvėpuoti“.
LNTPA vadovas priminė, kad prekybos centrai yra įsipareigoję rengti vakcinavimo centrus prie parduotuvių, o šaltuoju sezonu – jose, todėl yra suinteresuoti, kad visuomenė greičiau įgytų masinį imunitetą.
A.Mitalas patikino, jog „didžioji dauguma prekybininkų daro viską, kad užtikrintų saugų klientų apsipirkimą, nepaisant to, kokie bus priimti Vyriausybės sprendimai“.
