Mato spragų dėl galimybių paso: pasakoja apie sistemos apėjimo planus ir įspėja apie rimtas problemas Patikrinti 500 tūkst. žmonių per dieną – neįmanoma

Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos. Skelbiama, jog nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvėse. Jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai. Tačiau visi „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėję ekspertai sutiko, kad toks ribojimas – per griežtas ir sunkiai įgyvendinamas.

Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Neaišku, kas užsiims kontrole, juk policija šiuo metu užsiėmusi migrantais.<br>T.Bauro nuotr.
Neaišku, kas užsiims kontrole, juk policija šiuo metu užsiėmusi migrantais.<br>T.Bauro nuotr.
Neaišku, kas užsiims kontrole, juk policija šiuo metu užsiėmusi migrantais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neaišku, kas užsiims kontrole, juk policija šiuo metu užsiėmusi migrantais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neaišku, kas užsiims kontrole, juk policija šiuo metu užsiėmusi migrantais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Neaišku, kas užsiims kontrole, juk policija šiuo metu užsiėmusi migrantais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
N.Cesiulis.<br>T.Bauro nuotr.
N.Cesiulis.<br>T.Bauro nuotr.
R.Vainienė.<br>V.Balkūno nuotr.
R.Vainienė.<br>V.Balkūno nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Aug 5, 2021, 5:35 PM, atnaujinta Aug 6, 2021, 10:49 AM

Ribojimus įves, o kas kontroliuos?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip prekybos vietose įgyvendinti Vyriausybės numatomus reikalavimus dėl galimybių paso. „Iššūkis bus nemažas“, – pripažino M.Statulevičius.

Anot jo, guodžia bent tai, kad yra suteiktas pereinamasis laikotarpis iki rugsėjo 13 d., kitu atveju, jei nutarimas įsigaliotų iš karto kitą dieną po Vyriausybės sprendimo, reikalavimus įgyvendinti būtų tiesiog neįmanoma.

Prekybos centrai saugo savo reputaciją ir lankytojus. Jie negali leisti kažkam ateiti, pamojuoti savo QR kodu, nesvarbu, skenavimo sistema suveikė ar ne, praleisti jį į vidų ir tiek. Reguliavimas bus vykdomas atsakingai“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Tačiau Alytaus meras Nerijus Cesiulis jau pastebėjo žmonių, kuriančių sistemos apėjimo planus. Pasak jo, žmonės, neturintys galimybių pasų, svarsto eidami į parduotuvę juos pasiimti iš brolio, tėčio ar kieno kito.

„Taigi iš kur jie žinos, kad aš esu ne Nerijus Cesiulis, o, pavyzdžiui, koks Juozas Cesiulis? O kiek užtruktų prie įėjimo parodyti ir galimybių pasą, ir tapatybės kortelę, visus nuskenuoti, patikrinti? Įsivaizduojate, kokios eilės bus piko metu?“ – rėžė meras.

Tokią spragą pastebėjo ir M.Statulevičius: „Kai tik buvo pradėtas naudoti galimybių pasas, ėjau į maitinimo įstaigas viduje, bet ten niekas neprašydavo parodyti tapatybės dokumento, tik nuskenuodavo QR kodą, sulaukdavau žalios lemputės ir praeidavau.

Jeigu siekiame, kad tos vietos, kuriose galimybių pasas bus naudojamas, būtų maksimaliai saugios ir ten lankytųsi tik imunizuoti žmonės, tada reikės vykdyti ir asmens tapatybės patikrą.“

Jo skaičiavimais, viename prekybos centre apsilanko apie 30–40 tūkst. žmonių per dieną, o įėjimų į vidų yra apie 15–18. Vadinasi, prie kiekvieno įėjimo reikės įrengti barjerus ir dar papildomai samdyti apsaugos darbuotojų.

„Bet pasižiūrėjome, kad vien mūsų atstovaujamiems prekybos centrams prireiks apie 200–300 naujų apsaugos darbuotojų. Šiuo metu net tiek laisvų apsaugos darbuotojų rinkoje nėra“, – problemą iškėlė M.Statulevičius.

N.Cesiulis mato ir dar vieną problemą – kas kontroliuos visus kitus verslus, ne prekybos centrus?

„Ribojimų įveda, bet kontroliavimą, tikėtina, vėl atiduos savivaldybėms. Sakys, kad eitume į grožios salonus ir tikrintume, ar plaukai kerpami, nagai klijuojami, lakuojami, antakiai dažomi tik su galimybiu pasu ar be jo.

Anksčiau kontroliuoti tekdavo ir policijai, bet dabar ji užimta migrantais, ypač mūsų regione. Tai kas kontroliuos?“ – kėlė klausimą Alytaus meras.

Patikrinti 500 tūkst. žmonių per dieną – neįmanoma

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė apskritai nėra patenkinta dėl Vyriausybės numatomo 1,5 tūkst. kv. metrų prekybinio ploto ribojimo. „Sprendimas buvo priimtas nesitariant su mumis“, – sakė ji.

„Matyt, valdžia nori apriboti kai kurias maisto prekių parduotuves, nes jų asortimente galima rasti ir nebūtinųjų prekių. Tai yra tiesa. Kuo didesnė parduotuvė, tuo ten daugiau ir ne maisto prekių: kosmetikos, drabužių“, – svarstė valdžios sprendimą ji.

Anksčiau prekybininkai teikė siūlymą, kad galimybių paso nebūtų reikalaujama lankantis būtinųjų prekių parduotuvėse, o ribojimai būtų taikomi tik nebūtinosiomis prekėmis prekiaujančioms prekybos vietoms, nepriklausomai nuo jų ploto. Taip pat siūlė, kad galimybių paso būtų reikalaujama norint patekti į didžiuosius prekybos centrus, kurie viršija 10 tūkst. kv. metrų plotą.

Tačiau išgirdus apie Vyriausybės planus trečiadienį prekybininkai prašymą dėl prekybinio ploto sumažino iki 2,5 tūkst. kv. metrų ir tikisi, kad šis jų pasiūlymas dar bus priimtas.

„Tie, kurie nustatė 1,5 tūkst. kv. metrų plotą, tikriausiai nežinojo, kokie pirkėjų srautai apsilanko tokiose parduotuvėse. Mes savo iniciatyva pateikėme jiems tokią informaciją, kad jie susivoktų, kokio masto patikra nusimato kiekvieną dieną.

Turime informaciją iš dalies tokio dydžio parduotuvių – ir tai yra 470 tūkst. kvitų kasdien. Jeigu apklaustume visas parduotuves, tikriausiai pasiektume pusę milijono kvitų. Tiek žmonių apsilanko maisto prekių parduotuvėse, kurių plotas virš 1,5 tūkst. kv. metrų.

Kas įsivaizdavo, kad tiek žmonių reikės tikrinti? Tokios patikros nei Registrų centras, nei prekybininkai negali atlaikyti. Toks reikalavimas yra sunkiai įgyvendinamas“, – aiškino situaciją R.Vainienė.

Ji šį sprendimą dėl galimybių paso palygino su kadaise priimtu automobilių stovėjimo vietų prie prekybos centrų ribojimu. „Tris savaites jis galiojo, o paskui buvo atšauktas, nes visi pamatė, kad tai visiška nesąmonė. Apie galimybių paso ribojimą manau taip pat. Nebuvo viskas apgalvota, įvertina, su prekybininkais nesitarta. Negalima palikti žmonių be maisto, kad ir kaip norime paskatinti vakcinaciją“, – sakė ji.

Jei būtų priimtas naujas prekybininkų siūlymas dėl galimybių paso naudojimo parduotuvėse, viršijančiose 2,5 tūkst. kv. metrų plotą, per dieną tektų Lietuvoje patikrinti apie 200 tūkst. žmonių. Tokį kiekį, tačiau ne didesnį, R.Vainienės įsitikinimu, sistemos dar atlaikytų.

Bijo konfliktų

Pasak R.Vainienės, jau dabar prekybininkai vis papuola į nemalonumus – pirkėjų dirglumas dėl kaukių dėvėjimo yra padidėjęs, todėl dažniau kyla konfliktai, sulaukiama grasinimų, raštų iš advokatų, tenka kviesti ir policiją.

„Jei net dėl kaukių žmonės tokie dirglūs, tai kas bus piko metu, po darbo, kai bus toks didelis srautas žmonių?“ – svarstė ji.

R.Vainienė kol kas kalba apie du galimus kontrolės variantus – arba statyti vartelius prie įėjimo į parduotuves ar prekybos centrus, arba įdarbinti daugiau apsaugos darbuotojų ir tai pavesti jiems.

„Bet, jeigu prie įėjimo statysime vartelius, vienas žmogus praeidamas galės palaikyti vartelius, tada praeis ir kiti. Arba piko metu gali strigti skenavimas, arba tuos vartelius kas nors sulaužys, arba žmonės apsisuks ir išeis. O ką daryti tada?

Jeigu prie vartelių patikrai vykdyti statytume žmogų, vieno nepakaktų, tektų samdyti papildomai žmonių. Bus blogai“, – apie galimas problemas prabilo ji.

Dar viena rimta problema – nusidrieksiančios eilės prie didesnių parduotuvių. Žmonės, nenorėdami gaišti laiko, gali pasukti į mažesnes parduotuves, į kurias patekti galimybių paso nereikės, arba išvis patrauks apsipirkti į Lenkiją, kurioje ir pigiau, ir mažiau ribojimų.

Ribojimai paskatins emigruoti

„Prekybos tinkluose tuos patikrinimus bus sunku užtikrinti. Reikia pagalvoti, ar mums iš viso verta tiek daug investuoti į tokias sistemas, juolab, kad jų nauda neaiški. Jau išbandėme daug ribojimų ir pavasarį pamatėme, kad jie nelabai veikia. Estai per visą laiką įvedė daug mažiau ribojimų ir turi daug geresnius rodiklius.

Norime naudoti du įrankius – meduolį ir lazą. Bet lazdą galime lengvai perlekti ir ji sulūš. Čia yra didžiausia grėsmė“, – pritarė ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot jo, visi šie ribojimai gali turėti neigiamą įtaką darbo rinkai, nes daugelis darbuotojų ims priešintis sistemai ir patrauks svetur.

„Jeigu turėsime tokį kontrastą... Jungtinėje Karalystėje viskas vyksta laisvai, o pas mus vos ne kiekviename žingsnyje kontrolė – tai tikrai paskatins emigruoti.

Geriau tokiai mažai šaliai turėti mažiau ribojimų negu daugiau. Mes pažeidžiama šalis, žmonės vis migruoja. Tą reikia turėti mintyje“, – pabrėžė Ž.Mauricas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.