„Mažieji vežėjai nyksta, o didieji keliasi ar dairosi į kaimynines šalis, kuriose verslui palankesnės sąlygos, – sakė „Linavos“ atstovas. – Verslas pakankamai sklandžiai susitvarkė su pandemijos iššūkiais, bet kur kas didesnę žalą daro valdžios sprendimai. Kažkodėl politikai nesupranta, kad iš dedeklės vištos buljoną virti nėra išmintinga.“
Kad susidariusi situacija yra grėsminga, pripažino ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jo manymu, nekreipti dėmesio į beveik 13 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriantį verslą ir jo problemas nevalia.
Milijonai plaukia kaimynams
Pasak Z.Buivydo, dabartinė situacija kelia didžiulį pavojų – gal prasidėti ir nebesugrąžinami pokyčiai, kurių pasekmes pajaus visa šalis.
„Pagal naujausius duomenis investicijos mūsų versle yra sustojusios – šiemet į plėtrą investuota 44 proc. mažiau. Taip nutiko ir dėl bankų požiūrio, ir prastėjančių valdžios kuriamų sąlygų, – kalbėjo „Linavos“ atstovas.
Jis sakė, kad nuo pirmosios pandemijos pradžios iš verslo žemėlapio išnykusių vežėjų skaičius artėja prie 250 įmonių. Tiesa, tai buvo mažosios, iki 49 darbuotojų, turinčios bendrovės. Jos neišgyveno, nes dėl menko pelningumo ir didelės rizikos šio verslo seniai nefinansuoja bankai.
Didžiosios bendrovės surado kitą kelią – investicijas nukreipė į kaimynines šalis, kuriose ir bankų požiūris palankesnis. Lietuviai verslininkai sutikti išskėstomis rankomis, nes tai reiškia ir naujas darbo vietas, ir milžiniškas įplaukas į biudžetą.
Didieji rinkos žaidėjai uždirba ne vien iš pervežimų, bet ir kitų veiklų, pavyzdžiui, sandėliavimo. Tuo tarpu mažieji turi išgyventi iš veiklos, kurios pelningumas siekia tik 3-5 procentus.
„Žinome, kad vien Lenkijoje jau įregistruota 6 tūkstančiai vilkikų. Paskaičiuota, kad vienas vilkikas per įvairius mokesčius, akcizus valstybei per metus duoda 8 tūkstančius eurų. Tad Lietuvos biudžeto metiniai praradimai – apie 50 milijonų eurų. Ir tai – dar ne pabaiga, tikrąsias pasekmes pajausime po 2-3 metų,“ – sakė Z.Buivydas.
Nesprendžia darbuotojų problemos
Viena didžiausių problemų, kurių niekaip nesiseka išspręsti – darbuotojų stoka. Dabar Lietuvoje įmonės yra įregistravusios 57 tūkstančius vilkikų, įdarbinusios 77 tūkstančius vairuotojų. Jų trūksta, nes vienam vilkikui reikia 2,2-2,5 specialisto – dabar būtų galima įdarbinti dar bent 16 tūkstančių žmonių.
„Lietuvoje turime 260 tūkstančių nedirbančių žmonių. Kiek iš jų norėtų ateiti dirbti? Vienetai, nes nemaža dalis bedarbių net neieško darbo – jie nori ir toliau sėdėti ištiesta ranka ir pragyventi iš socialinių išmokų,“ – kalbėjo „Linavos“ generalinis sekretorius.
Z.Buivydas pažymėjo, kad „Linava“ be jokių dvejonių pasirašė ministerijos siūlytą memorandumą dėl valstybės paruoštų specialistų įdarbinimo. Bet rezultatas menkas – dabar kursus lanko vos keliasdešimt būsimųjų vairuotojų.
„Lieka vienintelė išeitis – įsivežti vairuotojų iš užsienio, bet duotą 11600 kvotą išnaudojome per pusmetį. Be to, ir darbuotojų įsivežimas nėra toks paprastas, nes dėl biurokratinių kliūčių sugaištama nuo mėnesio iki trijų. Mūsų verslui tokie terminai yra žudantys,“ – sakė generalinis sekretorius.
Parlamentaras nepanoro dovanos
Pasak „Linavos“ atstovo, per 2008 metais visą pasaulį supurčiusią ekonomikos krizę, 2014 metais po Krymo aneksijos užsidarius Rytų rinkai verslas įrodė, kad yra gyvybingas ir geba prisitaikyti prie iššūkių.
„Mes patys nekuriame taisyklių, tik stengiamės prisitaikyti. O sritis labai jautri – pakanka įvesti kokį naują reikalavimą ir pasienyje nusidriekia kilometrinės eilės. Taip nutinka ne dėl vairuotojo, o dėl vienu pirštu į sistemą duomenis įvedančio pareigūno kaltės“, – sakė Z.Buivydas.
Generalinis sekretorius atmetė kaltinimus, kad vežėjai skriaudžia darbuotojus, moka pernelyg mažus atlyginimus: „Europoje sukurta darbo apmokėjimo komandiruotėse sistema į mūsų teisę perkelta 2003 metais. Iš pradžių privalėjome mokėti 1,3, o nuo 2019 metų– jau 1,65 minimalaus dydžio atlyginimą, o likusią dalį sudaro dienpinigiai.“
Z.Buivydas sakė, kad vairuotojo algos šoktelėjimas iki 1059 eurų nėra toks neskausmingas įmonėms kaip gali atrodyti – per metus verslui kainuoja papildomus 75 milijonus eurų.
„Daugumai atrodo, kad verslininkai maudosi piniguose. Vienam parlamentarui įmonė pasiūlė už dyka 10 vilkikų, kad pats rūpintųsi kroviniais, vairuotojais ir uždirbtų tuos milijonus. Žinote, jis atsisakė, nes jam nereikia rūpesčių, paprasčiau būti Seime,“ – šyptelėjo „Linavos“ atstovas.
Ribojimais nieko neišsprendė
Z.Buivydas pripažino, kad problemos slegia ne vien Lietuvos vežėjus. Pavyzdžiui, vokiečiai dabar spjaudosi, nes prieš dešimtmetį pasiekė vidaus susitarimą dėl 2220 eurų algalapyje siekiančio vairuotojo atlygio.
Dabar tokie pinigai jiems džiaugsmo nebekelia, nes atskaičius mokesčius lieka 1600-1700 eurų. „Mūsų vairuotojai į namus parsiveža po 2000 eurų. O į Vokietiją, kur trūksta 60 tūkstančių vairuotojų, dirbti nesiveržia, nes ten draudžiama dirbti kadencijomis,“ – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius.
Įvestas vadinamasis mobilumo paketas konkurencinių problemų neišsisprendė. Lietuvos verslas dirba su gerokai mažesne pelno marža – išgyvena su už nuvažiuotą kilometrą mokamu 1,05-1,06 euro įkainiu, o vokiečiai vidaus rinkoje saviškiams moka po 1,5 euro.
Todėl vokiečiai perka Lietuvos įmonių paslaugas. Su minimalia pelno marža dirbantys lietuviai pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių yra treti Vokietijoje.
Pakeitimai stabdo plėtrą
„Europos Parlamentui priėmus mobilumo paketą, atsirado ir dar daugės absurdiškų ribojimų, bet jau Europos teisingumo teisme prasidėjo aštuonių ES narių inicijuotas teisinis procesas. Nesuvokiame, kodėl vilkikas periodiškai turi būti sugrąžinamas į įmonę? Kovojame už ekologiją, o tuščią vilkiką varysime po kelis tūkstančius kilometrų? Viliamės, kad to absurdo galiausiai neliks“ – vylėsi Z.Buivydas.
„Linavos“ atstovas bakstelėjo į dar vieną problemą, kuri mažina konkurencingumą ir stabdo trečio pagal sukuriamą BVP verslo plėtrą – pelno apmokestinimas: „Lietuva liks kaip sala – aplinkinėse valstybėse investicijoms planuojama taikyti šią lengvatą. Valstybė turi išgirsti, kad su sėkmingai veikiančiu verslu nevalia elgtis kaip su posūniu ir naujus reikalavimus įvedinėti per 3 dienas.“
Pasak Z.Buivydo, verslas yra spaudžiamas į kampą, nes ir teikiamos paslaugos savikaina auga. Prieš dešimtmetį vilkiką buvo galima nupirkti už 52-53 tūkstančius eurų, o dabar gamintojui tenka pakloti nuo 85 iki 92 tūkstančius eurų.
Būtina susėsti derėtis
Ekonomistas A.Izgorodinas įsitikinęs, kad verslas negali vien reikalauti – jis turi sėsti prie derybų stalo, daryti nuolaidas.
„Be abejonės transporto sektorius labai svarbus valstybei, nes visoje ES sukuria didžiausią BVP dalį. Be to, pagal sausumos transporto užimamą dalį Lietuvos vežėjai yra pirmi Europoje,“ – sakė ekonomistas.
A.Izgorodino manymu, verslo priekaištai dėl kuriamų perteklinių barjerų yra pagrįsti: „Nelogiškai atrodo žaidimo taisyklių keitimas nepaliekant pereinamojo laikotarpio. Juolab kad dabar, per pandemiją, ne laikas jas keisti. Tai rodo, kad stinga strateginio planavimo. Juk valstybė turi padėti, o ne žudyti.“
Pasak eksperto, kitaip būtų galima reaguoti, jei kalba eitų apie 1-1,5 proc. BVP sukuriančią verslo šaką, bet dabar sumažėjusios apimtys kirs per ekonomiką.
Vis dėlto A.Izgorodinas linkęs manyti, kad kompromiso turi ieškoti abi pusės: „XXI amžiuje logiška reikalauti, kad atlyginimai būtų mokami pavedimais. Bet pasikartosiu, kad naujos tvarkos neturi būti įvestos per mėnesį ar du.“
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad transporto sektorius augo ir pandemiją, o tai reiškia, jog efektyviai prisidėjo prie nedarbo problemų sprendimo. Todėl valstybė turėtų ne spausti, o tiesti ranką ir padėti savam verslui įsitvirtinti užsienio rinkose.
Ekspertui ne naujiena, kad dalis vilkikų įregistruojama kaimyninėse valstybėse. Pasak jo, taip elgtis pajėgios tik didžiosios įmonės, nes kuriantis, tarkim, Lenkijoje reikia papildomų pinigų licencijoms, naujų logistikos patalpų, įregistruoti darbuotojus.
A.Izgorodinas pripažino, kad į Lietuvą tikrai sudėtinga įsivežti užsienietį darbuotoją. Bet jis mano, kad vairuotojų stygių būtų galima kompensuoti dar labiau didinant atlygį: „Jei konkuruojama su vakariečiais, vadinasi, galėtų didinti algas. O darbuotojui svarbu ne tik dydis, bet ir apmokestinimas, būsimos socialinės garantijos.“
Uždirba valstybei milijardus
- Lietuvoje įregistruota 4366 pervežimais užsiimančios įmonės.
- Jose dirba 133 tūkstančiai žmonių.
- 85 proc. įmonių sudaro smulkios (iki 9 darbuotojų) ir mažosios (iki 49) – jų turimo transporto parko vidurkis yra iki 10 vilkikų.
- Nepaisant to, transporto ir sandėliavimo bendrovės sukuria net 12,8 proc. BVP – daugiau kaip 5,5 milijardo eurų.
- Vežėjų sukuriamo BVP dalis – didžiausia tarp visos ES narių.
