„Amazon“ galia ir įtaka pučiasi kone kasmet: kalba, kad kompanija tapo pavojingesnė nei bet kada

Vargu ar yra kitas žmogus, „Amazon“ kompaniją pažįstantis geriau nei JAV žurnalistas Bradas Stone’as (50 m.). Nors jis laikomas šios bendrovės kritiku, pats autorius tvirtina tesąs jos metraštininkas.

Darbas turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo J.Bezoso įkurtos „Amazon“ logistikos centruose sekinantis, bet norinčiųjų juose darbuotis kol kas nestinga.<br>„Scanpix“ nuotr.
Darbas turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo J.Bezoso įkurtos „Amazon“ logistikos centruose sekinantis, bet norinčiųjų juose darbuotis kol kas nestinga.<br>„Scanpix“ nuotr.
Darbas turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo J.Bezoso įkurtos „Amazon“ logistikos centruose sekinantis, bet norinčiųjų juose darbuotis kol kas nestinga.<br>„Scanpix“ nuotr.
Darbas turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo J.Bezoso įkurtos „Amazon“ logistikos centruose sekinantis, bet norinčiųjų juose darbuotis kol kas nestinga.<br>„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 9, 2021, 6:23 AM

Savo naujoje knygoje jis aprašo, kaip pastaraisiais metais „Amazon“ tapo įtakingesnė ir pavojingesnė nei bet kada.

Vis dėlto klausimas, ar pasaulis be šios kompanijos įkūrėjo Jeffo Bezoso būtų geresnis, B.Stone’o manymu, netinkamas. Pateikiame įdomiausias „Der Spiegelinterviu su amerikiečių žurnalistu vietas.

– Apie J.Bezosą ir jo imperiją jau buvote parašęs knygą. Dabar pasirodo antroji. Kodėl?

– Nuo to laiko „Amazon“ per porą metų tapo dar didesnė, įtakingesnė ir kai kuriais atžvilgiais gąsdinanti. Tai jau kitokia bendrovė.

„Amazon“ įsigijo maisto produktų tinklą „Whole Foods“ ir sukūrė milžinišką savo logistikos tinklą, „Amazon“ furgonų, sunkvežimių ir lėktuvų yra visur. Bendrovė įkėlė koją į Holivudą, kuria filmus ir serialus.

J.Bezosas nusipirko įtakingą JAV dienraštį „Washington Post“ ir įkūrė kosminių tyrimų bendrovę „Blue Origin“. Vien per trejus metus, kol rašiau knygą, „Amazon“ pasamdė 500 tūkst. darbuotojų, o bendrovės rinkos vertė padidėjo beveik trilijonu dolerių.

– Knygai J.Bezosas nedavė nė vieno interviu. Kodėl?

– Manau, nusprendė, kad interviu jam nebereikalingi. Kai mano kitaip, tuomet atsisėda priešais auditoriją scenoje ir leidžiasi klausinėjamas draugiškai nusiteikusio moderatoriaus.

Tačiau jei jis nori ką nors paaiškinti, tai daro per reguliariai rašomus laiškus savo bendrovės akcininkams.

– Šį vasarį J.Bezosas pranešė apie pasitraukimą iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Ar be jo „Amazon“ apskritai įsivaizduojama?

– Jis nepasitraukė, nes tebepriklauso artimiausiam vadovaujančių vadybininkų, priimančių svarbius sprendimus, ratui. Jo žodis svarus. J.Bezosas dar nepasirengęs „Amazon“ palikti vienos.

– Kuo jis skiriasi nuo kitų šiuolaikinių bendrovių vadovų – Marko Zuckerbergo iš „Facebook“, Elono Musko iš „Tesla“ ar, žvelgiant į praeitį, „Apple“ vadovo Steve’o Jobso?

– Kiekvienas jų yra savitas. O J.Bezosas vienu metu atlieka visus vaidmenis. Jis – bendrovės ateities vizijos kūrėjas, pateikiantis didžiąją strategiją, iki smulkiausių detalių žinantis verslo vingrybes.

Pagrindines skaitmeninio balso asistento „Alexa“ koncepcijos gaires jis išdėstė elektroniniame laiške. Kai J.Bezoso specialistai išreiškė apgailestavimą, kad ši idėja neįgyvendinama, projektu užsiėmė asmeniškai. Jis pasitelkė daug pinigų ir personalo, kol jo koncepcija buvo įgyvendinta. Dabar „Alexa“ įranga naudojasi 200 mln. klientų.

– Už tai dažnai moka darbuotojai. Pastebima, kad vis garsesni kritikos balsai dėl darbo sąlygų.

– Būtina nubrėžti takoskyrą tarp viešų diskusijų ir nuotaikos bendrovės viduje. Geras pavyzdys – bandymas „Amazon“ centre Besemeryje (Alabamos valstija) įkurti profsąjungą. Galiausiai darbuotojai balsavo prieš, ir net žymia dauguma, nors politikai ir žiniasklaida savaičių savaites aiškino, kad profsąjungos kūrimas – lemtingas klausimas.

Bet dabar, kai tvyro baimė dėl ekonomikos padėties ir mažėjančių pramonės sektoriaus darbo vietų, toks darbdavys kaip „Amazon“, mano nuomone, pageidautinas daugumoje vietovių. Bendrovė moka padorų atlyginimą, savo noru nustatė mažiausią 15 dolerių (12,6 euro) valandinį atlygį.

Tikrai galima klausti, ar darbas logistikos centre yra toks pat turiningas, kaip buvo anksčiau plieno gamyklose arba automobilių fabrikuose. Bet tai – praeitis.

– Neįprastai draugiški žodžiai, nors esate laikomas vienu pagrindinių „Amazon“ kritikų.

– Nelaikau savęs „Amazon“ kritiku, veikiau jos istorijos metraštininku. Vis dėlto man kelia susirūpinimą, kaip greitai bendrovė nuvaro savo darbuotojus. „Amazon“ nėra laikomas ilgalaikiu darbdaviu.

Bendrovė net nenori, kad žmonės ilgam pasiliktų, nes jie galėtų tapti jos Achilo kulnu.

Esant nuolatinei kaitai ateis laikas, kai kompanija neberas žmonių, kuriuos galėtų pasamdyti.

– Vašingtone ir Europoje ryškėja vis didesnis pasipriešinimas „Amazon“ galiai rinkoje. Ar ši aplinkybė kels pavojų bendrovei?

– Susidariau įspūdį, kad konkurenciją stebinčioms institucijoms bus sunku pateikti įtikinamą kaltinimą „Amazon“.

„Microsoft“ atveju dešimtajame dešimtmetyje JAV teisingumo ministerijai prireikė beveik dešimties metų. Bet galiausiai nieko neįvyko. Tuomet pradinis kaltinimo bendrovei taškas buvo daug aiškesnis, nes „Microsoft“ dominavimas rinkoje buvo neginčijamas.

Tačiau nė viename sektoriuje, į kurį įsitraukia „Amazon“, ji neturi klasikinės rinkos monopolijos kaip anksčiau programinės ir techninės įrangos gamintoja „Microsoft“ ar naftos gamybos, perdirbimo ir gabenimo įmonė „Standard Oil“.

– „Amazon“ visuomet nustebindavo naujomis idėjomis. Kokia bus kita?

– Bendrovė turi savotišką slaptą kūrėjų komandą, kuri vadinasi „Grand Challenge“ ir plėtoja sveikatos apsaugos rinkos idėjas. Kartą per mėnesį J.Bezosas susitinka su šia grupe, jį domina medicinos ir sveikatos tema.

Bendrovė jau dabar bandomosiomis sąlygomis valdo kelias „Amazon“ vidaus klinikas darbuotojams, kuriose plačiai taikoma telemedicina.

Akivaizdu, kad šią paslaugą ateityje norima siūlyti ir kitoms įmonėms.

Visa tai dar pradinė stadija, bet, manau, artimiausiais metais „Amazon“ įsilies į sveikatos apsaugos rinką.

– Ar esama bendrovės projektų, kuriuos galima įvertinti kaip nesėkmingus?

– 2013-aisiais J.Bezosas garsiai pareiškė, kad „Amazon“ jau netrukus savo didžiulį bepiločių skraidyklių parką panaudos prekėms oro keliu gabenti. Akivaizdu, kad šis sumanymas nebuvo įgyvendintas.

Iki koronaviruso pandemijos buvo mėginama internetu pardavinėti šviežius maisto produktus – tai buvo apgailėtina.

Bet daug kas pasikeitė tada, kai dėl pražūtį skleidžiančio viruso žmonės išeidavo tik už savo namo durų. „Amazon“ visada mąsto ilgalaikėmis kategorijomis.

– Galbūt pasaulis būtų geresnis, jei niekada nebūtų atsiradusi „Amazon“, kaip sako kai kurie bendrovės kritikai?

– Šį klausimą tam tikra prasme palietė ir J.Bezosas savo pastarojo meto laiške akcininkams. Jis tai padarė jam įprastu būdu – pasitelkęs skaičius.

Tiesiog apskaičiavo, kiek jo bendrovė davė papildomos naudos klientams, kokią gerovę sukūrė savo darbuotojams ir akcininkams. Vadinasi, toks kaltinimas jam rūpi.

Aš pats esu „Amazon“ klientas ir „Amazon Prime“ narys, naudojuosi „Alexa“, užsisakau filmus iš „Prime Video“.

Būtų veidmainiška, jeigu sakyčiau, kad ši bendrovė niekada neturėjo egzistuoti.

– Tačiau savo knygoje rašote: „Jei nebūtų buvę „Amazon“, visa tai būtų padariusi kita bendrovė.“

– Skaitmenizacija keičia mūsų pasaulį jau beveik 50 metų. „Amazon“ įsiliejo į daugelį sričių ir susikrovė didžiulį pelną.

Ar gebantis kalbėti kompiuteris, prekyba internetu ar debesų kompiuterija būtų egzistavę be J.Bezoso? Tikriausiai taip.

Todėl klausimo, ar pasaulis būtų geresnis be „Amazon“, net nereikia kelti. Nėra kelio atgal.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali „Nauja diena“ G. Kirkilui atminti