Baltarusija užspeista į kampą
„Jeigu būtų galėjęs, jei ekonomiškai apsimokėtų, jau būtų nukreipęs vakar. Akivaizdu, kad šių krovinių vežimas per kitus uostus yra daug sudėtingesnis ir brangesnis, ir dabar tiesiog bandoma žaisti.
Juk, pavyzdžiui, naftos produktai buvo apgręžti – tai greičiausiai apsimokėjo padaryti, o štai tos trąšos, matyt, taip lengvai nevažiuoja per kitus uostus. Matysime, kokie bus veiksmai“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė M.Dubnikovas.
Anot jo, jeigu Lietuva principingai juda trąšų eksporto uždraudimo link, Baltarusija greičiausiai ne principingai siekia apgręžti krovinių srautą, o jau stengiasi jį išsaugoti. „Šioje situacijoje Baltarusija yra įspeista į kampą ir jai svarbu apsaugoti savo gaunamų pinigų kiekį“, – įsitikinęs finansų analitikas.
Jeigu Lietuva sustabdytų eksportą šiandien ar rytoj, Baltarusijai grėstų labai dideliais nuostoliais – negaunantys trąšų klientai grasintų netesybomis. Tad, maža to, kad negautų suplanuotų pinigų, Baltarusija dar gautų ir baudas, turėtų kompensuoti negaunantiems prekių pirkėjams, pastebėjo jis.
„A.Lukašenkos žinutėje yra du dalykai: pirma, pareiškimas gyventojams, kad Baltarusija pajėgi eksportuoti ne tik per Lietuvą, bet ir per kitas šalis; antra, tiesiog bandoma apsaugoti iš trąšų einantį pinigų srautą, nes tai gana svarbi eksporto dalis“, – mano M.Dubnikovas.
Tuo metu Seimo narys valstietis Valius Ąžuolas yra visiškai kitokios nuomonės: anot jo, Baltarusija nepatirs jokių nuostolių, o nukentės tik Lietuva. „Kokių jau nuostolių gali patirti Baltarusija? Tik tiek, kad ilgesnis kelias ir reikės susimokėti keliais eurais daugiau už nugabentą toną trąšų. Bet čia aš nematau problemos“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Seimo nario teigimu, matydama tokią Lietuvos užsienio politikos kryptį, Baltarusija kito kelio paprasčiausiai nebeturi. „Liūdniausia tik tai, kad mes patys žlugdome savo ekonomiką. Mums nerūpi nei geležinkeliai, nei uostas, nei valstybei sumokami mokesčiai, mums svarbiausia principai.
Mūsų geležinkeliai tikrai neuždirba didelių pelnų, tad automatiškai taptų nuostolingi – prasidėtų darbuotojų atleidimai, gal netgi įmonės pardavimas. Tvirtinant Vyriausybę aš ir Seime pasakiau kalbą, kad tai valdantieji ir darys: ką jie darė su „Mažeikių nafta“, kitomis įmonėmis? Iš pradžių jas nustekena, padaro nuostolingomis, o po to parduoda. Dabar ta schema ir vykdoma“, – įsitikinęs V.Ąžuolas.
Šalis eina į susinaikinimą?
Politiko manymu, Lietuva turėtų sekti Vokietijos pavyzdžiu, kuri, pasak Seimo nario, kalbėdama apie Rusiją, visada pasako, kad jai jos pačios ekonomika, energetiniai klausimai yra svarbiau ir aukščiau už visos Europos Sąjungos (ES) vykdomą užsienio politiką – šalis pirmiausia galvoja apie savo interesus.
„Mūsų politikai, valdantieji taip pat, kaip ir su Baltarusija, elgiasi ir su Kinija, Taivanu. Pernai Kinija iš mūsų buvo nupirkusi grūdų už 70 mln. eurų, o dabar mums to nebereikia. Mūsų užsienio politika mūsų šalį veda į ekonominį sunaikinimą“, – tikino V.Ąžuolas.
Taip pat jis ragino užsienio politikos vykdymo pasimokyti iš lenkų, latvių bei estų. „Kodėl jie vykdo užsienio politiką, kuri nekenkia jų valstybėms? Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo bičiuliautis su Dalai Lama, Taivanu, kai tuo tarpu Dalai Lamos nepriėmė nei Latvija, nei Estija, nuo tada labai stipriai sumenko mūsų eksportas į Kiniją.
Jeigu norime mokėti tokią kainą už savo užsienio politiką, politikai neturėtų užmiršti, kad tą kainą moka visa tauta, o ne vien jie. Suprantu, kad jų asmeniškai tai neliečia – jų atlyginimas nuo to nesumažės, piniginė nepaplonės. Bet tautą tai liečia, nes šalį varo į nuostolius“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
Anot jo, iš mūsų vykdomos užsienio politikos pasekmių dabar pasipelnys Rusija: „Susidaro vaizdas, kad mūsų politikai padeda rusų politikams gyventi“.
M.Dubnikovas pritarė, kad Rusijos krovos kompanijos, geležinkeliai suinteresuoti, jog tokie Baltarusijos kroviniai keliautų per juos – kiekviena kompanija džiaugtųsi srautu, generuojančiu apie 80–100 mln. eurų pajamų per metus.
Įtampa ir toliau didės
Finansų analitikas prognozuoja, kad įtampa greičiausiai ir toliau didės: bet ne tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o tarp ES ir Baltarusijos. „ES labai gerai žino, kas yra migrantų krizė ir nepalieka Lietuvos vienos – matome puikų ES atsaką.
Bandymai terorizuoti vieną iš ES šalių, kurie dabar plečiasi jau ir į Latviją bei Lenkiją, kuri, beje, yra viena didžiausių ES valstybių, yra Baltarusijos klaida. Ji dabar atkreipia didesnį ES dėmesį ir dabar spaudimas iš ES Baltarusijai tik didės“, – įsitikinęs jis.
V.Ąžuolas įsitikinęs, kad krizė gilės tik daugiau, jei valdantieji Lietuvos politikai nepakeis užsienio politikos krypties, ragino pripažinti, kad Lietuvos sieną 30 metų saugojo baltarusiai bei neigė ES paramą. „Susidūrus su migrantų krize, ES mums tik palinkėjo stiprybės, o realūs veiksmai tebuvo tik simboliniai – atsiuntė kelis pareigūnus, dar kažką ir pasakė tvarkytis patiems.
Tokia ES realybė. Na, bet tas pats buvo su apsaugos priemonėmis prasidėjus koronaviruso pandemijai: neveikė jokie pagalbos prašymai, niekas. Teoriškai viskas gražu, bet praktiškai matosi, kad niekas neveikia“, – sakė jis.
Skaičiai tarnauja politikai
Nors Baltarusijos ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas, kalbėjęs pirmadienį surengtame A.Lukašenkos susitikime su visuomene, pareiškė, kad šalies ekonomika vystosi ir stabiliai auga – esą, pirmąjį pusmetį bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis sudarė 3,3 proc., – nepaisant koronaviruso pandemijos ir Vakarų sankcijų poveikio, tačiau M.Dubnikovas svarsto, kad tai greičiausiai nėra tiesa.
„Baltarusijoje skaičiai greičiausiai tarnauja politikai, nors normaliose demokratinėse valstybėse politika turėtų remtis skaičiais, matydama realią padėtį. Šiuo atveju labai didelė rizika, kad pasakomi tokie skaičiai, kokie „turi būti“.
Akivaizdu, kad patyrusi sankcijas valstybė vargu, ar galėtų pasigirti kažkokiais labai teigiamais ekonominiais augimais. Nors Šiaurės Korėjoje ekonomika irgi visada tik auga ir krizių nebūna, – ironizavo finansų analitikas. – Reikėtų šiuos skaičius vertinti kritiškai – kai ministras apie juos kalbėjo, veide matėsi įtampa“.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje A.Lukašenka kalbėjo, kad Lietuvos politikai „dabar nori iššauti sau į galvą – uždaryti Baltarusijai uostus cheminių, kalio trąšų krovai. „Paklausykit, mes pristatysime šias apimtis, pakrausime Murmanske – dėl to klausimų nekyla“, – sakė jis.
A.Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija pasiruošusi „trumpiausiu, Šiaurės jūrų keliu“ gabenti trąšas Kinijai ir Indijai, kurios laikomos pagrindinėmis šios produkcijos rinkomis. „Prašom – šaukit sau į galvą. Išeisit – kol mes, peržengę raudoną liniją, neįvarėm vieni kitų į kampą, turime dabar pat ieškoti išeities iš šios padėties. Tačiau kamuolys – kitoje pusėje“, – teigė jis.
