Dariaus Vedricko teigimu, antradienį Seimo priimti sprendimai, leidžiantys visus tvoros statybos konkursus rengti neskelbiamų derybų būdu, suteikia galimybę labai greitai įsigyti paslaugas, medžiagas bei darbus.
„Iš kitos pusės, nors tai atveria galimybes, bet tam tikru apsektu gali riboti perkančiųjų organizacijų pasirinkimą, sakykime, kurti dinaminę pirkimų sistemą, sudaryti preliminariąsias sutartis, kadangi dabar pagal priimtą įstatymą visi pirkimai išimtinai turi būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu“, – BNS sakė D.Vedrickas.
Anot jo, visiškas skaidrumas yra įmanomas, tačiau tai yra užsakovės uždavinys. Pasak D. Vedricko, svarbu viešinti ne tik kvietimus, bet ir sutarčių vykdymą, visą projekto eigą.
„Vyriausybė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, yra ir įstatyme numatyti įsipareigojimai dėl atsiskaitymo, bet didžiausi iššūkiai laukia perkančiosios organizacijos arba projekto vykdytojo, kuris vykdys pirkimus, kaip jis užtikrins skaidrumą ir pateiks visapusišką ir maksimaliai visą projektą apimančią informaciją ne tik visuomenei, valstybės institucijoms ir įstaigoms, bet kartu ir verslui, kuris betarpiškai dalyvaus šiame projekte“, – sakė D.Vedrickas.
Jo teigimu, projekto vertė ir reikšmė yra labai didelė, todėl tiekėjų susidomėjimas taip pat bus nemažas. Anot jo, projekto vykdytoja turės atrinkti kelis tiekėjus, kurie bus pajėgūs jį įgyvendinti tinkamai ir laiku.
„Žinoma, viešuosiuose pirkimuose retai būna, kad visi būna laimingi, patenkinti, nes vieni laimi, kiti pralaimi, ir tie, kurie pralaimi, dažnai kvestionuoja, kad tai gal nesąžininga, kažkam pritaikyta, bet projekto savalaikis maksimalus viešinimas, sutarčių viešinimas gali padėti užtikrinti skaidrumą, viešumą ir pasitikėjimą“, – teigė VPT vadovas.
D.Vedrickas taip pat atkreipė dėmesį, jog sienos ruožas pakankamai ilgas, todėl tikėtina, kad projektas bus skaidomas į dalis, kad darbai atskiruose ruožuose vyktų lygiagrečiai.
„Jei tokį projektą įgyvendintų vienas rangovas, tikrai nesugebėsime užtikrinti, kad tie darbai būtų vykdomi maksimaliai greitai“, – sakė jis.
Kiek galėtų užtrukti konkurso procedūros, jis neįvardijo – tai priklausys nuo objekto sudėtingumo ir perkančiosios organizacijos pasirengimo.
Pasak D.Vedricko, Seimo antradienį priimtas įstatymas galios tik tvoros pasienyje su Baltarusija statybai, tačiau ateityje jis gali sukurti precedentą įgyvendinant kitus valstybei ypač svarbius projektus.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Seimas antradienį pripažino sienos statybos projektą ypatingos valstybinės svarbos, jam leista taikyti viešųjų pirkimų išlygas, be to, Seimas priėmė specialų Vyriausybės inicijuotą Fizinio barjero prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog įstatymas leistų tvoros statybą pasienyje sutrumpinti dvigubai.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl projekto užsakovo ir vykdytojo, jų funkcijų, konkrečių darbų vietos ir terminų, finansavimo ir kitų dalykų suteikiami Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Grupės pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonės „Tetas“ generalinis direktorius Gediminas Mažeika BNS anksčiau patvirtino, kad įmonė būtų pajėgi įgyvendinti projektą, jos jau buvo klausta apie techninius sprendimus, galimybę įgyvendinti projektą.
