G. Nausėda: Lietuvai būtų naudingas dar vieno komercinio banko atėjimas Dėl nuolat didinamų įkainių kenčia tiek verslas, tiek žmonės

Prieš porą metų aktyvios kalbos apie dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios. Ekspertai tikina, kad Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, dėl ko kenčia ir verslas, ir žmonės.

G.Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvai bankų labai reikėtų, mat dabar jų koncentracija išties didelė, o dėl to kenčia ir verslas, ir žmonės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje bankai stiprūs, gauna gana gerus pelnus ir nėra pavojaus, kad jie bankrutuos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje bankai stiprūs, gauna gana gerus pelnus ir nėra pavojaus, kad jie bankrutuos.<br>M.Patašiaus nuotr.
S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>D.Umbraso nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>D.Umbraso nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>T.Bauro nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>T.Bauro nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>T.Bauro nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>T.Bauro nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prieš porą metų aktyvios kalbos apie Valstybinį banką bei dar vieno komercinio banko pritraukimą į Lietuvą pastaruoju metu nurimusios.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Aug 12, 2021, 12:07 PM, atnaujinta Aug 12, 2021, 4:04 PM

Lietuvos rinka per maža

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis, portalo lrytas.lt paklaustas, ką gi nusprendė prieš keletą metų Lietuvoje besižvalgęs Lenkijos bankas, atsakė, kad jis, nors ir svarstė ateiti, tačiau jam Lietuvos rinka pasirodė per maža.

„Užsienio bankams ta plėtra Lietuvoje nėra labai patraukli. Nebent jie žiūrėtų į visą Baltijos regioną, gal tada jiems jau būtų komerciškai patrauklu“, – svarstė jis.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas portalui lrytas.lt sakė, kad, nors diskusijos su Lenkijos banku vyko tam tikrą laiką, tačiau daugiau žinių apie jo tolesnius planus neturima.

Tačiau žvalgytuvės Lietuvoje vyksta nuolat – Lietuvos bankas yra sukūręs specialią „Newcomer“ programą, pagal kurią konsultuoja potencialius finansų rinkos dalyvius dėl veiklos galimybių šalyje. Šia programa jau pasinaudojo 500 įmonių iš 60 šalių, dalis jų pradėjo veiklą.

Tiek S.Skvernelis, tiek Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė pastebi, kad lietuviai susiduria su bankų koncentracija. O kai nėra konkurencijos, tada bankai diktuoja savo sąlygas, kas ypač veikia smulkųjį verslą – jam sudėtingiau akredituotis, gauti paskolas.

„Be jokios abejonės reikėtų naujų bankų. Turime per mažą konkurenciją, o bankinių paslaugų, be kurių jau sunku apsieiti, kurių reikia paprastam piliečiui, įkainiai nuolat keliami“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Budbergytė.

Jai antrino ir S.Skvernelis: „Paslaugos gyventojams gana brangios ir nėra visiškai prieinamos – uždarinėjami skyriai, padaliniai. Bet kokiu atveju, iš konkurencijos išlošia vartotojas – nesvarbu, tai paprastas žmogus, ar smulkus ar vidutinis verslas“.

Nors Lietuvoje dirbantys bankai turi iš tiesų didelį pelningumo rodiklį, sako R.Budbergytė, tačiau užsienio bankus labai spaudžia akcininkai, kad jie būtų kuo pelningesni, todėl daugumą ir atbaido maža Lietuvos rinka.

Prezidento komunikacijos grupės portalui lrytas.lt atsiųstame komentare teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat laikosi pozicijos, jog dar vieno komercinio banko atėjimas į Lietuvą didintų konkurenciją ir būtų naudingas visiems Lietuvos žmonėms.

„Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad pastangos į Lietuvą pritraukti užsienio investicijų yra procesas, kuris apima daug etapų, gali užtrukti ne vienerius metus ir daugeliu atvejų yra konfidencialus.

Nors valstybės institucijos gali šį procesą paspartinti savo viešu dėmesiu, tačiau sprendimą visada priima pats investuotojas, įvertinęs reguliacinę aplinką, žmogiškųjų išteklių potencialą, rinkos struktūrą ir panašiai. Net ir pirminis teigiamas atsakymas į kvietimą potencialaus investuotojo neįpareigoja“, – rašoma komentare.

Bankai Lietuvoje – stiprūs

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka taip pat atkreipė dėmesį, kad ten, kur rinka pasidalinta, ir dar tokių stambių veikėjų kaip Lietuvoje veikiantys bankai, į rinką ateiti naujam žaidėjui yra labai sunku, nes reikia masto ekonomijos – daug klientų.

„Naujai įsisteigęs bankas, norėdamas persivilioti klientus, gali teikti pigesnes, tačiau blogesnės kokybės paslaugas, arba turi teikti kažkokias ypatingas, patrauklias paslaugas. Todėl užsienio bankai gerai pasiskaičiuoja, kad kurį laiką jiems teks dirbti nuostolingai, tuos nuostolius padengti iš kitų veiklų kitose šalyse, o paskui neaišku, ar pasiseks pradėti gauti pelną“, – sako jis.

Ekonomistas bankus palygino su prekybos centrais: „Kai Lietuvoje įsikūrė „Lidl“, žmonės prie jo stovėdavo eilėse, mat kainos ten kurį laiką buvo mažesnės.

Bet dabar pirkėjai ten taip nebesiveržia – greičiausiai prekybos tinklas prisiviliojo klientų, o paskui palaipsniui tas kainas ėmė didinti. Nėra prasmės pardavinėti prekių labai mažomis kainomis, nes tada nebegausi pelno“.

Nors bankų koncentracija ir didelė ir dabar lyginant kainas tarp šalių galima pastebi, kad palūkanos už paskolas Lietuvoje kiek didesnės, kita vertus, guodžia tai, kad Lietuvoje bankai stiprūs, gauna gana gerus pelnus ir nėra pavojaus, kad jie bankrutuos, pastebi R.Lazutka.

Ekonomisto manymu, gali būti, kad vietoj tradicinių bankų ateityje tiesiog atsiras daugiau dalinių paslaugų teikėjų, tokių kaip „Revolut“, ir tada konkurencija bus didesnė. O dar vienas kelias toks, kad galiausiai paslaugos bus teikiamos Europos Sąjungos (ES) mastu.

„Sakoma, kad ES yra laisvas žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas. Tačiau negaliu nuvažiuoti į Varšuvą ir pasiimti paskolos statyti namui Vilniuje, lygiai kaip ir lenkas negali iš Lietuvoje veikiančio banko pasiimti paskolos – tad tai reiškia, kad vis tik nėra to laisvo kapitalo judėjimo ES mastu. Kodėl tai nėra padaroma?

Bankas galėtų veikti Prancūzijoje, tačiau paslaugas teikti lietuviams. Tam tikrais atvejais tai dėl atstumų gali būti nepatogu, tačiau dabar juk labai daug paslaugų sutvarkoma internetu. Tai būtų geriausias kelias, kad ta konkurencija išsiplėstų“, – mano jis.

M.Jurgilo teigimu, dabar Lietuvoje skaičiuojama 18 bankų, nors rinka vis dar yra koncentruota, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Visgi matomas progresas – vien nuo 2018 metų į Lietuvos finansų rinką atėjo septyni bankai, šeši iš jų specializuoti.

„Žinoma, kol jie pradėjo veiklą, praėjo tam tikras laikas, tačiau tam tikrą sujudimą rinkoje matome. Aktyviau ėmė veikti ir kai kurie senbuviai rinkos dalyviai – jie rodo sparčius augimo tempus ir jau kurį laiką didina portfelius, bandydami užimti tam tikras nišas.

Visa tai stiprina konkurenciją. Specializuoti bankai pagyvino vartojimo kreditų rinką, kartu su FinTech (elektroninių pinigų ir mokėjimo) įstaigomis atnešė nemažai naujovių mokėjimų srityje“, – kalbėjo M.Jurgilas.

Šiuo metu LB kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) nagrinėja šešias naujas paraiškas, kuriose prašoma suteikti specializuoto banko licenciją, tad susidomėjimas Lietuvos rinka, LB valdybos nario teigimu, neblėsta.

Prisivilioti bankus nelengva

R.Lazutka svarsto, kad siekdama prisivilioti bankus valdžia gal ir galėtų jiems suteikti kažkokias lengvatas, tačiau šitaip pažeistų laisvos rinkos principus. „Mūsų bankai moka mokesčius, o naujai įsisteigusį, pavyzdžiui, atleistų nuo pelno mokesčio 5 ar 10 metų.

Juk jau veikiantys tada kreiptųsi į teismus ir bylinėtųsi, kad yra pažeidžiamos sąžiningos konkurencijos sąlygos, kad valstybė proteguoja vieną banką, todėl šitaip daryti negalima“, – aiškino ekonomistas.

Jis taip pat nepalankiai vertino ir rinkos konkurencijos užtikrinimą nubrėžiant, kad vienas iš paslaugos tiekėjų galėtų aprėpti 20 proc. rinkos. Tokiu atveju, veikiantys bankai turėtų sumažinti savo veiklos apimtis ir taip atsirastų erdvės naujam bankui.

„Bet tas plėtros ribojimas gali būti nuostolingas dėl masto ekonomijos praradimo – gali būti smulkių paslaugų teikėjų, bet jų kainos bus didesnės, nes jie patirs papildomų kaštų“, – aiškino R.Lazutka.

M.Jurgilo teigimu, Lietuvoje jau veikiančių bankų pavyzdžiai rodo, kad tvarius ir ilgalaikius veiklos modelius turintys bankai gali tikėtis sėkmingos veiklos rinkoje. Vis dėlto panašius į dabartinius pelningumo rodiklius naujai atėję bankai pasiektų tik efektyviai valdydami sąnaudas, pasiekę tam tikrą masto ekonomiją ir pamatuotai vertindami klientų riziką.

„Kai kurie bankai planuoja tą masto ekonomiją pasiekti veikdami skirtingose šalyse. Nauji dalyviai siekia efektyvumo naudodami pažangesnius produktų ir paslaugų tiekimo kanalus, todėl norint juos sudominti svarbu, kad kuo daugiau informacijos apie klientus būtų pasiekiama skaitmenine forma, įskaitant ir įmonių teikiamas finansines ataskaitas“, – sakė jis.

Nors pastangos pritraukti užsienio investuotojus yra sveikintinos, tačiau, LB valdybos nario teigimu, negalima pamiršti ir esamų dalyvių – reikia kurti palankias sąlygas jiems išaugti. Po įvykusios reformos yra sustiprėjęs ir kredito unijų sektorius, kuris dabar turi nemažą potencialą.

„Be to, Lietuva žinoma kaip FinTech centras, reikia ir toliau tinkamai išnaudoti šių įstaigų (kurios daugiausia konkuruoja su bankais mokėjimo paslaugų srityje) galimybes ir didinti šio sektoriaus brandą“, – kalbėjo M.Jurgilas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.