– Kaip manote, ar trečiadienį prie Seimo vykęs mitingas neišaugs į politinę krizę?
– Man tai labai liūdna. Renginį galima dalinti į dvi dalis. Tai, kas vakare, negali būti toleruotina, bet net pažvelgus į tai, kas vyko dieną – kartuvės, simbolių naudojimas. Tie žmonės tikrai ne kalbėtis norėjo.
– Iš kitos pusės, gal galima pažvelgti, kad antivakcinacinis judėjimas nėra vien lietuviškas fenomenas. Lietuva čia niekuo neišsiskiria.
– Faktas. Politikai turėtų aiškinti labiau. Aš savo aplinkoje su visais diskutuoju. Susisiekimo sektoriuje dirba apie 20 tūkst. darbuotojų. Nuomonių ten, žinoma, yra įvairių, tačiau kai kuriose įmonėse vakcinacijos lygis jau siekia 90 proc. Įmonės taiko įvairiausius būdus, kaip atsakyti žmonėms į klausimus: kviečia medikus, žymius žmones. Nežinau, ar mitingai yra ta vieta, kur galima gauti atsakymus. Jei politikai labiau prisiimtų atsakomybę (kalbu ir apie tuos, kurie lipo ant scenos), vyktų į regionus kartu su ekspertais, turėtume kitokią situaciją.
– Opozicijos nuomone, valdžia ėmė ir perspaudė spyruoklę bauginimais ir gąsdinimais. Galbūt tai daliai žmonių kėlė disidentines nuotaikas? Kaip jums atrodo, ar situacija nėra perspausta.
– Įtampa Lietuvoje yra didelė, žmonės yra pavargę. Taip, Vyriausybė galbūt galėjo nediskutuoti viešai apie kai kuriuos pasiūlymus, tačiau juk ir buvo pasirinktas modelis, kai pirma pristatoma viešai, tuomet vyksta diskusijos su visuomene ir socialiniais partneriais. Natūralu, kad nuo sugriežtinimų kažkada irgi bus atsitraukta. Tikslas juk nėra sugriežtinti, o siekis, kad funkcionuotų sveikatos apsaugos sistema. Mes negalime leisti, kad mūsų ekonomika užsidarytų, o vaikai neturėtų galimybės grįžti į mokyklas.
– Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kanada paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai. Nuo pirmadienio jos apims ir kalio trąšų eksportą, kurios yra eksportuojamos per Klaipėdos uostą, „Lietuvos geležinkeliai“ iš to irgi nemažai uždirba. Kiek jos gali paveikti mūsų tranzitą?
– Pagrindinis poveikis bus „Belaruskalij“ – Baltarusijos valstybinės įmonės – eksportuojamai produkcijai. Maždaug trečdalis mūsų geležinkeliais keliaujančių krovinių yra trąšos, kurioms taikomos sankcijos. Viena vertus, galime sakyti, kad sankcijos yra taikomos JAV subjektams. Kita vertus, žinome, kad bankai nepriims atsiskaitymų už suteiktas paslaugas Lietuvoje. Kitas dalykas – įmonės atsisako turėti verslo santykių su sankcionuotais objektais. Galiu tvirtai teigti, kad gruodį, kai įsigalios sankcijos, trąšos nustos judėti per Lietuvą. Tai yra netiesioginis, bet aiškus poveikis. Tikėtina, kad iki gruodžio judėjimas taip pat palaipsniui mažės.
– Tai sakote, kad visos kalio trąšos nejudės per Lietuvą?
– Taip. Yra paprastas pavyzdys – jei geležinkeliai gabena trąšas, bet bankai neleidžia atsiskaitymų, vien dėl to nebekeliaus.
– Čia kitaip gudrauti – pervesti per Rytų bankus – neišeis? Sutarties subjektai taip nerizikuos?
– Verslas tikrai nerizikuos.
– Kalios trąšos yra apie 30 tūkst. tonų kasdieninio tranzito?
– Taip. Kas per Lietuvą gabenama, į Europą išgabenama apie 10 proc. Visa kita vežama į Kiniją, Braziliją, Indiją. Yra daug klausimų. Įvedus sankcijas, kalio trąšų kaina išauga 80 eur. už toną.
– Tai yra galvos skausmas Lukašenkai, tačiau ir mums tai gali baigtis nemenkais nuostoliais. Kokio masto tai gali būti finansinės netektys?
– Reikia vertinti viską kompleksiškai. Poveikis bus, jį projektavome. Jei kalbėtume apie „Letuvos geležinkelius“, svarbu yra infrastruktūros išlaikymo sąnaudos. Pagal Europos Sąjungos (ES) teisę mes esame paskaičiavę, kokia yra infrastruktūra ir kiek kainuoja ją išlaikyti. Kai daug pervežimų, sąnaudos paskirstomos lygiai tarp visų subjektų. Natūralu, kad visiems išlaikymo sąnaudos yra mažesnės.
Jei staigiai nutraukiama daug pervežimų ir jie nekompensuojami kitais, infrastruktūros išlaikymo sąnaudos pakyla. Jei norime, kad tarifai nedidėtų ir mūsų verslas būtų konkurencingas, reikės Vyriausybės paramos. Tai priklausys nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, kaip geležinkeliai kompensuos praradimus. Matome daug potencialo Lietuvoje krovinių vežimą perkelti nuo vilkikų ant bėgių. Kitas dalykas – prekių srautas į Vakarus.
– Buvo krizė Rusijoje, kai valdžia spaudė keisti rinkas – vienus klientus prarandi, ieškai kitų. Tačiau verslo atstovai sakė, kad per vieną dieną to padaryti neįmanoma.
– Be abejo. Todėl Vyriausybės pareiga ir yra padėti didžiosioms įmonėms, nuo kurių priklauso verslo funkcionavimas, sumažinti tą šoką. Kai turėsime aiškius skaičius, tada Vyriausybė priims sprendimus.
– Biudžeto, darbo vietų netekčių prasme, kokio masto tai yra problema? Šimtai ar dešimtys milijonų?
– Sudėtinga vertinti. Kai ekonomika auga, makro lygiu poveikis nebus didelis. Tačiau jei kalbame apie įmones, kurios yra priklausomos nuo trąšų gabenimo, poveikis bus gerokai didesnis. Mastas priklausys nuo to, kaip greitai persiorientuosime.
– Šiuo metu Lietuvos santykiai su Baltarusija primena Ukrainos ir Rusijos santykius prieš keletą metų. Įtampa tarp šalių buvo didžiulė, tačiau prekybos apimtys augo. Taip ir mes – mėginame atremti hibridinę agresiją, tačiau toliau prekiaujame. Kaip vertinti šią prieštarą?
– Daug kas priklauso nuo aplinkybių. Kai muitinė tikrina trąšų prikrautus vagonus, nuolat randa. Prekyba vyksta, bet kažkas papildomai pelnosi. Man kyla klausimas, kas pakrauna ir kas iškrauna Lietuvoje. Sudėtina atsakyti, bet prioritetai yra aiškūs – norėtume demokratiškos, laisvos Baltarusijos, su kuria galėtume plėtoti demokratinius santykius.
– Su Kinija užėjo diplomatinis šaltukas. Ar bus iš to pasekmių transporto sistemai?
– Viskas susiję, turime indikacijų dėl poveikio prekių gabenimo traukiniais. Ryšiai, palyginti su pervežimais iš kitų šalių, yra menki. Žiūrėsime. Atsižvelgiant į Lietuvos vertybines nuostatas, tikėkimės, kad ekonominiai santykiai bus išlaikyti.
– Jūs vykstate į vieną iš „Via Baltica“ etapo atidarymą. Jau daug metų nesusitvarkome ten – infrastruktūros neužtikriname. Kaip matote šią žaizdą?
– Turime ne tik „Via Baltica“, bet ir Utenos plentą. Tai yra strateginiai objektai, kuriuos galima vadinti Lietuvos gėda.
Atėjęs dirbti radau projektą sutvarkyti atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos iki 2026 m. Peržiūrėjome, ką galime padaryti. 40 km atkarpą 2024 m. galime užbaigti. Atkarpa padalinta į keturias dalis, kad jei kas užstrigtų dėl viešųjų pirkimų, kitos dalys nejudėtų. Kol kas viskas vyksta sklandžiai.
Tikiuosi, kad iki 2024 m. turėsime atkarpą nuo Garliavos iki Lenkijos sienos. Tai yra intensyviausia automagistralė Lietuvoje. Tikiuosi, kad galėsime važiuoti saugiai ir 130 km/val. greičiu.
