Vienur – pajuodusių, nenukirstų pupų ir vasarinių rapsų laukai, kitur – prie žemės priplaktų pilkų kviečių kuokštai. Taigi gamta pasišaipė iš liepos pradžioje nuskambėjusių rekordinio derliaus prognozių.
Ūkininkai gaudo saulę ir graibsto užsilikusius laukuose javus, o ir pirkėjai turi priežasčių skųstis – balta duona, kaip ir batonai, brangsta.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, palyginti su pernykščiu rugpjūčiu, baltos duonos, kaip ir miltų, kainos pakilo maždaug dešimtadaliu.
Javus augina patys
Pasak duonos kepėjų, didžiausią įtaką duonos savikainai turi energijos ir darbo jėgos kaina, o pastaruoju metu ji sparčiai kyla.
Anot Rokiškyje veikiančios kepyklos „Lašų duona“ direktorės Ivetos Aukštuolienės, žaliavos sudaro apie 20–30 proc. duonos savikainos, o kita dalis – išlaidos elektrai, atlyginimams, paslaugoms. Visos jos sparčiai didėja.
„Kadangi patys auginame kviečius – „Lašų duona“ įdirba apie 2500 hektarų žemės, mums paprasčiau prilaikyti gaminių kainas.
Iki spalio dar kepsime juos iš pernykščio derliaus miltų, tačiau ir ateityje bandysime kainų nejudinti. Mus gelbėja nuolat augantis duonos eksportas“, – sakė I.Aukštuolienė.
Anot jos, klimato kaitos primesti sunkumai būtų lengviau pakeliami, jei daugiau grūdų būtų perdirbama šalies viduje.
„Tenka daug keliauti po pasaulį sudarant gaminių pardavimo sutartis, todėl ir matau, kad mūsų šalies stiprybė – uždaras gamybos ratas.
Taigi ne grūdų pardavimas, bet jų perdirbimas ir gaminių eksportas didina konkurencingumą“, – sakė I.Aukštuolienė.
Prognozės subliūško
Pasak bendrovės „Linas Agro Group“ grūdų prekybos direktoriaus Baltijos šalims Dainiaus Pilkausko, maždaug prieš mėnesį skelbtas ypač gero derliaus prognozes supūdė lietus.
„Liepos pradžioje ir analitikai, ir mes prognozavome ne mažesnį derlių nei pernai, o jis siekė net 8 mln. tonų.
Tačiau per porą trejetą savaičių karščiai viską pakeitė – išdžiovino laukus ir paspartino javų brandą. Grūdai perdžiūvo, susmulkėjo – suprastėjo ir kokybė, ir derlingumas“, – sakė D.Pilkauskas.
Šiuo metu ūkininkai yra nenukūlę maždaug 30 proc. javų, ir dabar, gaudydami giedros valandas, bando juos ištraukti iš laukų.
„Šiuo metu atvežami parduoti grūdai yra blogos kokybės, pajuodę. Juose yra kenksmingų mikotoksinų, bakterijų, taigi dalis jų nebetinka net pašarams.
Panaši situacija ir kitose Baltijos šalyse, taip pat Vakarų Europoje. Prancūzijoje, kuri yra didžiausia grūdų augintoja, jų kokybė irgi prasta.
Rusijoje, kuri daro didelę įtaką grūdų rinkai, derlingumo prognozės taip pat gerokai prastesnės, nei būta prieš porą savaičių“, – kalbėjo D.Pilkauskas. Tai – priežastys, kurios daro įtaką miltų kainoms, o kartu ir gaminiams iš jų.
Rekordinės kainos
Žemdirbiams blogai dėl to, kad laukuose likę grūdai sugedo, o pupos ar vasariniai rapsai apskritai juose liko styroti pajuodę ir supuvę.
Bet vidurvasarį nukultų maistinių kviečių supirkimo kaina išliko aukšta – siekia net 230–250 eurų už toną ir yra maždaug 60–80 eurų didesnė už pernykštę. Pašarinių grūdų tonos kaina taip pat perkopė 200 eurų.
Anot grūdų supirkėjų, ūkininkai didelės finansinės žalos nepatyrė, ypač tie, kurie turėjo žieminių rapsų, nes jų tonos kaina pakilo net iki 560 eurų. Be to, šią kultūrą ūkiai spėjo nukulti. Vasarinių rapsų, likusių laukuose, nedaug, jų buvo pasėta tik apie 30 tūkst. hektarų.