Visko nepadarėme
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pritaria, kad įtikinėjant gyventojus skiepytis, svarbios visų pastangos. „Sutinku, negali tik viena pusė – arba darbdavys, arba valstybė – įtikinti vakcinuotis. Ir taip, verslas labiausiai suinteresuotas visuomenės vakcinacija, nes žino, kokia yra nesiskiepyjimo – arba nesaugumo – kaina“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
„Ar mes visi viską padarėme? Aišku, ne. Pirmiausia, mes nesaugojome savęs – jei būtume saugoję, nebūtų tokių skaičių“, – paklaustas, ar verslas padarė viską, ką galėjo, atsakė A.Romanovskis.
Kita vertus, jo teigimu, reikia suprasti, kad skiepytis ar ne yra individualus žmogaus sprendimas – raginimo skiepytis kampanijos nepadeda tiek, kiek individualus darbas, kalbėjimasis su nesiskiepyjančiu žmogumi asmeniškai.
Anot LVK prezidento, nors įmonės žino protrūkių kainą, kai tenka stabdyti gamybą, bet reikia suprasti, kad kai kurie aukštas pareigas einantys, dirbantys atsakingą darbą žmonės taip pat kategoriškai atsisako skiepytis. O su tokiu žmogumi verslininkas jau negali bet kaip elgtis, o turi galvoti, kaip išspręsti situaciją subtiliau.
„Dabar mes turime abejojančius žmones, kuriuos dažniausiai įtikinti skiepytis tegali medikai, išmanantys specialistai. Pritrūko asmeninio priėjimo prie kiekvieno žmogaus, tiesioginio bendravimo – kaip mes sakome, telemarketingo. Tačiau apie tai mums reikėjo galvoti pavasarį“, – atkreipia dėmesį jis.
Visgi, nors dalis verslininkų nepatenkinti dėl draudimų ir atsisako taikyti galimybių pasą, o ir pati LVK siūlė, kad ribojimai būtų tolygesni, bet, lyginant su tuo, kas buvo per antrą karantiną, kada prekiaujantys ne maisto produktais išvis negalėjo dirbti, dabar toks sprendimas verslą visai tenkina, teigia A.Romanovskis.
„Manau, kad dabar tiesiog visiems reikia eiti dirbti ir nesisvaidyti kaltinimais – dabar reikia susitelkimo, o ne ieškojimo, kas čia ką turėtų padaryti“, – mano jis.
Įtakos turi ir nesiskiepyjantys vadovai
Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius įsitikinęs, jog sakyti, kad verslas ne viską padarė skatindamas žmones skiepytis, negalima. „Tikriausiai ir Vyriausybė ne viską padarė. Visi mes ne viską padarėme, visada galima padaryti geriau.
Apskritai kiekviena įmonė atsakinga už tai, jog darbuotojai pasiskiepytų, o pirmiausia tai priklauso nuo vadovų. Tačiau ne visi vadovai tiki skiepais ir patys nėra pasiskiepyję“, – atkreipia dėmesį jis.
Anot jo, LPK vienija 3 tūkst. įmonių, kurių bendras pasiskiepyjimo lygis viršija Lietuvos vidurkį – šiandien turima apie 70 proc. pasiskiepyjusių narių. Kai kuriuose sektoriuose šis lygis yra apie 60-65 proc, kai kuriuose – virš 90 proc.
„Asmeniškai aš skatinu skiepytis žmones, dalinuosi informacija savo profilyje. Žinoma, sulaukiu labai daug epitetų ir komentarų, bet visada sakau, kad visus argumentus reikia pagrįsti mokslu, nes tik dėl jo pažangos gyvename geresnį gyvenimą“, – portalui lrytas.lt sakė V.Janulevičius.
Jis iš valdžios sako pasigedęs dar didesnės komunikacijos: važinėjimo į regionus, prašymo miestų merų skleisti informaciją. Be to, Lietuvoje gyvena nemažai rusų, lenkų tautybės žmonių, reikėjo daugiau informacijos skleisti ir jų kalba. Dar kai kuriems įtaką daro „Youtube“ kanalai, kuriuose skleidžiamos įvairios sąmokslo teorijos.
„Manau, kad visi mes galėjome daugiau komunikuoti. Kitose šalyse skiepyjimo kampanijos vyko kartu su verslu – buvo daugiau pasakojama, važinėjama po regionus, atsakoma į visus kylančius klausimus. Tad visi turime dirbti išvien, kad turėtume gerus rezultatus.
Bet visgi vien gražiais žodžiais, be veiksmų, pasiekti rezultatų, matyt, neišeina. Norėjome, kad visi vakcinuotųsi taikiai, bet visgi turime nemažą nusistatymą. Iš kitos pusės, nežinia, ar tas perdėtas viešinimas nesukeltų antibangos“, – svarstė LPK prezidentas.
