Apytuščiai šuliniai
Sartų ežeras – Dusetų pašonėje, bet dalies miesto gyventojai nei gėrimui, nei skalbimui iš jo vandens nesemia, nors daug kam to reikėtų.
Mat viena pagrindinių Dusetų gatvių – Vilniaus gatvė palikta be centralizuoto vandens tiekimo, kaip ir be nuotekų surinkimo.
Aukštaitijos ši vasara ilgai neapdovanojo lietumi. O iš 65 Vilniaus gatvėje esančių sodybų vos viena kita yra išsigręžusi giluminius vandens gręžinius. Visos kitos džiūvo be vandens, nes šuliniai jų kiemuose – apytuščiai.
Vienos gatvės bėdos
„Kad ir kiek skaičiuotume – brangu“, – pratarė Dainius.
Juodu su žmona Laura nenorėtų būti baudžiami už tai, kad nuotekoms surinkti vis dar neturi biologinio valymo įrenginių. Tai, kas išteka iš namo vamzdynų, atsiduria statinėje, iš kurios kartkartėmis nuotekas išsiurbia iškviesta įmonė.
Pasak Dainiaus, prieš pusmetį už individualius biologinio valymo įrenginius gamintojai prašė 2 tūkst. eurų, šiuo metu kaina jau pakilo iki 2,8 tūkst. Bet tai neišspręstų problemos, nes šeima naudoja kieme esančio šulinio vandenį, o jis šiemet – apytuštis.
Pasak Lauros, būna, kad įjungus skalbimo mašiną ji ima springti ir išsijungia, nes nebelieka vandens tiekimo.
„Mes, kaimynai, sutarėme rinkti parašus ir perduoti juos seniūnui, nes esame vieninteliai Dusetose palikti likimo valiai.
Daugumoje miestelio gatvių neseniai buvo išvedžiota vandentiekio bei nuotekų surinkimo sistema, bet mūsų gatvės ji nepasiekė.
Būta pažadų, tačiau vėliau nė jų neliko – tylu. Dabar kiekvieno namo gyventojai sukasi, kaip kas išmano.
Apskritai mūsų gatvė, į kurią suka visi į Dusetas atvažiuojantys nuo pagrindinio Zarasų kelio, yra lyg kreivas miesto veidrodis. Šaligatviai neremontuoti, tik vienai atkarpai iškloti užteko plytelių – matyt, tiek, kiek būta pinigų.
Močiutės, eidamos į parduotuvę arba grįždamos namo, būtent gatve tempia savo krepšius su ratukais, o mašinos rieda pro jas“, – kalbėjo Laura.
Ši šeima įveikė bent jau tą problemą, kad remontuodama namus viduje įsirengė tualetą. Taigi jiems nebereikia lakstyti į lauko būdelę, kaip daugumai kitų Vilniaus gatvės gyventojų.
Pažadai suspėjo ištirpti
„Anksčiau būta kalbų, kad ir mūsų gatvėje kokiais 2022-aisiais atsiras vandentiekis. Bet jų nebegirdėti“, – pratarė Denisas, nukeldamas nuo šulinio dangtį. Jame vandens – per sprindį, o ir tas prižėlęs dumblių.
„Reikia filtruoti vandenį, kitaip neįmanoma“, – paaiškino Denisas. Jis pats neseniai nusipirko plytinį namą Dusetose ir jį savo rankomis remontuoja.
„Mano šeima didelė, todėl ir namo reikia nemažo“, – paaiškino vyras. Anot jo, tualetas jame yra įrengtas, tačiau viskas iš jo nugarma į kieme esančią nuotekų surinkimo talpyklą.
„Kokia dar civilizacija? Čia ji kaip prieš 70 metų“, – karčiai šyptelėjo Alvydas. Jis pats gyvena Vilniuje, bet nuolat nervinasi dėl mamos, kuriai vienai įveikti vandens stygiaus problemas – ypač žiemą – labai sunku.
Drabužius skalbia rankomis
„Esu antrame namo aukšte iškėlęs talpyklą vandeniui. Kiek į ją pripumpuojama iš šulinio vandens, tiek ir turime. Tačiau žiemą to daryti neįmanoma, vamzdžiai užšaltų“, – kalbėjo Alvydas. O tualetas? „Lauke“, – pratarė. Ir pridūrė, kad pasidomėjo giluminio vandens gręžinio kainomis.
Kadangi vandens telkiniai Dusetose kone 200 metrų gylyje, be 7 tūkst. eurų vandens įsivesti neįmanoma.
„Skalbiu drabužius rankomis. O ką daryti? Šulinyje vandens nebėra, tenka taupyti.
Vyras mirė, gyvenu viena, todėl išsiskalbiu smulkmenas, o striukes ar patalynę perduodu dukrai, kad ji savo namuose išskalbtų“, – pratarė Aldona.
Pasak jos, miestelio šuliniuose vanduo neužsilaiko, matyt, toks jau gruntas. Pavasarį, pašalui išėjus, jie būna sklidini, o vėliau nusemiamas vanduo nebeprisipildo, taigi sausra visada juos išsekina.
O kaip anksčiau, sovietmečiu, žmonės išsisukdavo nuo vandens stygiaus?
„Mano uošvis samdydavo žmogų, kuris išvalydavo – pagilindavo šulinį. Dabar tokiems darbams nieko nebeprisikviesi“, – patikino moteris. Ir palydėjo per kiemą link vietos, kur „nykštukai pėsti vaikšto“, – link kiemo pakraštyje, ties nusekusiu priešgaisriniu tvenkiniu, styrančios medinės išvietės.
Neranda būdų padėti
Kokią išeitį šioje situacijoje gali pasiūlyti vandentvarkininkai? Kol kas – jokios. Pasak vandentvarkos įmonės „Zarasų vandenys“ padalinio Dusetose atstovo Kęstučio Lingės, Vilniaus gatvė nepriklauso šiam padaliniui. Taigi už projektus joje atsakinga pati „Zarasų vandenų“ bendrovė.
Šios įmonės inžinieriai patikino, kad Dusetų Vilniaus gatvėje gyvenantiems žmonėms geros žinios neturi – nėra numatyto jokio vandentvarkos projekto.
„Seniūnija neteikia miesto žmonėms vandens – dėl jo visi klausimai turėtų būti užduodami „Zarasų vandenims“. Ir pats kalbėjausi su šios įmonės vadovais – situacija yra tokia, kokia yra: kol kas nėra pinigų“, – nieko gera nepažadėjo Dusetų seniūnas Darius Steponavičius.
Žmones skatina kreiptis į savivaldą
„Keista girdėti, kai „Zarasų vandenys“ sako, kad nėra projekto.
Galbūt jo dabar ir nėra, tačiau tai dar nereiškia, kad vandentiekis apskritai nebus tiesiamas.
Gyventojai turi kreiptis į Zarasų savivaldybę ir prašyti, kad paslauga būtų suteikta. Nes būtent savivaldybė yra įmonės „Zarasų vandenys“ akcininkė. Pinigų įmonė, matyt, neturi tinklų plėtrai Dusetų mieste, tačiau reikia ieškoti finansavimo šaltinių.
Vienas jų – iš ES per Vyriausybę gaunami pinigai, kitas – savivaldybė. Ji, būdama akcininkė, privalo padėti įgyvendinti projektą.
Taigi šuliniai mieste ir lauko tualetai – atgyvenęs reikalas. To privalo nebebūti“, – kalbėjo Lietuvos vandentvarkos įmonių asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.
Projektų finansavimas – jau kitoks
„Baudų grėsmė dėl neįvykdytų užduočių Lietuvai yra susijusi su nuotekų tarša tose gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Dusetos į šią kategoriją nepatenka – jose gyventojų yra maždaug 540.
Vykdant įsipareigojimus, kuriuos numato nuotekų tvarkymo miestuose direktyva, ir savivalda, ir vandens tiekėjai pasistengė, kad darbai nesustotų. Mes taip pat esame šios sistemos dalyviai ir stebime situaciją.
Viliamės, kad viską suskubsime atlikti laiku, ir visose aglomeracijose, turinčiose per 2 tūkst. gyventojų, visi būstai naudosis vandentvarkos infrastruktūra. Tam laiko skirta iki 2023-iųjų. Tačiau prognozuoti, ar tikrai pavyks išvengti sankcijų, neįmanoma, nes ES Teisingumo teismas vertina gausybę įvairių kriterijų.
Taigi dabar valstybės prioritetas yra tie projektai ir darbai, kurie susiję su minėto dydžio gyvenvietėmis. Tos savivaldybės, kurios turi galimybių ir kurios direktyvoje numatytus darbus atliko, gali savo nuožiūra planuoti vandentvarkos paslaugų plėtrą ir mažesnėse aglomeracijose.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad pagrindinis šio sektoriaus finansavimo šaltinis turi būti vartotojų ir abonentų sumokėtos lėšos už gautas paslaugas.
Tas pats įstatymas numato, kad ES lėšos, bankų paskolos, kiti ekonominiai instrumentai yra papildomi finansavimo šaltiniai. Jeigu ES lėšų nėra, tuomet vandentvarkininkai turi imtis projektų savo lėšomis arba skolindamiesi jų.
Šiuo metu vyksta derybos su Europos Komisija, o ji laikosi nuostatos, kad į vandentvarką investuota daug lėšų, tad sektorius turėjo galimybių susitvarkyti. Kol kas nenumatoma toliau tęsti finansavimo“, – aiškino Aplinkos ministro patarėjas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimais Irmantas Valūnas.
