M. Dubnikovas: dėl šito vakarėlio galime turėti didelių problemų ekonomikoje

Lietuva su koronaviruso ir pabėgėlių krizėmis susitvarkė gana gerai, įsitikinęs finansų analitikas Marius Dubnikovas. Jo manymu, Vyriausybė padarė daugiau gerų sprendimų negu blogų, dėl to turėtų keisti savo komunikaciją – visuomenei ne aiškintis, tačiau pabrėžti savo nuveiktus gerus darbus. Apie tai M.Dubnikovas kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje.

Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>Lrytas.lt koliažas
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva su koronaviruso ir pabagėlių krizėmis susitvarkė gana gerai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Aug 24, 2021, 10:33 AM, atnaujinta Aug 25, 2021, 10:27 AM

– Jūs dabar esate Prancūzijoje. Kaip gyvenimas teka ten?

– Prancūzijoje visada būna gana ramu. Čia jau įvestos tokios priemonės, kokios turėtų įsigalioti pas mus nuo rugsėjo 13 d. Čia, einant į viešą įstaigą, reikia pateikti galimybių pasą (GP). Reikia būti arba persirgusiam, arba pasiskiepyjusiam, arba turėti 72 val. galiojantį testą. Taip pat visur viduje ir renginiuose lauke reikia nešioti kaukes.

Nėra jokio streso, visi žmonės ribojimus supranta. Neteko nė karto matyti konfliktinių situacijų. Teko važiuoti per Vokietiją, tai ten, patekus į avariją, reikia dėvėti respiratorių – paprastos medicininės kaukės nebeužtenka.

– Lietuvoje gana garsiai girdimas prieš skiepus nusiteikusiųjų judėjimas. Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje visuomenės nuotaikos nėra įkaitusios iki raudonumo it geležis?

– Šiek tiek perlenkiama lazda parodant situaciją. Man labai patiko palyginimas, kad triukšmo kėlėjų mitinguose skaičius yra dvigubai mažesnis, negu kad per dieną paskiepyjamų žmonių. Gali būti, kad prieš mus naudojamos įvairios hibridinės priemonės, kad kai kurios problemos būtų eskaluojamos.

Stebint žinias žiniasklaidoje kartais atrodo, kad viskas ten piešiama per daug juodomis spalvomis. Bet mes gana gerai skiepijamės, taip pat neblogai susitvarkėme su pabėgėlių problema, nors vis dar ją bandoma eskaluoti.

Atsižvelgiant į finansus, turime puikių žinių – lietuviai turi didžiausius indėlius istorijoje, gyvenimo kokybė gana aukšta, atlyginimai paskutinius 2 metus auga po 10 proc. Dabar tiesiog, ko gero, esame šiek tiek pavargę nuo karantino, kuris buvo vienas ilgiausių Europoje.

– Ir iš to greičiausiai ir kyla nepasitenkinimas – pavargę žmonės ieško kalto, o kas gi kitas kaltas, jei ne valdžia. Nepasitenkinimo mastas apskritai atrodo, kad auga, ypač kai į krūvą sukrito kelios problemos. Atrodo, kad reikia tik mažos liepsnelės, kad kiltų riaušės.

– Reikėtų daugiau dėmesio kreipti į gerus dalykus. Per visą šią pasaulinę krizę Lietuva ekonomiškai išgyveno bene geriausiai, ekonominis susitraukimas buvo vienas mažiausių. Jei per praėjusią krizę 2008–2009 metais su pavydu žiūrėjome į Lenkiją, kuri išgyveno puikiai, kai mes bene labiausiai Europoje nukritome žemyn, tai šį kartą galime pakelti galvas ir pamatyti, kad pasaulis aplink mus gana geras.

– Tai kur yra priežastis? Ekonominė pusė gana gera, bet matome daug nepasitenkinimo. Gal tai reiškia, kad valdžia nelabai moka iškomunikuoti tų teigiamų dalykų? Gal apskritai nemokame jų pastebėti, matome vien neigiamus dalykus ir iš kiekvienos musės išpučiame dramblį?

– Manau, kad trūksta kritinio mąstymo – reikia kritiškai pažiūrėti, ar esamos problemos iš tiesų yra tokios didelės, kaip kad mes jas savo galvoje nusipiešiame. Pavyzdžiui, atrodo, kad viskas brangsta, kad tai blogai, turime gana aukštą, virš 5 proc. infliaciją, kuri metų pabaigoje gali būti ir 6 proc. ar dar aukštesnė.

Tačiau per paskutinius 2 metus padidėjo atlyginimai po 10 proc. – akumuliuotas skaičius yra virš 20 proc. Akivaizdu, kad su tokiais skaičiais infliacija yra didesnė, bet ji yra mažesnė nei pajamų augimo greitis.

Nors viskas brangsta, gyvenimas Lietuvoje gėrėja, ypač palyginti su šalimis, kurios turi daug problemų – pavyzdžiui, turistinėmis šalimis, kaip Graikija, Ispanija, Portugalija, Italija. O mes tokių problemų neturime, mūsų koronavirusas neparklupdė, šiandien esame stipresni, nei buvome prieš metus.

– Į tą situaciją galima žvelgti įvairiapusiškai: vieni stiklinę matys puspilnę, kiti – pustuštę. Bet ar Vyriausybė sugeba apžaisti situaciją rodydama teigiamus dalykus? Atrodo, kad ji paskendusi problemose.

– Nepamenu Vyriausybės, kuri nebūtų turėjusi problemų dėl komunikacijos. Šiandien atrodo, kad Vyriausybė eina tarsi per pelkę – vieną koją ištraukia, kita įklimpsta. O tų krizių yra gana daug – migrantai, koronavirusas, ribojimai... Norėtųsi pasidžiaugti, kiek daug buvo nuveikta, tai buvo sunkus darbas.

Bet kuriam žmogui pavedus suvaldyti migrantų krizę, jis pirmas savaites būtų pasimetęs, kol susivoktų, kaip tai išspręsti. Tai buvo beprecedentis atvejis, tačiau problema buvo išspręsta.

Dėl vakcinacijos koronaviruso problemos taip pat buvo išspręstos, dabar reikia tiesiog įgyvendinti sprendimus ir sulaukti kuo mažiau pasipriešinimo. Ribojimai privalomi – reikia suprasti, kad vyksta karas, kuriame kasdien prarandame gyvybes.

Nuveikti dideli darbai, kuriuos Vyriausybei reikėtų kažkaip iškomunikuoti ir pereiti nuo pasiaiškinimų, dėl ko ką nors padarė, prie to, kad būtų pabrėžiami geri darbai. Manau, kad didžioji dalis žmonių Lietuvoje yra protingi ir išsilavinę, ir jie tai pamatys ir supras.

– Rugsėjo 13 d. įsigalios nauji sprendimai. Kyla daug triukšmo, kad bus atskiriami pasiskiepyję ir nepasiskiepyję. Ar verslas tam pasiruošęs? Kai kurie bijo riaušių, jei neįsileis norinčių nusipirkti pieno ar duonos.

– Tai rimti ribojimai, reikalingi išsaugoti gyvybes ir tikriausiai niekas negali jų sustabdyti. Verslas yra skilęs į dvi puses: vieni pasirengę ribojimus įgyvendinti, o kitiems tai gali būti neįmanoma ir tie reikalavimai bus vykdomi labai fiktyviai.

Prancūzijoje, įeinant į barą, privaloma parodyti GP, tačiau tai daroma gana atmestinai – tiesiog pažiūrima į telefoną, pamatoma, kad yra kažkoks GP, bet niekas netikrinama.

– Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausybei galbūt nereikėtų taip aštriai komunikuoti, o paskui atšaukinėti sprendimų, kaip kad buvo su viešuoju transportu ar medicinos įstaigomis. Kaip jums atrodo?

– Jei gyventume idealiame pasaulyje, viskas būtų idealu: nuspręsta, iškomunikuota. Reikia suprasti, kad visi dar tik mokosi gyventi naujoje aplinkoje ir ne visi sprendimai pasiteisina. Visgi Lietuvoje, žvelgiant į rezultatus, galima pasakyti, kad buvo daugiau gerų, o ne blogų sprendimų. Nebūna taip, kad priimami vien geri sprendimai – visi esame žmonės ir klystame, bandome išgyventi.

Pavyzdžiui, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje papildomą darbą rado 22 tūkst. žmonių – sakykime, pradėjo dirbti mažesnis miestelis. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje atsirado daugiau nei 4,5 tūkst. – daugybė žmonių savo likimą paėmė į savo rankas ir dabar patys užsidirba. Tai yra nuostabūs skaičiai – tokių skaičių nematėme ne 2020 metų pradžioje, kai dar nebuvo pandemijos, nei tuo labiau 2019 metais.

Geriausia socialinė apsauga žmogui yra darbas už gerą atlyginimą. Tokie žmonės tada tampa nepriklausomi nuo žiniasklaidos formuojamos nuomonės, politikų sprendimų – jie savo gyvenimą tvarkosi taip, kaip nori.

– Bet nedarbo procentai Lietuvoje gana aukšti.

– Aukšti. Turime paradoksalią situaciją, kai nedarbas gana didelis, bet turime didžiausią skaičių laisvų darbo vietų. Problema greičiausiai yra gana dosni pašalpų politika, dėl ko regionuose sunku rasti darbuotojų, kurie sutiktų dirbti už 600–700 eurų į rankas, nes gerai išmanant sistemą galima susirinkti pašalpas ir nedirbti. Tai ydinga, nes skatina ilgalaikį nedarbą, žmogus praranda kvalifikaciją.

Taip pat problema su šešėliu ir nelegaliu darbu, nes nemokami mokesčiai ir dar naudojamasi pašalpomis.

Dar žmonės susiduria su kvalifikacijos neatitikimo problema arba gyvena ne ten, kur yra darbo vietų. Būtų galima paskatinti perkvalifikavimą, bet reikėtų peržiūrėti perkvalifikavimo programas, nes iki šiol išleidome šimtus milijonų ES pinigų perkvalifikavimui, bet akivaizdu, kad problema ne tik kad nesumažėjo, bet gal net ir padidėjo.

– Ar matote kokių pavojų Lietuvos ekonomikai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu?

– Trumpu periodu didelių problemų nematau, nes tiek Lietuva, tiek likęs pasaulis išmoko gyventi su koronavirusu ir sprendžia jo keliamas problemas sistemiškai, jau nebėra chaoso. Ilgesniu periodu mums gresia tam tikras ekonominis perkaitimas – kai vakarėlis tęsiasi per ilgai, paskui būna pasekmės.

Panašu, kad vakarėlį esame įsukę gana gerai, infliacija išliks gana didelė šiais metais. Jeigu ji išliks didelė ir kitais metais, galime turėti didelių problemų, nes šalies ūkio našumas ir efektyvumas ims mažėti.

Perkaitimas iš tiesų galimas, bet kol kas jo nėra. Kol kas yra tik signalai – žaliavų pabrangimai ir panašūs dalykai. Todėl sekčiau kelis rodiklius: nedarbo – jeigu jis pradėtų augti, tai rodytų, kad įmonės nesugeba išlaikyti didelio tempo ir jis ima lėtėti; importo ir eksporto – kol kas gyvename puikiai, eksportuojame daug daugiau negu importuojame, bet, jeigu balansas pasikeistų, tai būtų signalas, kad nebesugebame konkuruoti tokioje aplinkoje, kuri yra šiandien.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.