Nelikus abejonių, kad sieną su Baltarusija statys energetikai – nuostaba dėl pasirinkimo ir įtarimų keliantys sutapimai

Paskelbus, kad 508 kilometrų sieną pasienio ruože su Baltarusija statys energetikos įmonių grupė „Epso-G“, ne vieną toks Vyriausybės sprendimas nustebino: koks ryšys tarp sienos statybos ir energetikų? Pasirinkti valstybinę įmonę – ėjimas teisingas, nes, tikėtina, taip bus greičiau įveikiamos biurokratinės kliūtys. Vis tik menkai abejojama, kad atėjus iki pačių statybos darbų energetikai išsivers nepirkdami paslaugų iš kitų įmonių. Opozicijai apskritai įtartinai atrodo sutapimai: „Litgrid“ neseniai įtraukta į privatizuojamų įmonių sąrašą, ir štai grupei, kuriai ji priklauso, nukrenta valstybinis užsakymas.

508 km pasienio ruože numatytai sienai statyti 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
508 km pasienio ruože numatytai sienai statyti 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
508 km pasienio ruože numatytai sienai statyti 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų.<br>I.Budzeikaitės/KAM nuotr.
508 km pasienio ruože numatytai sienai statyti 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų.<br>I.Budzeikaitės/KAM nuotr.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.<br>V.Skaraičio nuotr.
508 km pasienio ruože numatytai sienai statyti 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
508 km pasienio ruože numatytai sienai statyti 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Norkienė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Norkienė.<br>T.Bauro nuotr.
Migrantai, Rūdninkai, migrantų stovykla, Rūdninkų poligonas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai, Rūdninkai, migrantų stovykla, Rūdninkų poligonas.<br>V.Skaraičio nuotr.
 A.Avulis.<br>T.Bauro nuotr.
 A.Avulis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Aug 27, 2021, 11:47 AM, atnaujinta Aug 27, 2021, 5:20 PM

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio manymu, sprendimas pasirinkti valstybės įmonę sienai statyti – geras, nes taip bus lengviau sprendžiami biurokratiniai klausimai.

„Vykdydami projektus turime gauti daugybę leidimų ir sutikimų. Galiu pasakyti, kad daugeliu atvejų verslui jaučiame labai didelį priešiškumą – 95 proc. atvejų gauname neigiamą atsakymą.

Pavyzdžiui, norint gauti leidimą parengti projektą reikia išsiimti sąlygas, tačiau mums atsakoma.

Kovojame, prarandame daugybę laiko tam, kad gautume leidimą kažką daryti. Po to rengiamas projektas, jis vėl turi būti derinamas... Tai – didelė biurokratinė mašina, ji labai apsunkina pasirengimo darbus, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Avulis. – Šiuo atveju gerai, kad pasirinkta valstybės įmonė. Jei nebus išduodami leidimai, sprendimas bus labai paprastas: kadangi premjerė pati atsakinga už šitą projektą, ji su biurokratais labai greitai suras kalbą“.

Tačiau perėjus į kitą – sienos statybos etapą – energetikams gali kilti keblumų: reikės ne tik medžiagų, bet ir darbo jėgos. Tada ir bus matyti, kiek valstybės įmonė turi pajėgumų.

„Matyt, ši valstybės įmonė galės samdyti kitas įmones, kreiptis į privačias kompanijas. Galbūt tą ir pamatysime. Nes jei viską darys valstybės įmonė, kaži ar ji sugebės per metus pastatyti sieną“, – svarstė A.Avulis.

Kodėl sienos statyba patikėta energetikams? Pašnekovas svarstė, kad greičiausiai šią akimirką valstybė nelabai turėjo iš ko rinktis.

„Pirmas žingsnis nėra toks blogas, kad galėtum paleisti laviną kritikos, bet kokie bus tolimesni žingsniai, pamatysime ir bus aišku, ar tas projektas, kaip juokaujama socialiniuose tinkluose, netaps dar vienu nacionaliniu stadionu“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas.

A.Avulis prisiminė, kaip jį 2015-aisiais ar 2016-aisiais pakvietė į Vyriausybę, kur buvo pristatytas Vilniaus kongresų centras.

„Kadangi buvau įsigijęs „Žalgirio“ stadioną, manęs paprašė bendradarbiauti. Jie pristatė projektą ir pasiūlė pastatyti gerą viešbutį: mes per dvejus metus pastatysime kongresų centrą, o jūs, kaip kaimynai, kurkite infrastruktūrą, automobilių stovėjimo aikšteles. Viešbutis jau stovi, aikštelės jau yra, pasistatė dar vienas viešbutis, kitas statomas, o valstybė praėjusią savaitę kalba, kad galbūt to projekto ir atsisakys.

Labai panaši situacija gali išeiti ir su siena“, – svarstė verslininkas.

Vis tiek kvies privačias įmones

Nenorėjęs, kad būtų paskelbta pavardė, su portalu kalbėjęs kelininkų atstovas buvo kategoriškesnis.

„Jei darytume koncentracijos stovyklą ir per tvorą paleistume elektrą, tada, be jokios abejonės, tuo turėtų užsiimti energetikai. Bet jei elektros neleisim, net jei jie dirba su vielomis, galima buvo rinktis kelių priežiūros įmonę – ji yra pastačiusi 300 km tvorų nuo žvėrių. Juk statant tvorą reikės ir technikos privažiuoti – jei jau nenorėjo projekto atiduoti privačiam verslui, galėjo duoti šiai įmonei“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kita vertus, jo nuomone, tie patys energetikai darys antrinį konkursą ir kviesis privačias įmones, kad atliktų tam tikrus darbus.

„Gal tiesiog reikėjo palengvinti pirkimo procedūrą? Ar valstybės užsakymas, ar valstybinės įmonės užsakymas – iš principo tai nieko nekeičia, – kalbėjo verslininkas. – Ypatingų gebėjimų pastatyti tvorą nereikia, tačiau vietovė nelygi, eina per miškus, pelkes – teks padaryti ir privažiavimus, ir pasiekiamumą, galbūt išrauti kelmus, nusausinti“.

Keistoki sutapimai

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė apie tai, kad tvorą statys energetikos įmonė, pirmą kartą išgirdo per frakcijų vadovų susitikimą su premjere.

„Įsivaizdavome, kad valstybė turi įmonių, kurios turi patirties ir galėtų tą daryti. Kaip šešėlinė vyriausybė mes buvome siūlę kelių priežiūros įmonę, Lietuvos geležinkelius. Labai nustebome, kai išgirdome, kad tai bus energetikai.

Kai paklausiau, ar neketina į pagalbą pasitelkti valstybinės įmonės, I.Šimonytė pati atsakė, kad taip, greičiausiai bus energetikos sektoriaus įmonė. Tas pasirodė keista“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Norkienė.

Politikė pabrėžė – opozicija palaiko mintį su Baltarusija statyti sieną. Vis dėlto tam tikri Vyriausybės sprendimai kelia įtarimų.

„Dar prieš praėjusius Seimo rinkimus labai daug kalbėjome apie įgyvendintus energetikos projektus, vadinamieji neliečiamieji, kur iš projekto į projektą eina žmonės, konkrečiai – Rokas Masiulis ir jo draugai.

Keistoki sutapimai: „Litgrid“ vadovu šių metų vasarį paskirtas R.Masiulis. Dar įdomiau, kad neseniai įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriame AB „Litgrid“ įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašus. Kas gali paneigti, kad kažkam gali labai pasisekti privatizuoti įmonę su didžiuliu sienos statymo projektu, kuriame numatytos neskelbiamos derybos“, – svarstė A.Norkienė.

„Žinių radijui“ kalbėjęs Seimo narys Dainius Gaižauskas teigė bendravęs su verslininkais, o šie pyksta ir ruošiasi kelti klausimus, kodėl valstybė švaisto pinigus. „Kodėl viela numesta ant žemės? Ji tuoj surūdys. Nuo kokio skaičiavimo nukabinti 152 mln. eurų? Ši tvora tik erzina visuomenę“, – teigė politikas.

Toje pat radjio laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius aiškino, kad kaina atsirado paskaičiavus medžiagas. Tačiau reikia pastebėti, kad minėta suma – tik fizinio barjero. Sienos stebėjimo sistema: kameros, detektoriai, termovizoriai – būtų finansuojama iš ES sienų valdymo instrumento. Tai – dar papildomai apie 40 mln. eurų.

Galvos skausmas dėl tiekimo

Priminsime, kad rugpjūčio 23 d. Ministrų Kabinetas tvorą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje pastatyti pavedė valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“.

„Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad „Epso-G“ yra įgyvendinusi daug reikšmingų strateginių projektų. Vien šiuo metu įgyvendinama 14 jų, grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų, rašė naujienų agentūra BNS.

Įmonių grupės kompetencijos, anot ministro, apima Energetikos, statybų projektavimo, techninės priežiūros, eksploatacijos, sudėtingų ir paprastų sutarčių valdymo bei kitas kompetencijas, ji pajėgi užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą, skaidrumą.

Pasak „Epso-G“ generalinio direktoriaus Rolando Zuko, didžiausi projekto iššūkiai susiję su medžiagų tiekimu, nes reikia didžiulio kiekio metalo gaminių – juos reikia pagaminti ir pristatyti palei visą ištęstą ilgą sienos ruožą.

Pasiteiravus, kokia grupės įmonė bus atsakinga už projektą, R.Zukas teigė: „Specialus įpareigojimas yra bendrovei „Epso-G“. Mes organizuosime pirkimus taip, kad galėtume įtraukti ne tiktai dukterines įmones, bet ir verslo įmones, dirbančias, ko gero, ne vien tiktai Lietuvos rinkoje“.

508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų.

Statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.

Bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai, nurodė naujienų agentūra „Elta“.

Darbams prižiūrėti bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai.

Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, įgyvendinant šį projektą ir siekiant skaidrumo, itin svarbiu perkančiosios organizacijos ir projekto vykdytojo uždaviniu turėtų tapti projekto eigos savalaikis viešinimas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.