A. Širinskienė įgėlė valdantiesiems: kai kurie jų sprendimai per karantiną – nesuvokiami, A. Veryga elgtųsi kitaip

Lietuvą krečia net kelios krizės. Pandemija, migrantai, kylančios protestų bangos ir riaušės. Tokiame kontekste vis dažniau pasigirsta opocizijos priekaištai valdžiai. Kritikuojamas užsienio reikalų ministras – kam važiavo į Įraką, vidaus reikalų ministrei siūloma atsistatydinti, dėl riaušių prie Seimo taip pat kaltinami valdantieji. Prezidentas savo metiniame pranešime akcentavo, kad pozicija ir opozicija supasi tuštybės sūpuoklėse. Tačiau ar metas dabar aiškintis santykius ir užsidirbinėti politinius dividendus?

Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>Lrytas.lt koliažas.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>Lrytas.lt koliažas.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>T.Bauro nuotr.
G.Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>L.Tamošiūno nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>L.Tamošiūno nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>L.Tamošiūno nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>L.Tamošiūno nuotr.
A.Širinskienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Širinskienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
K.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
K.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvą krečia net kelios krizės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 28, 2021, 6:01 PM

Sienos statymo projektui trūksta skaidrumo

„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė sakė, jog nėra taip, kad opocizija nesutinka su absoliučiai visais valdančiųjų sprendimais. Pavyzdžiui, sutariama, kad sienos statyba pasienyje su Baltarusija yra reikalinga. Visgi tam, kaip šis sprendimas realizuojamas, prieštaraujama.

„Nesuprantu, kaip galima remti įstatymą dėl sienos statybos, kuriame neįrašyta nei sienos statymo data, nei statymo kaina. Ar būtų buvę sunku įrašyti, kad sieną pastatysime per metus ar pusantrų? Tai kelia daug klausimų dėl skaidrumo.

O dar kalbama, kad atiduos sieną statyti EPSO-G dukterinei įmonei. Viena iš tų dukterinių įmonių yra „Litgrid“ ir aš net neabejoju, kad, kaip Rokas Masiulis statė kitus imlius pinigams strateginius projektus, taip statys ir šitą“, – sakė A.Širinskienė.

Jos manymu, Vyriausybė galėtų įrašyti į projektą, tarkime, 150 mln. eurų sumą, o šiuos pinigus išnaudojus būtų galima ateiti į Seimą ir gauti pritarimą naujų milijonų naudojimui.

„Tai būtų oru, skaidru ir atsakinga prieš visuomenę. O dabar matome ir perkamus neteisėtų migrantų namelius. Žurnalistai išsiaiškino, kad jų nuoma siekia apie 100–150 eurų, bet mūsų Vyriausybė sugebėjo išsinuomoti juos už daugiau kaip 600 eurų. Tai 6–7 kartus viršija rinkos kainą“, – kalbėjo A.Širinskienė apie nepasitikėjimą valdžia.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Kęstutis Masiulis pažėrė kritikos atgal.

„Keletą kartų šios neplanuotos sesijos metu stebėjausi opozicija. Išeina Saulius Skvernelis ir sako: „Jau seniai tvoros reikėjo.“ Išeina kitas opozicijos kalbėtojas ir sako: „Seniai reikėjo.“ Išeina trečias, irgi tą patį sako. Bet kai reikia balsuoti, visi yra prieš statybas. Tai viena, tai kita netinka... Ir tada jie laksto į mitingą, kaltina, aiškina, kad reikia versti Vyriausybę“, – teigė K.Masiulis.

Į kritiką dėl neįvardytos datos ir sumos K.Masiulis taip pat turėjo atsakymą. Šiuo metu pasaulyje itin trūksta metalo, o jo kaina, politiko teigimu, kyla ne dienomis, o valandomis. Tad niekas nežino, nei kiek kainuos metalas, nei reikiami stulpeliai, o ir jų neįmanoma gauti, tad ir kokia bus galutinė sienos statymo suma – neaišku.

„Reikės labai daug metalo ir stulpelių. Vieni stulpeliai bus perkami Vokietijoje, kiti – Suomijoje, treti – dar kitur, kitus ir partneriai padovanos. Ta kaina bus skirtinga.

O kodėl negalima nurodyti griežtai datos? Norime pastatyti sieną per metus, bet kaip pavyks viską gauti – neaišku“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo K.Masiulis.

Politikas sureagavo ir į A.Širinskienės pasiūlymą nurodyti konkrečią sumą sienos statybai, o pritrūkus pinigų grįžti į Seimą ir prašyti jų dar. „Kartais nesunku dar kartą ateiti į Seimą, bet, jeigu procedūros vyks taip, kaip Seime ir vyksta, tada paaiškės, kad viskas užsitęs dar du ar tris mėnesius, o tvoros juk reikia greitai“, – sakė politikas.

Tačiau A.Širinskienė K.Masiulio įvardytą įstatymo priėmimo laikotarpį pavadino pasakomis. Ji pabrėžė, kad, kai įstatymas priimamas skubos tvarka, tam prireikia vos kelių valandų, o šiuo atveju prireikė trijų valandų, o ne trijų mėnesių.

Siūlo mažiau reklamuotis, o daugiau dirbti

A.Širinskienė kritikuoja ir pjaunančios vielos „Concertina“ tiesimo trukmę. Anot jos, per pusantro mėnesio sugebėta nutiesti vos 5 km koncertinos, kai Vengrija per du mėnesius sugebėjo pastatyti visą sieną.

„Pripažinkime, kad kvailai atrodo, kai koncertinos per pusantro mėnesio nutiesiami tik 5 km. Reikia visiškai nedirbti ir nesistengti, kad tik tiek padarytum. Nekalbu apie tai, su kokia pompastika buvo rodomas pirmojo kilometro tiesimas. Tarsi bandyta sudaryti įspūdį, kad jau nutiesta visa siena, iki kol žurnalistai viską išsiaiškino“, – sakė A.Širinskienė.

Tačiau K.Masiulis atkreipė dėmesį, kad ir šios vielos nėra iš kur nusipirkti: „Tai koncertinos mėtosi kiekviename patvoryje? Niekas jų dabar negamina, sandėliuose nelaiko. Gal A.Širinskienė turi pas save sodyboje kelis kilometrus koncertinos? Tai prašome parduoti.

A.Širinskienė sako, kad ir plytų pilna, bet, mieloji A.Širinskiene, jei nusipirktumėte plytų ar statybinių blokelių, tai nusipirktumėte jų kitiems metams. Tad koncertinų ir statybų specialistė A.Širinskienė galėtų nekalbėti, ko neišmano.“

Jis palygino situaciją su valstiečių–žaliųjų valdymo laikotarpiu prasidėjusia krize, kada prireikė pirkti kaukes, reagentus ir kitas apsaugos priemones, kurių rinkoje nebuvo.

Visgi A.Širinskienė nepasidavė: „Dabar koncertinų netiesia visos pasaulio valstybės. Krizė yra tik viename krašte – Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. Bet kai buvo perkamos kaukės ir testai, nepamirškime, kad jų iš viso nebuvo rinkoje, o valstybės 2020 m. pavasarį dažnai net stabdė viena kitos siuntas pasieniuose ir neleisdavo kaukėms ar testams išvykti. Tad aiškinti, kad pasaulyje dabar yra koncertinos krizė ir neįmanoma jos pigiai nupirkti, kai vienintelė Lietuva tiesa tuos 300–500 kilometrų, yra nepalyginama situacija su pasauline pandemija.“

Išvyko, kad skrydžių sumažintų, o jų – padaugėjo

Valstiečiams–žaliesiems užkliuvo ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kelionės į Iraką, su bandymu susitarti, kad skrydžiai į Lietuvą nebūtų vykdomi per Baltarusiją.

„Kurioziškai atrodo, kai žmogus nuvažiuoja tartis, kad skrydžių nebūtų, bet dėl kažkokių priežasčių po jo išvykimo Irakas demonstratyviai padidina skrydžių kiekį. Kyla klausimas: kas nutiko Irake, jei tokie žingsniai žengiami?“ – paklausė ji.

K.Masiulis nepritarė tokiai A.Širinskienės nuomonei. Anot jo, po apsilankymo Irake tikrai skrydžių padaugėjo, tai sutapimas. Tačiau užsienio reikalų ministras kalbėjosi ir su kitomis šalimis, ir, pavyzdžiui, vokiečiai, anot K.Masiulio, paspaudė ranką ir pažadėjo reisus sustabdyti.

Pasiskiepiję, nepasiskiepiję ir tikintys horoskopais

Politikės teigimu, valdžia daro nemažai klaidų, tik reikia jas pripažinti. Anot jos, praėjusią kandenciją valdę valstiečiai–žalieji klaidas pripažindavo ir bandydavo jas taisyti, o dabar valdžia tik stengiasi klaidas neigti ir į kritiką reaguoja priešiškai.

„Kai politikai ar žmonės gatvėje pasako, kad jie kažką daro ne taip, jiems atsakoma: ne, jūs esate valstybės priešai. Kiek pamenu, Arvydas Anušauskas buvo G.Landsbergio valstybės priešu apšauktas. Tokia retorika į jokį dialogą neveda“, – prisiminė A.Širinskienė.

Pasak jos, valdžia netinkamai pasirinko vykdyti ir vakcinavimo kampaniją. Jos manymu, dabar ji paremta tik draudimais, kai vertėtų atsižvelgti į užsienio šalių pavyzdžius ir skatinti finansiškai gyventojus vakcinuotis, garantuoti jiems draudimą nuo nepageidaujamų reakcijų. Tačiau šio projekto, A.Širinskienės teigimu, valdantieji nesugebėjo priimti.

„Žmonės tik girdi pasakymą, kad, jeigu jiems kažkas nepatinka, 2024 m. išsirinks kitą valdžią.

Dažnai žmonės yra prisiklausę įvairių mitų dėl vakcinų, juos reikia šviesti, tada vakcinacijos rezultatai būtų visai kitokie. Geriau žmonėms kažką pažadėti už pozityvų elgesį, nei sukurti tokią situaciją, kada močiutės regioniuose negali įlipti į autobusą ir joms pasakoma, kad jos turės apsipirkti ritualinių paslaugų parduotuvėse, jei galimybių paso neturi“, – piktinosi politikė.

Jei šiuo metu sveikatos apsaugos ministras būtų Aurelijus Veryga, A.Širinskienė sakė neįsivaizduojanti, jog jis galėtų uždrausti žmonėms lipti į autobusus ar apsipirkti prekybos centruose. Taip pat jai nesuvokiami ankstesnių karantinų metu priimti sprendimai riboti smulkiuosius, o ne stambiuosius verslus. „Ekonomika nestoja, ji buvo dirbtinai stabdoma“, – reziumavo ji.

Tačiau K.Masiulis neatlyžo. Anot jo, kaip A.Širinskienė gali kritikuoti valdančiųjų veiksmus dėl vakcinacijos, kai pati savo feisbuko paskyroje užsidėjo rėmelį, kad pasitiki horoskopais ir yra skorpionas, neva taip parodo, kad mokslas yra niekai ir skatina žmones nesiskiepyti.

„Galima šaipytis, bet ne iš visko. Galima šaipytis iš žmogaus invalidumo, bet čia yra pasišaipymas iš Vyriausybės politikos ir tų žmonių, kurie stengiasi palaikyti Vyriausybės poziciją. Jūs demonstratyviai sakote: nepalaikykime“, – kalbėjo K.Masiulis.

Tačiau A.Širinskienė sakė pasišaipiusi ne iš mokslo, o iš konservatorių noro skaldyti visuomenę: išskirti žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius, „runkelius“ ir miesto elitą.

„Tas susiskaldymas man nepatinka, į tai žiūriu neigiamai. Visi esame žmonės, viena tauta, turime vienodas teises, tad pradėti menkinti kai kuriuos dėl to, kad jų pasaulėžiūra neatitinka konservatoriško arba liberalaus mentaliteto, nėra geras požiūris.

O aš mokslu tikiu, esu vakcinuota ir tuo džiaugiuosi“, – atskleidė ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.