N. Mačiulis: vidutines pajamas Vilniuje gaunanti šeima gali nesunkiai nusipirkti būstą Prognozuoja, kaip keisis situacija NT rinkoje

Prognozuojama, jog visus metus kilusios NT kainos dėl išaugusios pasiūlos rudenį turėtų stabilizuotis, tačiau dideli statybos kaštai neleidžia tikėtis žymesnio kainų kritimo.

Dideli statybos kaštai neleidžia tikėtis žymesnio kainų kritimo.<br>T.Bauro nuotr.
Dideli statybos kaštai neleidžia tikėtis žymesnio kainų kritimo.<br>T.Bauro nuotr.
Prognozuojama, jog visus metus kilusios NT kainos dėl išaugusios pasiūlos rudenį turėtų stabilizuotis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prognozuojama, jog visus metus kilusios NT kainos dėl išaugusios pasiūlos rudenį turėtų stabilizuotis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nerijus Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Nerijus Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Išaugo privačių namų paklausa.<br>V.Skaraičio nuotr.
Išaugo privačių namų paklausa.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl ilgai besitęsiančių biurokratinių procesų brangsta galutinis statybos produktas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl ilgai besitęsiančių biurokratinių procesų brangsta galutinis statybos produktas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 28, 2021, 11:37 AM

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, vasara visada pasižymi sezoniškumu – žmonės atsipalaiduoja, keliauja, o į nekilnojamą būstą žiūri rezervuotai – susilaiko nuo paieškų ir pirkimo.

„Matėme rekordišką balandį, kai buvo parduota ir rezervuota virš 1100 būstų, tačiau birželį ir liepą parduota tik apie 600 butų. Turime sąlyginai aktyvią vasarą. Matome, kad NT rinka didmiesčiuose tvirtai stovi ant kojų“, – pareiškė jis.

M.Statulevičiaus teigimu, rudenį nekilnojamojo turto paklausa augs dėl didėsiančios pasiūlos. NT rinka, pasak jo, vasarą buvo sulėtėjusi ne tik dėl sezoniškumo, tačiau ir dėl išaugusių žaliavų kainų: „Brango metalas, stiklas, apšiltinimo medžiagos, todėl daliai kompanijų buvo nemenkas iššūkis žinoti, už kiek pastatys ir už kiek galės parduoti“.

M.Statulevičius prognozavo, jog augsianti NT pasiūla turėtų laikyti kainas stabilias. „Didelė pasiūla sudaro galimybes deryboms“, – kalbėjo jis.

Gerėja gyvenimo kokybė

Vidutinis darbo užmokestis pernai padidėjo dešimtadaliu, o šiuo metu auga dar sparčiau. „Laisvų darbo vietų skaičius yra rekordinėse aukštumose. Tai reiškia, kad darbuotojų derybinė galia auga ir darbo užmokestis didėja“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, optimistiškai atrodo ir užimtumo statitsika – šiuo metu dirbančių gyventojų yra 30 tūkst. daugiau nei prieš pandemiją. Gerėjanti gyvenimo kokybė skatina žmones investuoti į būstą, renovuoti ar įsigyti brangesnį.

Vidutines pajamas gaunanti ir Vilniuje gyvenanti šeima, pasak N.Mačiulio, nesunkiai gali nusipirkti būstą. Šis rodiklis, anot ekonomisto, yra geresnis nei Šiaurės šalyse, kur įperkamumas, net gaunant didesnius atlyginimus, yra mažesnis.

„Kitas aspektas, kodėl matome aktyvią NT rinką ir sparčiai augančias kainas, yra palankios demografinės tendencijos. Vilniuje kasmet gyventojų skaičius padidėja 10 tūkst. Natūralu, kad juos riekia kažkur apgyvendinti.

Deja, pasiūla pandemijos metu buvo nepakankama. Tai yra pagrindinė kainų kilimo priežastis“, – aiškino ekonomistas ir pabrėžė, jog tai buvo laikinas reiškinys ir antrąjį šių metų pusmetį galima tikėtis kainų stabilizavimosi ar bent lėtesnio augimo.

Pasak M.Statulevičiaus, didmiesčiuose yra didelė būsto pasirinkimo galimybė. „Pandemija išryškino keletą aspektų – atsirado erdvės poreikis, todėl žmonės ieško individualių namų ar kotedžų. Pastebimas ir noras gyventi centre. Erdvesni butai yra nuperkami pirmiausia. Auga įperkamumo galimybės, todėl žmonės ieško kokybiško produkto. Prieš keletą metų kalbėjome, kad dideli būstai pardavinėjami vėliausiai, šiemet tokie būtai nuperkami ir iš brėžinio“.

Investicijoms, LNTPA skaičiavimais, nuperkama maždaug ketvirtadalis būstų. Šiam tikslui perkami būstai dažniausiai yra mažesnės kvadratūros ir gerokai pigesni.

Kainų kritimo nežada

Nors tikimasi kainų stabilizavimosi, kritimo ekonomistai nežada. Kainos, anot N.Mačiulio, mažėja kriziniu laikotarpiu, kai pasiūla išlieka, tačiau paklausa atslūgsta: „Kol kas nėra aplinkybių, galinčių lemti kainų mažėjimą. Taip galėtų būti, jei gyventojų užimtumas ir pajamos mažėtų“.

„Verslo sąlygos nekilnojamojo turto sektoriuje nelengvėja, o tai atsiliepia turto kainai. Tai reiškia, kad turime didelę konkurenciją dėl sklypų centrinėje miesto dalyje. Privačių sklypų kainos yra pakilusios, yra nedaug teritorijų, kurias būtų galima išvystyti, todėl ir statybos produktas brangsta“, – aiškino M.Statulevičius.

Kaip vieną iš kainų kilimo priežasčių jis įvardijo naujus reikalavimus aukštajai architektūrai: „Tai, be abejo, yra gerai, tačiau daugiau kainuoja suprojektuoti, padaryti projektą tinkamesnį aplinkai“.

M.Statulevičius paminėjo ir ilgai besitęsiančius biurokratinius procesus, kurie, pasak jo, turėtų sulaukti Vyriausybės dėmesio „Tikimės, kad Vyriausybė į tai atsižvelgs ir sąlygos bent nesunkės, nes verslas prisitaikys, bet kiekvienas ilgesnis procesas didina ir galutinio produkto kainą, kurią pirkėjui teks sumokėti“.

Nepaisant spartaus NT augimo, M.Statulevičius neprognozuoja, kad Lietuva galėtų pasiekti turtingųjų šalių NT kainų lygį: „Kol kas nesimato priežasčių, kodėl kainos turėtų mažėti ar išlaikyti šiųmetį lygį, nes darbo kaštai, biurokratija viską apsunkina“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.