Paaiškino, ką gali pasiūlyti darbo rinkoje vyresniems – stebina argumentai

Ilgėjant gyventojų amžiui ir mažėjant gimstamumui, nenuostabu, kad visuomenė sensta. Pažvelgus į Lietuvos situaciją, per 10 pastarųjų metų moterų medianinis amžius pailgėjo penkeriais metais, o vyrų – ketveriais metais. Kalbant apie geografinį vyresnių piliečių pasiskirstymą, remiantis statistikos departamento duomenimis, 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų didžiausias procentas yra Šiaurės Rytų ir pietinėje Lietuvos dalyje.

Stipriausios savybės, kurias turi vyresni nei 50 metų darbuotojai – profesinė patirtis ir atsakomybės jausmas.<br> A.Srėbalienės asociatyvi njuotr.
Stipriausios savybės, kurias turi vyresni nei 50 metų darbuotojai – profesinė patirtis ir atsakomybės jausmas.<br> A.Srėbalienės asociatyvi njuotr.
Pasak „Sidabrinės linijos“ atstovų, būtent bendravimas padeda įveikti ne tik pandemijos laikotarpį, tačiau gerina žmogaus emocinę būklę.<br> Organizatorių nuotr.
Pasak „Sidabrinės linijos“ atstovų, būtent bendravimas padeda įveikti ne tik pandemijos laikotarpį, tačiau gerina žmogaus emocinę būklę.<br> Organizatorių nuotr.
 M.Užkurienė.<br> Organizatorių nuotr.
 M.Užkurienė.<br> Organizatorių nuotr.
 J.Bražinskienė.<br> Organizatorių nuotr.
 J.Bražinskienė.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 28, 2021, 4:08 PM, atnaujinta Aug 28, 2021, 4:09 PM

Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 m. liepos 1 d. registruota net 89,1 tūkst. darbo neturinčių 50 metų ir vyresnių asmenų. Iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų asmenys. Registruoto nedarbo lygis 50 metų ir vyresnių amžiaus grupėje siekia 16,1 proc. – 3 proc. punktais didesnis nei bendras registruotas nedarbo lygis šalyje (13,1 proc.).

Pastebima tendencija, kad senėjant visuomenei, gerėja vyresnių amžiaus darbuotojų integracija. Pasak Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorės Jurgitos Bražinskienės, Lietuvoje siūlomos tokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: remiamasis įdarbinimas, parama mokymuisi, parama judumui ir parama darbo vietoms steigti.

Vyresnių darbuotojų stipriausios savybės 

Nesunku atspėti, kad senėjant visuomenei atsiranda poreikis sėkmingai integruoti vyresnius darbingo amžiaus asmenis į nuolat modernėjančią darbo rinką, o tam pasitelkiamos įvairios politinės strategijos bei tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos mastu vykdomi projektai. O kaip visuomenės senėjimo reikšmę darbo rinkai aiškina darbdaviai bei patys vyresnio amžiaus darbuotojai?

„Darbdaviai ir darbuotojai teigia, kad stipriausios savybės, kurias turi vyresni nei 50 metų darbuotojai – profesinė patirtis ir atsakomybės jausmas, motyvacija dirbti ir jaustis reikalingam, tęstinumo ir kokybės siekis, bendruomeniškumas, darbo įgūdžiai, verslo žinios, savimonė.

Įvardinamos ir tokios silpnosios vyresnio amžiaus darbuotojų pusės kaip silpni kompiuteriniai įgūdžiai, menkos užsienio kalbų žinios, menkas mobilumas, iniciatyvos stoka, pokyčių baimė, polinkis kontroliuoti, nepasitikėjimas savo sugebėjimais, psichologinis nesaugumas ir sveikatos problemos“ – akcentuoja viešosios įstaigos „Žinių kodas“ Erasmus+ „4E“ projekto koordinatorė Milda Koženiauskaitė.

Visgi tendencingo darbo jėgos senėjimo bijoti nederėtų – vyresni darbuotojai turi daug potencialo.

Šiuo klausimu itin pozityvių minčių pateikė Liucina Giedrienė, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos Verslo moterų tinklo narė ir viešosios įstaigos  „Patirties ekspertai“ vadovė.

Pasak jos, naujas gyvenimo etapas atneša naujas galimybes. Pavyzdžiui, 30,9 proc. PZU Lietuva gyvybės draudimo konsultantų ir 37,5 proc. Golden Gates AG atstovybės Lietuvoje konsultantų yra vyresni nei 50 metų amžiaus. O vyriausi konsultantai neretai tampa geriausiais įmonių darbuotojais.

Problemų sprendimo būdai

Vyresniems darbuotojams kylantys iššūkiai bei potencialūs sprendimo būdai, įvairūs į vyresnio amžiaus asmenis orientuoti projektai bei jų rezultatai buvo aptarti konferencijos „Įsidarbinimo galimybių didinimas vyresnio amžiaus žmonėms“ metu.

Įstaigos „Patirties įdarbinimas“ direktorius Remigijus Samuilevičius pasiūlė vyresniems nei 50 metų asmenims įgyti santechnikos remonto įgūdžių ar asmens individualios priežiūros socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją nemokamuose mokymuose.

„Susitikim, mieli senjorai“ projekto koordinatorė Greta Šukytė ir „PortalPRO“ atstovas Žilvinas Impulevičius pristatė ne tik edukacines galimybes bei vykdomas iniciatyvas, tačiau ir bendradarbiavimo vaisius – kuomet žmonės, naudodamiesi PortalPRO platforma, gali užsidirbti papildomų pajamų.

Ne paslaptis, jog savanorystė padeda įgyti reikalingų darbui įgūdžių, todėl VšĮ „Ne imti, bet duoti“ savanorių koordinatorė Monika Užkurienė pristatė vyresnio amžiaus žmonių savanorystės „54+“ galimybes.

Vienai iš įvardintų „užsisėdėjimo be darbo“ problemų įveikti „Žinių kodas“ vadovė Rasa Žilionė pristatė Laisvalaikio akademijos veiklas, kuriose gali dalyvauti ir vyresnio amžiaus žmonės.

Čia galima įsitraukti į organizacjos vykdomus projektus, dalyvauti edukacinėse veiklose, iniciatyvose, drauge lankyti muziejus ar parodas, pabendrauti su kitais žmonėmis. Tad įgyjamos ne tik skirtingos žinios priklausomai nuo edukacinės veiklos, tačiau lavinami labai svarbūs darbo rinkai komunikcijos, socialiniai, laiko planavimo, iniciatyvumo, bendruomeniškumo įgūdžiai.

Konferencijos metu dalyviams taip pat buvo siūloma prisidėti prie kilnios M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vykdomos iniciatyvos „Sidabrinė linija“, kuomet telefoninių skambučių pagalba savanoriai bendrauja su garbaus amžiaus senjorais.

Pasak „Sidabrinės linijos“ atstovų, būtent bendravimas padeda įveikti ne tik pandemijos laikotarpį, tačiau gerina žmogaus emocinę būklę, didina psichologinį pasitenkinimą, sustiprina emocinį atsparumą ne tik asmeniniame gyvenime, tačiau ir darbo vietoje.

Kartu su partneriais iš Švedijos, Vengrijos, Italijos, Ispanijos, Graikijos, Slovakijos „Žinių kodas“ sukūrė edukacinę priemonę didinti vyresnių žmonių užimtumą.

Erasmus+ projekto „4E“ vadove ir mokomojoje medžiagoje pristatomi inovatyvūs metodai, skirti mokyti vyresnio amžiaus asmenis, minkštųjų įgūdžių ugdymo ypatumai, užsienio kalbų bei IKT mokymų metodai, taip pat dalijamasi geriausiomis praktikomis Europoje. Netrukus mokomoji medžiaga bus pasiekiama nuotlinio mokymosi platformoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?