Verslai – atvirai apie tai, kiek jiems kainuos galimybių pasas: pasakoja, kaip teks apsipirkti ir keliauti

20 tūkst. eurų per mėnesį. Tiek papildomai Vilniuje veikiančiam prekybos centrui „Europa“ kainuos nuo rugsėjo 13 d. Lietuvoje įvedama nauja tvarka. Konkrečiai šis prekybos centras už minėtą sumą samdys penkis papildomus saugos darbuotojus, kurie prie įėjimų tikrins, ar lankytojai turi ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą arba galimybių pasą.

Nuo rugsėjo 13 d. daugelis paslaugų bus prieinamos tik tiems, kurie turės ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą arba galimybių pasą.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Nuo rugsėjo 13 d. daugelis paslaugų bus prieinamos tik tiems, kurie turės ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą arba galimybių pasą.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Po rugsėjo 13 d. traukiniuose kaukės bus tik rekomenduojamos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Po rugsėjo 13 d. traukiniuose kaukės bus tik rekomenduojamos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nuodugnesnis autobusų keleivių patikrinimas galėtų vykti autobusų stotyse.<br>D.Umbraso nuotr.
Nuodugnesnis autobusų keleivių patikrinimas galėtų vykti autobusų stotyse.<br>D.Umbraso nuotr.
20 tūkst. eurų per mėnesį. Tiek papildomai prekybos centrui „Europa“ kainuos nuo rugsėjo 13 d. Lietuvoje įvedama nauja tvarka.<br>P.Lileikio nuotr.
20 tūkst. eurų per mėnesį. Tiek papildomai prekybos centrui „Europa“ kainuos nuo rugsėjo 13 d. Lietuvoje įvedama nauja tvarka.<br>P.Lileikio nuotr.
Po rugsėjo 13 d. traukiniuose kaukės bus tik rekomenduojamos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Po rugsėjo 13 d. traukiniuose kaukės bus tik rekomenduojamos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
20 tūkst. eurų per mėnesį. Tiek papildomai prekybos centrui „Europa“ kainuos nuo rugsėjo 13 d. Lietuvoje įvedama nauja tvarka.<br>P.Lileikio nuotr.
20 tūkst. eurų per mėnesį. Tiek papildomai prekybos centrui „Europa“ kainuos nuo rugsėjo 13 d. Lietuvoje įvedama nauja tvarka.<br>P.Lileikio nuotr.
Vidutinė „Iki“ parduotuvė per dieną aptarnauja apie 4 tūkst. kvitų.<br>D.Umbraso nuotr.
Vidutinė „Iki“ parduotuvė per dieną aptarnauja apie 4 tūkst. kvitų.<br>D.Umbraso nuotr.
Konkrečios priemonės, kurių imsis „Mega“, paaiškės antrąją rugsėjo savaitę.<br>E.Gendrėnaitės nuotr.
Konkrečios priemonės, kurių imsis „Mega“, paaiškės antrąją rugsėjo savaitę.<br>E.Gendrėnaitės nuotr.
G.Nakutis.<br>V.Balkūno nuotr.
G.Nakutis.<br>V.Balkūno nuotr.
 E.Juškienė.<br>„Europos“ nuotr.
 E.Juškienė.<br>„Europos“ nuotr.
Pagal degalinių plotą šis verslas į tą mažmeninės prekybos reglamentavimo zoną, kurioje galės lankytis visi be išimties gyventojai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pagal degalinių plotą šis verslas į tą mažmeninės prekybos reglamentavimo zoną, kurioje galės lankytis visi be išimties gyventojai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Aug 30, 2021, 5:55 AM, atnaujinta Aug 30, 2021, 12:58 PM

Kaip portalui lrytas.lt komentavo prekybos centro „Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė, kadangi nėra aišku, kiek laiko Vyriausybės įvestos priemonės galios ir kaip vėliau keisis jų taikymas, šiuo metu apsispręsta papildomai samdyti žmones, o ne pirkti įrangą.

Savo ruožtu lankytojų prašoma iš anksto pasiruošti apsilankymui – turėti reikiamą dokumentą ir suprasti, kad jo nepateikus į prekybos centro patalpas nebūsite įleisti.

„Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje apribojimai prekybos centruose šiuo metu planuojami griežčiausi. Pavyzdžiui, Estijoje prekybos centruose ar parduotuvėse, o taip pat restoranuose, pasirinkus maistą išsinešti, reikalaujama dėvėti kaukes, tačiau papildomų dokumentų rodyti nereikia – ši priemonė taikoma tik ilgo kontakto atvejais“, – pastebėjo E.Juškienė.

Kaune veikiančio prekybos centro „Mega“ valdytojos „Baltic RED“ komercijos direktorius Vytautas Danyla portalui lrytas.lt perdavė, kad dėl Vyriausybės numatytų reikalavimų įgyvendinimo dar konsultuojamasi su atsakingomis institucijomis. Konkrečios priemonės, kurių imsis „Mega“, paaiškės antrąją rugsėjo savaitę.

4 tūkst. kvitų kasdien

Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė teigė, kad išrašams tikrinti svarstoma pasitelkti ir technologijas, ir saugos darbuotojus, dėl to kai kuriose parduotuvėse reikės papildomų žmonių.

„Vidutinė parduotuvė per dieną aptarnauja apie 4 tūkst. kvitų, bet apsipirkti žmonės ateina ir po du. Tai tikrai ne srautai kavinėse.

Bus iššūkių su klientais užsieniečiais. Turime pavyzdžius, kokie gali būti jų dokumentai, tačiau jų patikros technologiniais sprendimais neišspręsi. Tą turės daryti apsaugos darbuotojai, o ne visi moka anglų kalbą, ne visi žino rusų“, – kalbėjo V.Budrienė.

Kad saugos darbuotojų paklausa gerokai išaugusi, portalui lrytas.lt patvirtino saugos bendrovės „Eurocash1“ direktorius Vilius Makauskas.

„Jaučiame stiprų poreikį didinti personalo skaičių. Per visą Lietuvą reikėtų papildomai šimto žmonių. Tačiau nesu tikras, kad toks planas bus iki galo įgyvendintas, nes Vyriausybės nurodyme vis dar yra neaiškumų. Dėliojame sprendimus su kiekvienu iš klientų ir dėl personalo, ir dėl technologijų taikymo“, – kalbėjo V.Makauskas.

Traukiniuose – be kaukių

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė Rūta Magdalena Atroškaitė portalui lrytas.lt papasakojo apie tai, kaip keisis keleivių vežimas atėjus rugsėjo 13-ajai.

Svarbu pažymėti, kad kol kas tai – tik pirminiai sprendimai. Detalią informaciją „Lietuvos geležinkeliai“ keleiviams paskelbs kitos savaitės antroje pusėje.

Tačiau jau dabar žinoma, kad tuo atveju, jei iki rugsėjo 13-osios Vyriausybė nepersigalvos, į traukinius bus galima patekti tik turint galimybių pasą ar ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą.

Kaip nurodė R.M.Atroškaitė, planuojama, kad šie išrašai bus tikrinami prieš įlipant į traukinius didžiosiose stotyse. „Lietuvos geležinkeliai“ tam turi reikiamą įrangą. „Stengsimės, kad užtektų mūsų kelionių palydovų, tačiau perkame saugos paslaugas. Tad jei matysime, kad reikia daugiau žmonių, juos samdysime“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Tarpinėse stotelėse tikrinti keleivių išrašus būtų keblu – dėl gaišaties traukiniai imtų atsilikti nuo grafiko. Tad tokiu atveju įmonė ruošiasi išrašus tikrinti jau traukiniui važiuojant. Anot R.M.Atroškaitės, įvertinus laikotarpį, kai buvo uždraustas judėjimas tarp savivaldybių ir į traukinius galėdavo patekti tik kelionės būtinumą pagrindę žmonės, tikimasi, kad daug piktybinių keleivių ir dabar nebus.

Jei vis dėlto taip nutiktų, kad į traukinį įliptų keleivis reikalaujamų dokumentų, palydovai jį pasodintų atokiau kitų. Jei iki kitos stotelės žmogus išsiimtų įrodymą, kad jis skiepytas, galėtų keliauti toliau, jei ne – tektų išlipti.

Kol kas neaišku, kaip reikės elgtis su keleiviais, kurie neskiepyti dėl sveikatos ypatumų. O štai dėl kaukių dėvėjimo jau dabar galima pasakyti, kad po rugsėjo 13 d. traukiniuose jos bus tik rekomenduojamos. Tiesa, stotyse jas dėvėti ir toliau bus privalu.

Jei autobusas – paskutinis?

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis sakė, kad vežėjai nuodugniai skaito Vyriausybės nutarimą ir iš jo supranta, kad keleivius tarpmiestiniais autobusais vežantys vairuotojai turės paprašyti pateikti kažkurį išrašų- ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą arba galimybių pasą, tačiau neprivalės jo nuskaityti ar tikrinti jo tikrumo. „Įsivaizduojame taip: keleivis įlipo, vairuotojas paprašo parodyti pasą, ir tiek, – svarstė G.Nakutis. -

Tarpmiestinio susisiekimo autobusuose ekipažas – vienas vairuotojas. Akivaizdu, kad į kiekvieną autobusą pasodinti po dar vieną žmogų, kuris nuodugniai patikrintų kiekvieną galimybių pasą, vežėjai galimybių neturės“.

Pašnekovas svarsto, kad nuodugnesnis patikrinimas galėtų vykti autobusų stotyse. G.Nakučio nuomone, tą turėtų daryti pareigūnai, kurie atlieka kontrolę įvairiuose ūkio sektoriuose, savivaldybių administracijų paskirti darbuotojai.

G.Nakutis siūlė apsvarstyti tokią situaciją: įlipus keleiviui į autobusą paaiškėja, kad jis neturi jokio reikiamo išrašo. Žmogus veikiausiai nesutiks išlipti – sakys, kad turi įsigijęs bilietą. Todėl, pašnekovo įsitikinimu, patikrinimas autobusų stotyje būtų logiškas sprendimas.

„Galiausiai vairuotojų, kurie dirba tolimajame susisiekime, yra apie 1,3 tūkst. Negali kiekvienas lįsti į e.sveikatą ir tikrinti duomenis.

Bus ir taip, kad žmogus įlipo į paskutinį autobusą. Galimybių pasą turi, bet negali parodyti. Kur tokį žmogų padėti? Man pačiam yra buvę, kai QR kodą turiu, o nuskaityti jo nepavyksta“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

Anot jo, vairuotojai neišvengiamai susidurs ir su žmogiškomis dilemomis: „Nebūtų sąžininga atsisakyti vežti sunkiai sergančius žmones į procedūras gydymo įstaigose, net jei jie ir neturi galimybių paso. Keleivių vežimas – būtinoji paslauga, privalome užtikrinti, kad ji būtų suteikta“.

Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į tai, kad vežėjai vairuotojams telefonų neišduoda – kokius šie turi, tokius turi, tad gali būti, kad jų prietaisai apskritai bus be techninės galimybės nuskaityti QR kodą.

Degalinėse nebus išimčių

Renatas Alekna, degalinių tinklo „Circle K“ rinkos vystymo direktorius, paaiškino: „Pagal degalinių plotą patenkame į tą mažmeninės prekybos reglamentavimo zoną, kurioje galės lankytis visi be išimties gyventojai – ir su galimybių pasais, ir be jų. Dėl šios priežasties privalėsime ir toliau taikyti griežtus reikalavimus: pas mus nebus išimčių ir visi privalės kaip ir iki šiol dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis 2 metrų atstumo, o prie vieno staliuko galės atsisėsti daugiausiai du asmenys, jei tai nėra vienos šeimos nariai.

Pandemijos metu didesnėse ir gausesnių srautų sulaukiančiose degalinėse esame įdiegę eilių valdymo priemones, labai panašias į tas, kurias taiko oro uostai. Todėl prašysime jose klientų link kasų judėti laikantis koridoriaus principo bei stebėti specialius žymėjimus ant grindų“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Oponentai: ar valdančioji koalicija valdoma ultimatumais?