Pilkoji zona: baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą – šalies bankų rankose

JAV šią vasarą įvedus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas dar nėra aiškus. Susisiekimo ministro teigimu, JAV sankcijų įgyvendinimas faktiškai yra šalies bankų rankose.

Trąšas į Klaipėdos uostą gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ BNS tvirtino, kad už jų paslaugas atsiskaito pati „Belaruskalij“.<br>P.Lileikio nuotr.
Trąšas į Klaipėdos uostą gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ BNS tvirtino, kad už jų paslaugas atsiskaito pati „Belaruskalij“.<br>P.Lileikio nuotr.
A.Lukašenka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
A.Lukašenka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
M.Skuodis.<br>T.Bauro nuotr.
M.Skuodis.<br>T.Bauro nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį aptarnaujantis SEB bankas informavo, kad nebevykdys jokių operacijų su Baltarusijos įmonėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos.<br>NikolayFrolochkin/pixabay.com nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį aptarnaujantis SEB bankas informavo, kad nebevykdys jokių operacijų su Baltarusijos įmonėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos.<br>NikolayFrolochkin/pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Paulius Viluckas, BNS

Aug 31, 2021, 8:35 AM, atnaujinta Aug 31, 2021, 8:45 AM

Marius Skuodis teigia, jog JAV sankcijas Europoje iš esmės įgyvendina komerciniai bankai.

„Nors JAV sankcijos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos, bankų vaidmuo užtikrinant operacijas yra esminis. Paslaugos teikiamos tada, kai už jas yra galimybė atsiskaityti – tokia yra verslo logika“, – naujienų agentūrai BNS sakė M.Skuodis.

„Todėl šiandien galima sakyti, kad krovinys gali važiuoti tol, kol finansų institucijos leidžia vykdyti atsiskaitymus pagal galiojančias sutartis“, – pridūrė jis.

Amerikos Iždo departamento skelbiamos sankcijos tiesiogiai ES jurisdikcijoje neveikia, tačiau įprastai ES dirbantys bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.

Be to, dėl galimos žalos reputacijai tokių įmonių įprastai kratosi ir jų partneriai. Tačiau savotiška pilkąja zona lieka tai, kaip sankcijos būtų traktuojamos, jei už paslaugas atsiskaitytų nesankcionuota įmonė.

„Belaruskalij“ priklauso 45 proc. jos trąšas parduodančios bendrovės „Belarusian potash company“ (BPC) akcijų, o šiai įmonei JAV sankcijos nėra taikomos. „Interfax“ skelbė, kad 50 proc. BPC akcijų valdo Rusijos kalio trąšų gamintoja „Uralkali“, likusius 5 proc. – Baltarusijos geležinkeliai.

Tuo metu trąšas į Klaipėdos uostą gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ BNS tvirtino, kad už jų paslaugas atsiskaito pati „Belaruskalij“.

Žvilgsnis – į bankus

Tiek M.Skuodis, tiek „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas patvirtino, jog geležinkelių ir „Belaruskalij“ atsiskaitymus aptarnauja SEB bankas.

Pasak M.Dubausko, SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

„Įvedus JAV sankcijas, jos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos. Taigi, Baltarusijos trąšos galėtų važiuoti per Lietuvą, jeigu bankai vykdytų apmokėjimus“, – BNS sakė M.Dubauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį aptarnaujantis SEB bankas informavo, kad nebevykdys jokių operacijų su Baltarusijos įmonėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos“, – teigė jis.

Pats SEB teigia informacijos apie klientus pateikti negalintis dėl konfidencialumo, tačiau sako informavęs klientus, kad atliekant mokėjimus su sankcionuojamais ūkio subjektais, jų gali būti pareikalauta pateikti papildomus paaiškinimus.

„Informavome savo klientus, jog, atliekant mokėjimus su ribojimais susijusioms įmonėms, galime prašyti klientų pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, todėl klientams reikėtų iš anksto pasiruošti ilgiau truksiantiems procesams“, – BNS sakė SEB Baltijos šalių atitikties vadovė Simona Balčiūnaitė.

Bankai: „Netoleruojame bandymų apeiti sankcijas“

Kiti Lietuvos bankai konkrečius atvejus komentuoti atsisako, tačiau pabrėžia, kad laikosi tarptautinių sankcijų bei panašius atvejus vertina individualiai.

Bankų atstovai leido suprasti, jog tokiais atvejais, kaip „Belaruskalij“ ir BPC, labiau atsižvelgiama į galutinį naudos gavėją.

„Swedbank“ kiekvieną situaciją vertina individualiai, tai yra, sprendimas dėl konkretaus sandorio priimamas tik išanalizavus visas sandorio aplinkybes ir pateiktus dokumentus“, – BNS komentavo „Swedbank“ Atitikties tarnybos vadovas Kazimieras Zaveckas.

Šiaulių banko atitikties direktorius Laurynas Bagdonas pabrėžia, jog bankas atsakingai vertina bei tiesiogiai įgyvendina ne tik ES, bet ir JAV sankcijas.

„Netoleruojame atvejų, kuomet bandoma apeiti tarptautinių sankcijų taikymo režimą, panaudojant susijusias įmones“, – BNS teigė L.Bagdonas.

Pasak jo, Šiaulių banke įdiegti procesai, skirti tinkamai pažinti klientus, jų veiklą ir partnerius, bei pabrėžė, jog situacijos vertinamos konkrečiai, priimami būtini sprendimai, siekiant išsaugoti banko kaip patikimo finansinio partnerio reputaciją.

„Luminor“ nurodo, jog sankcijos gali būti taikomos ir toms įmonėms, kurios glaudžiai – per nuosavybę ar kontrolę – susijusios su sankcionuotais subjektais.

„Tam, kad užtikrintume sankcijų laikymąsi ir nustatytume, ar jos taikomos konkretiems sandoriams, atidžiau vertiname „Luminor“ klientų atliekamas mokėjimų operacijas“, – BNS komentavo „Luminor“.

„Tai reiškia, kad mums gali tekti užlaikyti kliento vykdomą operaciją ir paprašyti jo pateikti papildomus dokumentus, kurie padėtų nustatyti, ar vykdomas mokėjimas nepažeidžia nustatytų sankcijų“, – teigė bankas.

Kontrolinis šūvis tranzitui – iš Vašingtono

Sankcijas „Belaruskalij“ po priverstinio į Vilnių skridusio keleivinio lėktuvo nutupdymo pirmoji įvedė ES, tačiau baltarusiškų kalio trąšų eksporto atžvilgiu jos buvo ribotos – Lietuvos pareigūnų teigimu, jos apima tik 20 proc. per Lietuvą eksportuojamų „Belaruskalij“ trąšų.

Baltarusiški kroviniai iš viso sudaro daugiau nei 32 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.

Be to, ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, todėl rimčiau trąšų eksporto nepaveikė. Klaipėdos uostas BNS nurodė, kad liepą ir birželį birių krovinių krauta mažiau, nei tuo pat metu pernai, tačiau atskirų mėnesių krova paprastai neparodo realių tendencijų.

Pasak Klaipėdos uosto, rugpjūtį, preliminariais duomenimis, jau matomas biriųjų krovinių srauto stabilizavimas. Per septynis mėnesius jų krauta 12,386 mln. tonų – 1,6 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą, o didžiausias augimas buvo stebimas natūralių ir cheminių trąšų krovoje.

Daug rimtesne grėsme baltarusiškoms trąšoms tapo JAV sankcijos Baltarusijai – sankcionuotų subjektų sąrašą papildė 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo, įskaitant „Belaruskalij“.

Sankcijas JAV įvedė praėjus lygiai metams nuo Baltarusijos opozicijos ir Vakarų suklastotais laikomų prezidento rinkimų.

Tuomet ministras M.Skuodis pareiškė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus pervežama nuo gruodžio.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau sakė, jog Lietuva formaliai Europos Sąjungai pateikė siūlymus plėsti sankcijas Baltarusijai. Jis tvirtino, jog trąšų eksportas per Klaipėdą galėtų būti nutrauktas visiškai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.