Valdžia prisižaidė su šilumos ūkiu: šildymo kainos rudenį aukštai pastraksės

Sostinė vartoja nedovanotinai daug gamtinių dujų, kurioms brangstant į kosmines aukštumas kyla ir šilumos kaina, o sprendimo, kaip tai suvaldyti, nėra. Įdomiausia, kad anksčiau kiek pabranginus šilumą kildavo triukšmas, o dabar – tyla.

Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br> P.Mantauto nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br> P.Mantauto nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Benkunskas sakė, kad dar tik ieško būdų kainų kilimui suvaldyti.
V.Benkunskas sakė, kad dar tik ieško būdų kainų kilimui suvaldyti.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didėjant biokuro ir gamtinių dujų paklausai didėja ir kuro kainos. Jos šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak A.Zuoko, tie, kurie dabar galėtų kelti pasipiktinimą, patys yra valdžioje.
Pasak A.Zuoko, tie, kurie dabar galėtų kelti pasipiktinimą, patys yra valdžioje.
Vilniuje šildymas brangsta beveik 50 proc. ir, pasak valdžios atstovų, to išvengti neįmanoma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniuje šildymas brangsta beveik 50 proc. ir, pasak valdžios atstovų, to išvengti neįmanoma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Aug 31, 2021, 7:00 AM, atnaujinta Aug 31, 2021, 2:39 PM

Nors jau net sostinės valdžia neslepia, kad kitą šildymo sezoną nepavyks išvengti centralizuotai tiekiamos šilumos 48,51 proc. kainos šuolio, vilniečiai nebruzda.

Nepatikėjo, yra didesnių problemų ar tiesiog sostinės gyventojai tokie turtingi, kad jiems nebaisus toks padidėjimas?

Kol kas apie drastišką šilumos kainų šuolį pasisakė tik sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, švelniai užsiminęs, kad tai gali sukelti gyventojų nusivylimą. O ieškoti išeičių, pasirodo, net neįmanoma.

Dujos, kurių Vilnius tarp didžiųjų miestų sunaudoja daugiausia, beveik pusę, smarkiai brangsta, aukštesnės šį sezoną bus ir biokuro kainos.

Apie sutartį – skirtingai

Nors šildymo sezonas jau netoli, V.Benkunskas sakė, kad dar tik ieško būdų kainų kilimui suvaldyti. Vienas jų – mėginti susitarti su Vilniaus kogeneracine jėgaine dėl pigesnės šilumos, kuri gaminama deginant buitines atliekas.

Bet ir tai, kaip sakoma, šakėmis ant vandens rašyta. Nors V.Benkunskas aiškino, kad savivaldybė su kogeneracinės jėgainės savininke „Ignitis grupe“ prieš ketverius metus sudarė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame numatyta mažinti šilumos kainas, ją vilniečiams parduodant nuline pelno marža, šios grupės atstovai teigė, kad tokio susitarimo nėra.

Be to, „Ignitis grupė“ nurodė, kad nuo 2020 metų lapkričio iki šių metų liepos pabaigos kogeneracinė jėgainė vilniečiams jau sutaupė apie 1,3 mln. eurų. Už tiek pigiau buvo parduota jėgainėje gaminama šiluma.

Iš viso nauja kogeneracinė jėgainė galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos. Bet tai – dar tolima ateitis, nes joje geriausiu atveju iki kitų metų įstrigo net biokuro katilo įdiegimas.

Vicemeras nieko nežadėjo

Dėl smarkiai didėjančios šilumos kainos V.Benkunskas kaltino išaugusią biokuro ir gamtinių dujų paklausą. Todėl didėja ir kuro kainos, kurios šią žiemą gali būti beveik du kartus didesnės, nei buvo 2020–2021 metų šildymo sezoną.

Vicemeras nepaaiškino, kodėl gaminant šilumą brangstančių dujų iki šiol sunaudojama nedovanotinai daug, nepasakojo apie nesklandumus įgyvendinant kogeneracinės jėgainės projektą.

Jis tik užsiminė, kad kalbėsis su gyventojais, pasakos sąskaitų už šildymą sandarą, taip pat skatins susirūpinti vidaus šildymo sistemų atnaujinimu bei namų modernizavimu siekiant sumažinti šilumos suvartojimą.

Kirto išdžiūvusius miškus

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sutiko, kad artėjant žiemai Vilniuje kils problemų, nes gamtinių dujų dalis šilumai gaminti yra reikšminga ir žiemos mėnesiais turės įtakos.

Kas kita Kaunas, kuriame yra konkurencija tarp šilumos gamintojų ir gali būti, kad šilumos kainos bus mažiausios ir stabiliausios.

Vilniuje naudojama, nors ir nedidelė, biokuro dalis, bet ir šis kuras brangsta. Pasak V.Lukoševičiaus, prieš keletą metų Baltarusijos ir Ukrainos miškus smarkiai puolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai.

Baltarusija yra itin turtinga miškų, o juos dėl šių kenkėjų antplūdžio teko iškirsti, taip susidarė dideli kiekiai atliekų ir biokuro, kurį ji eksportavo.

Baltarusiškas biokuras sudarė beveik 30 proc. mūsų rinkos ir buvo pigesnis dėl gausos ir poreikio greitai jį realizuoti. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje gerokai numušė kainas, tad pastaruosius dvejus metus ir vilniečiai dėl to galėjo džiaugtis pigesne šiluma.

„Tai išskirtinis atvejis ir panašu, kad Baltarusijoje jau atlikti sanitariniai kirtimai, kurių reikėjo siekiant sukontroliuoti žievėgraužių vabzdžių plitimą. Taip pat ir pačioje Baltarusijoje atsiranda didesnis smulkintos medienos poreikis, nes ten pamažu statomos biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, kurie naudoja medienos atliekas“, – pabrėžė V.Lukoševičius.

Pastaruosius dvejus metus žemesnės buvo ir dujų, kurių Vilnius suvartoja daugiausia, kainos. Tačiau kituose miestuose, kur biokuro dalis didesnė, dujų kainų kilimas šildymui atsilieps mažiau.

„Šio rodiklio kilimas nėra labai drastiškas, veikiau grįžtame ten, kur jau buvome – maždaug į 2019 metų šildymo sezoną“, – aiškino apie padėtį kituose miestuose V.Lukoševičius.

Sausio mėnuo buvo šaltas

Nerimo signalų būta jau praėjusį šildymo sezoną, kai pasitaikė itin šaltas sausis.

Dėl to smarkiai išaugo šilumos suvartojimas, bet šildymo kainos, palyginti su 2020 metų sausiu, padidėjo tik 12 proc. – kiek daugiau nei dešimtadaliu.

Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas aiškino, kad augimą atsvėrė gerokai mažesnė nei 2020-aisiais šilumos kaina. Tad vilniečių pasipiktinimo pavyko išvengti.

Kas kita buvo ankstesniais metais, kai šildymas pabrangdavo nedaug, 5–15 proc.

Siūlymas – prieš 15 metų

Didžiulis gyventojų nepasitenkinimas buvo kilęs 2006 metais, kai šilumos kaina pakilo, šiomis dienomis žvelgiant, visai nedaug – nuo 3,22 iki 3,7 cento už kilovatvalandę.

Tarifai buvo didinami pabrangus Rusijos tiekiamoms dujoms. Šilumą tiekusios bendrovės „Vilniaus energija“ tuometis komercijos direktorius Rimantas Germanas tikino, kad šilumos tiekėjai dirbo nuostolingai, o padidėjęs tarifas padėjo atkurti pusiausvyrą.

Tais metais šiluma per šildymo sezoną vilniečiams brango kelis kartus, o iš viso kaina šoktelėjo apie 23 proc. Bet tai toli iki šiųmečio rekordo.

Beje, kad būtų sumažintas vilniečių nepasitenkinimas, prieš penkiolika metų pasigirdo siūlymas gyventojams už šilumą mokėti ištisus metus.

Pavadino žmonių genocidu

Šilumos kainos trejus metus vis šoktelėdavo aukštyn, kol 2009 metais pasiekė 6,5 cento už kilovatvalandę.

Tačiau kai tais metais „Vilniaus energija“ pareiškė apie planus šilumos kainą didinti net iki 9,8 cento, į vartotojų pusę stojo ir Vilniaus valdžia.

Tai netgi kiek didesnis kainų šuolis, nei planuojamas šįmet, jis turėjo siekti 51 proc.

„Čia jau panašu į žmonių genocidą. Dauguma, kurie gyvena iš pensijos, neturės už ką nusipirkti valgyti“, – širdo tuometis meras Juozas Imbrasas.

Jau prieš numatomą šuolį vilniečiai už dviejų kambarių šildymą turėjo pakloti 144, o trijų kambarių – per 200 eurų.

Savivaldybė dėl šildymo kainų jau anksčiau bylinėjosi su jas nustatančia Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba).

Tais metais šildymas taip skaudžiai nekirto vilniečiams per kišenę, kai miesto taryba nepritarė „Vilniaus energijos“ prašymui didinti šilumos kainas.

Dėl to J.Imbraso komanda vėliau buvo kalama prie kryžiaus, nes branginti šilumą teko iš karto daug.

Permokėjo net dvejus metus

Vienas paaiškinimas, kodėl vilniečiai ilgai nekėlė balso dėl šildymo kainų, yra Konkurencijos tarybos, „Vilniaus energijos“ ir savivaldybės ginčas.

Prieš septynerius metus Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ sudarė susitarimą, kuriuo šilumos tiekėjai įsipareigojo visą šilumos energijos gamybai reikalingą biokuro kiekį įsigyti tik iš „Bionovus“.

Konkurencijos taryba konstatavo, kad bendrovės pažeidė Konkurencijos įstatymą, ir joms buvo paskirtos atitinkamai devyniolikos mln. eurų ir 3,529 mln. eurų baudos.

Trumpai tariant, dėl šio susitarimo vartotojai 2 metus smarkiai permokėjo už šilumą, nes „Vilniaus energija“ už perkamą biokurą tuo metu mokėjo brangiausiai iš visų Vilniaus regione veikiančių šilumos gamintojų, o patirtos biokuro įsigijimo sąnaudos buvo įtraukiamos į galutinę kainą vartotojams.

Po teismo proceso, kurio metu siekta atgauti permokėtas sumas, vartotojai keletą metų už šildymą mokėjo mažiau – paaiškėjo, kad vartotojai buvo permokėję 7,48 mln. eurų.

Neatsižvelgė į pasiūlymą

Tačiau už permokas buvo atsiskaityta, o šilumą tiekusi Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė prieš penkerius metus uždaryta, nors specialistai ir buvo apskaičiavę, kad joje įrengus biokuro katilą jis vilniečiams sąskaitas už šildymą būtų sumažinęs 20–30 procentų.

Tačiau į specialistų pasiūlymus niekas neatsižvelgė, o sostinė ir toliau liko tarp miestų, šilumai gaminti naudojančių mažiausiai biokuro.

Mat savivaldybei pasiūlymas elektrinėje įrengti biokuro katilą už 200 mln. eurų pasirodė per brangus.

Miestas – atpirkimo ožys

– Kodėl vilniečiai net išgirdę prastą žinią apie smarkiai brangsiančią šilumą tyli? – paklausė „Sostinė“ buvusio mero Artūro Zuoko, kurio vadovavimo laikais nepalankiai buvo sutinkamas kiekvienas šildymo pabrangimas.

– Atsakymas labai paprastas: tie, kurie dabar galėtų kelti pasipiktinimą, patys yra valdžioje ir privalo atsakyti už dabartinę padėtį.

Juk prisiminkime, kad tais laikais triukšmas, kurį keldavo konservatoriai, aktyviai dalyvaudavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvo politiškai motyvuotas, neigiant tikrovę.

Nes jeigu dujos brangsta, nesvarbu, kas būtų valdžioje, – ar Šimašius, ar konservatoriai, ar Zuokas, deja, jos brangsta ir atitinkamai tai veikia šilumos kainą. Bet dabar tie, kurie tada kėlė realybę neigiantį triukšmą, yra valdžia.

– Valdžios keitėsi, bet Vilnius išliko tarp daugiausia dujų suvartojančių miestų. Kodėl?

– Man būnant meru ir pagal tarybos patvirtintus planus Vilnius turėjo smarkiai sumažinti gamtinių dujų suvartojimą.

Gyniau vilniečių interesus, bet centrinei valdžiai reikėjo išlaikyti Suskystintųjų dujų terminalą (SGD) Klaipėdoje.

Vilnius su bendrove „Achema“ yra pagrindinis dujų vartotojas. Jeigu sostinė būtų šilumos gamybai biokuro ir atliekų deginimo dalį padidinusi iki 70 proc., joks bankas nebūtų finansavęs SGD terminalo. Todėl to meto triukšmai ir spaudimas Vilniui su tuo yra susijęs.

– Taip išeina, kad Vilniaus miestas tapo politikų atpirkimo ožiu?

– Vienareikšmiškai, tik taip sutapo, kad tie, kurie priėmė ekonomine logika nepagrįstus sprendimus, nukreiptus prieš Vilniaus gyventojus, dabar patys yra valdžioje.

– V.Benkunskas nepateikė jokių apčiuopiamų pasiūlymų, kaip bent kiek nors būtų galima sumažinti šildymo kainą. Gal turite jūs?

– Be abejo, savivaldybės tarybos opozicija turi pasiūlymą ir jį kaip tik pateiks kitame posėdyje. Bet pirmiausia reikėtų pripažinti, kad V.Benkunskas yra esamos situacijos įkaitas, partijos, kuriai jis priklauso, lyderiai prie tokios padėties Vilnių atvedė.

Tad V.Benkunskas gali tik pasipiktinti, ką moka gerai daryti, bet imtis realių veiksmų yra neįgalus nei jis, nei Remigijus Šimašius, nors šių politikų partijų nariai sudaro Vyriausybę.

O mūsų sprendimas yra dėl kreipimosi į teismą, kad valstybės valdoma „Ignitis grupė“, kuri yra kogeneracinės jėgainės šeimininkė, vykdytų savo įsipareigojimus deginant atliekas ir biokurą šilumos kainą sumažinti 20 proc.

„Ignitis grupė“ gavo didžiulę Europos Sąjungos paramą dėl to, kad bus tenkinamas viešasis interesas, bet, kaip dažnai būna, šiandien tai yra pamiršta.

Tad kito kelio kogeneracinei jėgainei ir jos projektą parėmusiai Vyriausybei, kaip tik per teismą tai priminti, nėra.

Taip, kaip mums per Konstitucinį teismą pavyko priminti, kad vilniečiai diskriminuojami dėl gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Jei Vilniaus tarybai užteks valios bylinėtis su savo Vyriausybe ir valstybės įmonėmis, galima pasiekti, kad šilumos kaina nedidėtų taip drastiškai, kaip dabar didėja.

Nes Vyriausybė, „Ignitis grupė“ ir kogeneracinė jėgainė turi vykdyti savo įsipareigojimus.

Belieka priminti, kad Vilnius jau 2015 metais galėjo deginti buitines atliekas ir gaminti pigesnę šilumą. Bet jėgainės projektas pabrango trečdaliu Nors jam gauta didžiulė europinė parama, nepaisant to, šiuo metu vilniečiams dar smarkiai didinama šilumos kaina.

– Stringa šioje jėgainėje ir biokuro katilo įrengimas. Kada Vilniui reikėjo ieškoti kitų kelių, kad vilniečių taip neslėgtų šildymo kainos?

– Vilnius be valstybės investicijų, be ES paramos, kurią buvo galima panaudoti regionų problemoms spręsti, galėjo šilumos ūkio pertvarkos projektą įgyvendinti pasitelkdamas privačius partnerius.

Jų kainodarą kontroliuotų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, bet politikai nusprendė, kad reikia eiti brangesniu keliu.

Čia premjerė Ingrida Šimonytė neteisi. Taip, ji negali turėti įtakos energetikos kainoms, bet turi įtaką priimant sprendimus. Į skirtingą energetinę infrastruktūrą investuota be proto daug, o mokėti už tai teks vartotojams. Šiuo atveju Vilniaus pavyzdys yra akivaizdus.

Kaina liepą pakilo tiktai Vilniuje

Kad Vilniui reikia susirūpinti, liudija liepos šilumos kaina. Palyginti su birželiu, ji padidėjo 5,54 proc. – nuo 4,15 iki 4,38 cento už kilovatvalandę.

Vilnius – vienintelis tarp didžiųjų miestų, kur šilumos kaina augo. Kaune ji sumažėjo 16,62 proc., Klaipėdoje – 4,18 proc., Panevėžyje – 1,06 proc., o Šiauliuose liko tokia pat.

Kauno vartotojams šilumos kaina sumažėjo dėl nustatytų papildomų kainos dedamųjų, bendrai mažinančių šilumos kainą 0,72 cento už kilovatvalandę, ir dėl sumažėjusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainos.

Dėl tos pačios priežasties šilumos kaina sumažėjo ir uostamiesčio vartotojams.

Tuo metu Panevėžio gyventojams šilumos kaina truputį sumažėjo dėl gegužės mėnesį pigiau įsigyto biokuro. Vilniuje, atvirkščiai, – kaina išaugo dėl brangiau įsigyto biokuro.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.