Profsąjungos nesupranta, kodėl skubama griežtinti sąlygas darbuotojams

Į Seimą rudens sesijoje turėtų atkeliauti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtos Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės įstatymo pataisos. Jomis siūloma įvesti privalomą testavimą ir skiepijimą nuo koronaviruso.

Jei darbuotojui pačiam reikėtų atlikti testus, kas mėnesį žmogui tai kainuotų apie 40 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei darbuotojui pačiam reikėtų atlikti testus, kas mėnesį žmogui tai kainuotų apie 40 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eiti į didžiulius prekybos tinklus ar kavines – žmogaus pasirinkimas, bet darbas žmogui – labai svarbus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eiti į didžiulius prekybos tinklus ar kavines – žmogaus pasirinkimas, bet darbas žmogui – labai svarbus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei darbuotojui pačiam reikėtų atlikti testus, kas mėnesį žmogui tai kainuotų apie 40 eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jei darbuotojui pačiam reikėtų atlikti testus, kas mėnesį žmogui tai kainuotų apie 40 eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Yra įmonių, kurie reikalauja, kad darbuotojai turėtų galimybių pasą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Yra įmonių, kurie reikalauja, kad darbuotojai turėtų galimybių pasą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 2, 2021, 7:12 AM

Privalomai skiepytis reikėtų tiems, kurie dirbdami susiduria su žmonėmis, dėl amžiaus ar sveikatos būklės turinčiais didelę riziką užsikrėsti COVID-19.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė valdžios planus komentavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

– Konkrečios profesijos pataisose kol kas nėra nurodytos, tačiau tikėtina, kad tai bus sveikatos, globos ir švietimo įstaigų darbuotojai. Kaip vertinate privalomą testavimą ir skiepyjimąsi šių profesijų atstovams?

– Dėl privalomo skiepijimosi mūsų nuomonė tokia, kad tai – žmogaus teisė ir jo pasirinkimas. Nežinome žmogaus sveikatos būklės, todėl siūlome, kad jis turėtų teisę pasirinkti.

Testavimas – kitas klausimas. Pagal statistiką mes atrodome labai gerai: Statistikos departamentas skelbia, kad apie 90 proc. sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų pasiskiepiję. Todėl ne visai suprantame, iš kur tokia panika, dėl kurios reikia taip griežtinti sąlygas.

Sulaukėme skambučio, kad kai kuriose įmonėse direktoriaus įsakymu žmogus be galimybių paso negali ateiti į darbą. Mūsų manymu, tai – perdėtas reikalavimas.

Pagal įstatymą, žmonės turi ateiti į darbą sveiki. Mes pasisakome, kad Sveikatos saugos įstatymo būtų laikomasi, tačiau Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatyme pasakyta, jog testuotis reikia kas 7-10 dienų, už testus turi sumokėti darbdavys ir suteikti laiko darbuotojams pasitikrinti. Mūsų pasiūlymas buvo, kad profsąjungų tarybų atstovai susitartų su darbdaviais, kaip bus atliekas testavimas tų žmonių, kurie šiandien neturi galimybių paso. Tačiau toks reikalavimas, kad į darbą ateitų tik darbuotojai su galimybių pasu, yra perdėtas.

Suprantu, kad eiti į didžiulius prekybos tinklus ar kavines – žmogaus pasirinkimas, bet darbas žmogui – labai svarbus. Todėl kviečiame ir darbdavius, ir Vyriausybę surasti tinkamą sprendimą ir nekelti tokių įtampų, kurias jau turime.

– Ar manote, kad mokytojams, esant tokiai pandeminei situacijai, pakanka testuotis kas 7-10 dienų?

– Net pasiskiepiję žmonės gali nešioti virusą – šiandien niekas neturi šimtaprocentinės garantijos. Nereikia kelti panikos.

Pirmos pandemijos metu visiškai neturėjome vakcinuotų žmonių ir kažkaip išgyvenome, ir pramonė nesustojo.

Mokytojai dirba su vaikais, tačiau statistika rodo, kad apie 90 proc. mokytojų paskiepyti. Tad kur problema? Jei kažkas dėl sveikatos būklės negali to padaryti, atlikime testą.

Mūsų manymu, toks spaudimas žmonėms, skirstymas, kad tie, kurie nepasiskiepiję – neprotingi, neišsilavinę, yra panikos kėlimas. Tuo metu dabar mums reikia ne paniką kelti, o rasti bendrą sprendimą. Esu tikra, kad jį galime rasti.

– Kalbant apie finansinę naštą, kuri testuojantis užgriūtų darbuotojus, kiekvieną mėnesį atsieitų apie 40 eurų. Kaip, jūsų nuomone, šiuo atveju turėtų būti išdėliotas toks mokėjimas?

– Šiuo metu Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės įstatymo 18 str. 7 dalyje parašyta, kad už tai moka darbdavys. Tačiau, jei šiuo metu yra daug darbuotojų, gal darbdavys galėtų skirti pinigus premijoms, o ne testams? Tai – tik mūsų siūlymas, mes ir raginame – kalbėkime įmonėse su darbdaviais ir su darbuotojų atstovais. Tikiu, kad galime rasti sprendimą.

Pirmos pandemijos metu pramonė puikiai dirbo, problemos – sakau iš savo patirties – buvo tik ten, kur negalėjo išvežti produkcijos, o ne dėl to, kad įmonės darbuotojai neatėjo į darbą.

Bet jei paliktume naštą, kad už testus mokėtų tik darbuotojai, tai jiems būtų per didelė našta – mūsų atlyginimai dar nėra tokie dideli. Už tai siūlome rasti kompromisą: dalį galėtų apmokėti valstybė, dalį – darbdavys, simboliškai prisidėtų ir darbuotojas, kad būtų visų viena atsakomybė.

– Ar sulaukiate informacijos, kaip darbuotojai reaguoja į naują tvarką?

– Žmonių reakcija įvairi. Kai kurie darbuotojai tikrai išsigandę, nes nežino, kaip bus – ar juos nušalins, ar atleis, ar darys testus, kas už tai mokės? Visi laukia šių sprendimų su dideliu nerimu.

Kitas dalykas – darbdaviai irgi turi turėti darbuotojų. Verslas turėtų labai protingai sureaguoti. Šiandien negalima švaistytis darbuotojais, kai matome jų trūkumą.

– Ar yra profesijų, kurių atstovams dėl jų darbo specifikos neturėtų būti privalomas nei testavimasis, nei skiepyjimasis?

– Pavyzdžiui, kelininkai, gatvių apšvietimą tvarkantys darbuotojai: žmonės dirba lauke, vieni su kitais turi labai ribotą kontaktą. Mano manymu, tokių darbuotojų nereikėtų versti skiepytis.

Ir pirmos pandemijos metu, kai neturėjome nė vieno paskiepyto, ten panikos nebuvo.

Bet, žinoma, yra profesijų, kur be testo ar skiepo negali apsieiti. Kalbu apie tolimųjų reisų vairuotojus – jie kitaip neišvyks į užsienį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.