ECB nusprendė šiek tiek sumažinti pandeminės programos apimtis

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė nedidelį žingsnį į priekį mažindamas specialiosios pandeminės programos apimtis, tačiau pasistengė užtikrinti rinkas, kad nenutrauks paramos, atsižvelgdamas į tai, jog sparčiai plintanti COVID-19 delta atmaina lėtina euro zonos ekonomikos atsigavimą.

Bankas pranešė, kad vertybinių popierių pirkimai pagal 1,85 trln. eurų dydžio PEPP programą bus „šiek tiek mažesni“ nei per pastaruosius šešis mėnesius.<br> Pixabay.com nuotr.
Bankas pranešė, kad vertybinių popierių pirkimai pagal 1,85 trln. eurų dydžio PEPP programą bus „šiek tiek mažesni“ nei per pastaruosius šešis mėnesius.<br> Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 9, 2021, 3:21 PM, atnaujinta Sep 9, 2021, 4:32 PM

Banko Valdančioji taryba, turinti 25 narius, pranešė, kad ECB sulėtins mėnesinių obligacijų pirkimų tempą, ekonominei veiklai atsigaunant, o infliacijai spartėjant.

1,85 trln. eurų apimties specialioji pandeminė vertybinių popierių pirkimo programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) yra svarbiausia ECB priemonė, padedanti švelninti koronaviruso krizės poveikį, ir yra skirta išlaikyti pigius kreditus euro zonoje.

„Valdančioji taryba laikosi nuomonės, kad palankios finansavimo sąlygos gali būti išlaikytos, net jei pagal PEPP vykdomo turto pirkimo tempas bus šiek tiek mažesnis nei per pastaruosius du ketvirčius“, – sakoma Frankfurte įsikūrusio banko pranešime.

Visgi ECB nepakeitė programos apimties dydžio ir jos pabaigos datos, numatytos 2022 metų kovo mėnesį.

ECB pabrėžė savo lankstumą remiant euro zonos ekonomiką ir pareiškė esąs pasirengęs prireikus pakoreguoti visas savo priemones.

Didžiausia per dešimtmetį infliacija

ECB nuo kovo mėnesio pirko vertybinius popierius žymiai didesniu tempu, palyginti su metų pradžia. Pasak analitikų, per mėnesį bankas šiam tikslui skyrė maždaug po 80 mlrd. eurų.

Anot tų, kurie tikėjosi, kad programa bus koreguojama, obligacijų pirkimo tempas per ketvirtąjį ketvirtį gali sumažėti iki 60–70 mlrd. eurų per mėnesį.

Kaip ir buvo galima tikėtis, ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį nepakeitė savo itin laisvos pinigų politikos.

Bankas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

Tai reiškia, kad skolintojai moka už perteklinių lėšų laikymą ECB.

Bankas taip pat paliko nepakeistą iki pandemijos galiojusią turto pirkimo schemą, žinomą kaip APP, pagal kurią superka įmonių ir vyriausybės skolas, skirdamas šiam tikslui iki 20 mlrd. eurų per mėnesį.

Šios priemonės ir itin pigios paskolos bankams skirtos sumažinti skolinimosi išlaidas, taip skatinant ekonomikos augimą ir didinant infliaciją.

Šios savaitės duomenys parodė, kad euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį augo daugiau, nei tikėtasi – 2,2 proc., šalims švelninant dėl koronaviruso įvestus apribojimus.

Tuo tarpu rugpjūčio mėnesį euro zonos infliacija išaugo iki 3 proc. – aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį, paskatinta vienkartinių veiksnių, susijusių su pandemija ir pasauliniu žaliavų ir komponentų, tokių kaip puslaidininkiai, plastikai ir plienas, trūkumu.

Rugpjūčio mėnesio infliacija gerokai viršijo naująjį ECB tikslinį lygį, kuris yra 2 procentai.

ECB vadovė Christine Lagarde kiek anksčiau yra pažadėjusi peržvelgti tai, kas banko manymu yra laikinas infliacijos šuolis, o pinigų politikos formuotojai prognozuoja, kad vartotojų kainos prieš nukrisdamos artimiausiais mėnesiais dar labiau pakils.

Bankas taip pat atnaujino savo prognozes, skaičiuodamas, kad euro zonos ekonomika šiais metais ūgtels 5 proc., o ne 4,6 proc. kaip prognozavo anksčiau, tuo tarpu 2022 metų rodiklis sumažintas nuo 4,7 iki 4,6 procento.

2023 metų ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista – 2,1 proc., pranešė Ch.Lagarde.

Kalbant apie infliaciją, ECB prognozuoja, kad 2021 metais vartotojų kainos kils 2,2 proc., tačiau kainų šuolis bus laikinas.

„Vidutiniu laikotarpiu infliacija bus gerokai mažesnė nei mūsų 2 proc. tikslas“, – susirinkusiems žurnalistams pranešė banko vadovė.

2022 metais, pasak banko, infliacija sieks 1,7 proc., o 2023-aisiais – 1,5 procento.

„Daugiau infliacijos, daugiau augimo, bet ir daugiau neapibrėžtumo“, – pažymėjo „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas.

„Atsižvelgdamas į tai, ECB tikriausiai vis tiek bus priverstas spręsti pagrindinį klausimą – kada pradėti ryžtingai mažinti obligacijų pirkimą?“ – pridūrė analitikas.

Vokietijos valstybinio investicinio banko „KfW“ vyriausioji ekonomistė dr. Fritzi Koehler-Geib teigė konkrečių sprendimų besitikinti „tik gruodį“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.