„Liūdnas metas kompanijai. Vis dar manau, kad tai – liūdnas metas, kai suradus telkinius Baltarusijoje mes savo laiku išgaudavome daugiau nei 8 mln. tonų naftos.
Išpumpavome savo naftą, nes klaidingai skaičiavome, kad Baltarusijoje jos turime jūrą. Gal ir turime kokią jūrą, kurios dar nesuradome. Tai – pagrindinė šiandienos susitikimo tema.
Jei mums šiandien duotų 8-9 mln. tonų naftos, gyventume geriau, nei turtingosios šios planetos šalys. Tačiau deja, nieko tokio nėra“, – mintis dėstė A.Lukašenka.
Jis neatmeta, kad atradus naujus naftos telkinius, Baltarusija per metus galėtų išgauti 3-3,5 mln. tonų juodojo aukso (dabar per metus išgaunama 1,6 mln. tonų).
„Mane labai domina ir neramina Pripetės įlinkis. Jaučiu, kad ten turime naftos, kurios dar neradome“, – pareiškė A.Lukašenka.
Sėkmingas paieškas jis vadina šalies problemų sprendimu: „Pamiršime apie didelę priklausomybę. O jei pastatysime dar vieną atominę jėgainę, šalis bus aprūpinta viskuo, ko reikia“.
A.Lukašenka dar prieš dešimt metų kalbėjo apie tai, kad energetinius klausimus išspręstų šalies teritorijoje rasta nafta.
„Man atrodo, kad naftos mes vis dėlto kažkur turime. Tačiau jei turime naftos, man rodos, negali būti, kad kur nors neišsiveržtų gamtinės dujos. Tikiuosi. Ir, žinoma, visus specialistus pastaraisiais metais labai raginu pažiūrėti, ką ten turime. Ir mokslininką premjerą, akademiką, pakvietėme į vyriausybę. Galvoju, dabar jis turėtų jausti atsakomybę ir ims žiūrėti, kas ten, po žemės sluoksniu, ant kurio vaikštome, yra.
Man atrodo, reikia rimčiau pasižiūrėti. Todėl kažką rasime. Negali būti, kad žmogus ieškotų ir nerastų. Kažką rasim. O tai, ką turime, bandysime perdirbti“, – dėstė jis balandžio 21 d.
