Televizorių norintiems įsigyti klientams ko pasiūlyti neturi net didžiausios buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės. Iš pirmo žvilgsnio – televizorių pilnos lentynos, bet paprašytas patarimo parduotuvės konsultantas ima gūžčioti pečiais: beveik tūkstantį eurų kainuojantis televizorius – neblogas, bet ankstesnis modelis, kurio parduotuvėje jau nebėra, buvęs geresnis.
Einame prie kitų, bet tai – pernai atvežti ir parduotuvės vitrinoje spalvingais vaizdais pirkėjus gundantys televizoriai. Sandėliuose jų nėra, o už tai, kad televizorius jau metus stovi įjungtas, parduotuvė siūlo 20 eurų nuolaidą.
Pardavėjas tikino, jog nuolaida iš tiesų didesnė, bet ji nurodyta nuo paskutinės sumažintos kainos.
Nepadeda ir tai, kad dar būdama parduotuvėje įsijungiu el. paštu gautą „Samsung“ naujienlaiškį, kuriame nurodyta, jog pirkdama televizorių, dovanų gaučiau garso sistemą bei rėmelį. Paaiškėjo, jog parduotuvė turi po vieną nurodytų modelių televizorių, tačiau garso sistemų net nebuvo gavę.
Tą patį išgirstame ir paskambinę į didesniame prekybos centre esančią to paties tinklo parduotuvę. Pardavėjai svarstė, jog naujų prekių galbūt atsiras kitą savaitę.
Šiuo metu aktyviai reklamuojamų bei kitų panašių televizorių nepavyko įsigyti ir internetu. Paspaudus mygtuką „pirkti“ atsiranda jokių vilčių neteikiantis užrašas: „Prekės šiuo metu nėra“.
Perka, ką randa
Dėl pasaulinės lustų krizės tampa keblu įsigyti pačių įprasčiausių elektronikos prietaisų. Pardavėjai neslepia: situacija įtempta jau ir Lietuvoje, o klientai perka tą, ką randa, o ne tai, kas tiksliai atitinka jų norus.
„Šiuo metu dažnu atveju telefonų pirkėjams jau tenka rinktis iš to, ką gali pasiūlyti pardavėjas. Užsakius konkretų modelį ar spalvą, kurios pardavėjas neturi, įrenginio gali tekti laukti kelias savaites. Dėl tos pačios priežasties šiandien neįmanoma nuspėti, kaip tai paveiks naujų telefonų modelių pasirodymą parduotuvių lentynose ir kokios bus jų kainos, – „Lietuvos rytui“ komentavo „Telia“ Įrangos vadovas Aurimas Karnejevas. -
Tačiau šioje lustų trūkumo situacijoje išryškėjo ir vienas labai reikšmingas momentas – jau turimos įrangos pernaudojimo svarba“.
„Tele2“ atstovė Asta Buitkutė nurodė, kad sudėtingiausia rasti populiariausių telefonų gamintojų flagmanų modelių. Jei klientas pasiryžęs laukti konkretaus įrenginio, jam siūloma palikti kontaktus, kad būtų galima susisiekti, kai prekė atsiras.
Vis dėlto prognozuojama, kad didžiųjų telefonų gamintojų, tokių kaip „Apple“ ar „Samsung“, naujausių telefonų išleidimo ši krizė neturėtų paveikti. O A.Karnejevas nurodė, kad „Telia“ užsisakė didesnius išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir maršrutizatorių kiekius. Nepaisant to, tiekimo trikdžių nepavyksta išvengti.
Kaip „Lietuvos rytui“ nurodė „Avitelos prekybos“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Viliūnas, šiuo metu labai problemiška gali būti išsirinkti ne tik norimą telefoną – jaučiamas skalbimo mašinų ir kavos aparatų su išmaniuoju valdymu trūkumas.
„Intuityvus ir logiškas sprendimas būtu gamintojams sustabdyti naujienų paleidimą ir susitelkti tenkinant esamus rinkos poreikius. Tačiau gamintojai nenori ir nenorės atsilikti inovacijų lenktynėse, todėl nauji modeliai toliau pristatomi ir iškart tampa deficitu. Maža to, kadangi pereinamuoju laikotarpiu, kai paleidžiami nauji modeliai, senų gamyba yra smarkiai sumažinama, problema tampa dvipuse – senų modelių tiekimas dar labiau sumažėja, o naujų modelių tiekimas dar neįsibėgėjo“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Prekybos tinklai – panašioje situacijoje
„Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiuo metu panašioje situacijoje yra ir prekybos tinklai. Užsakant prekes reikia susitaikyti su tuo, kad pasirinkimas bus mažesnis, tiekimo terminai ilgesni, neapibrėžtumo daugiau.
Šia problemą sprendžiame ieškodami alternatyvių prekių ženklų.
Ne paslaptis, kad rinka šiuo metu spekuliatyvi – dalis rinkos dalyvių naudojasi proga didinti kainas, aiškinant tiekimo sutrikimais. Vengiame tokios taktikos, verčiau siūlome alternatyvas ir mažiau žinomus ženklus“, – komentavo I.Viliūnas.
Vyksta persiskirstymas tarp prekinių ženklų ir į aukštesnes pozicijas kyla tie, kurie geba užtikrinti didesnę pasiūlą.
Dėl išaugusios savikainos ir mažesnės pasiūlos prekių kainos didėja. Tik I.Viliūnas pabrėžia: tai susiję ne vien su lustais, bet ir su daugelio žaliavų bei komponentų brangimu. „Artimiausią ketvirtį, mažai tikėtina, kad kainos mažės“, – prognozuoja pašnekovas.
Vietoj 8 savaičių – pusantrų metų
Išmanių apsaugos sistemų gamintojas „Eldes“ su lustų trūkumu susidūrė pernai metų gale.
Giedrius Bajorinas, „Eldes“ tiekimo vadovas sako, kad nėra vienos priežasties, lėmusios esamą situaciją. Viena – per koroną sumažinti gamyklų pajėgumai, tačiau niekas nenumatė, kad atsiras didžiulis elektronikos poreikis.
Dėl pašlijusių JAV ir Kinijos santykių ši Amerikai nebetiekė medžiagos lustams gaminti. Be to, pernai degė kelios žaliavų gamyklos, dėl žemės drebėjimo Japonijoje kuriam laikui teko uždaryti vieną puslaidininkių gamyklą.
„Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas pridūrė, kad prie lustų trūkumo ženkliai prisidėjo ir istorinė žiema JAV. Per žiemos audros sukeltą stichinę nelaimę buvo uždaryta lustų gamykla „NXP Semiconductors“ Teksase.
Įtampą didina tai, kad tokios šalys kaip Vietnamas, Tailandas, Malaizija pastaraisiais mėnesiais vėl susiduria su kovido atvejų augimu. Šiame regione uždaryta 2,1 tūkst. įvairių gamyklų, o tai neišvengiamai paveikė pasaulines tiekimo grandines.
Vietnamo valdžia leido gamykloms dirbti toliau, jei tik šioms pavyks laikytis griežtos saugumo tvarkos. Pavyzdžiui, darbuotojus apgyvendinti čia pat, darbo vietoje, arba parūpinti transportą, kuriuo į darbą ir iš jo būtų vežami darbininkai. Nepaisant to, daugelis gamyklų buvo uždarytos, nes tokios sąnaudos – per didelės. Be to, ne visiems samdiniams tinka sąlygos ištisai laiką leisti darbo vietoje.
„Pernai procesorių, kuriuos naudojame, vidutinis pristatymo terminas išaugo nuo 8 savaičių iki metų ar pusantrų“, – teigė G.Bajorinas.
O įmonės vadovas Artūras Taicas pridūrė: „Pateikę užsakymą metų pradžioje išgirdome, kad prekės atvyks 2022 m. birželį. Nuo tos dienos žinome, kad pusei metų atsargų yra, bet bus kelių mėnesių tarpas, kol sulauksime reikiamų komponentų iš oficialaus gamintojo“.
Sukasi spekuliantai
Lustų krizė įsiūbavo spekuliantų rinką. A.Taicas neslepia – dėl to jų įmonė stipriai kenčia.
Jei anksčiau procesorių pirkdavo už 3 JAV dolerius, dabar antrinėje rinkoje juos parduoda už 50, kai „Eldes“ gaminys parduodamas už 23 doleriai. „Absurdiškos situacijos“, – sako pašnekovas.
Jų gaminių savikaina padidėjo, tačiau ne visada tą galima perkelti ant kliento pečių, nes kainos šuolis turėtų būti skaičiuojamas ne 10-15 proc., o kartais. Įmonė dalį išlaidų amortizuoja. „Mes uždarbį skiriame naujos kartos unikaliam sprendimui, kurį paleisime gegužę, bet negalime priimti naujų darbuotojų.
Dėl lustų krizės didelė dalis Europos gamintojų lėčiau kurs darbo jėgas“, – prognozavo A.Taicas.
Vieno didelio funkcionalumo jo vadovaujamos įmonės gaminiui perdaryti pusei metų gali reikėti 3-5 žmonių komandos. Jei ne krizė, „Eldes“ įdarbintų bent 8-12 žmonių.
Nežinia, kada baigsis
Nėra vieningos nuomonės, kada lustų krizė turėtų atsitraukti. Prancūzų įmonės „Soitec“, gaminančios puslaidininkių gamyboje reikalingus elementus, vadovas Paulas Boudre mano, kad ji tęsis iki 2023 m. Sian Fenner, „Oxford Economics“ ekonomistė Azijos šalims, kurią cituoja www.dw.com, spėja, stygiaus pikas bus pasiektas jau šių metų antrąjį ketvirtį.
Tuo metu A.Taicas sako: „Mes kaip gamintojas stebime tik vieną situaciją – ji blogėja“.
Pašnekovas įsitikinęs, kad apie lustų krizę Europoje jau turėtų kalbėti ir premjerė su prezidentu.
„Atvirai sakau, tai – ne pabaiga, tai dar tik pradžia. Įsivaizduokite – „iPhone“ pirmą kartą nukėlė telefono pristatymą. Netgi jie su savo piniginiais resursais nesugeba to padaryti.
Šių metų vasarį kalbėjome su vienu JAV gamintoju, kuris mums tiekia bevielius sprendimus – jis pasakė, kad net VW negauna užsakymų. O juk mes esame tame pačiame lygyje kaip didieji žaidėjai – mūsų niekas negina“, – kalbėjo 95 proc. produkcijos eksportuojančios įmonės vadovas.
JAV kompiuterių komponentų gamintoja „Intel Corp.“ paskelbė planuojanti Europoje statyti dvi lustų gamyklas ir tam skirti iki 80 mlrd. eurų. Tačiau G.Bajorinas teigia, kad daug vilčių dėti į planuojamas statyti lustų gamyklas neverta – kol jos pradės dirbti, prireiks ne vienerių metų.
Reikia perdaryti įrangą
„Bitė Lietuva“ atstovas G.Butėnas skaičiuoja: telefonams, palaikantiems 5G ryšį, lustų reikia net 40 proc. daugiau nei 4G ryšio modeliams.
A.Taicas, kalbėdamas apie technologijų kaitą, išskyrė tokį aspektą: komponentų 2G, 3G mobiliojo ryšio sektoriams gamintojai nutraukia gamybą, nes to neverta daryti. Jie ragina pereiti prie 4G ar 5G technologijų.
„Tai reiškia, kad gaminti negalime net ne dėl komponentų trūkumo, o dėl to, kad tie komponentai, kuriuos naudojome, nebegaminami. Vadinasi, mes, kaip gamintojas, turime perdaryti savo įrangą“, – aiškino pašnekovas.
Idėjos paskęsta
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškina, kad lustų krizės poveikį Lietuva tą poveikį pajus iš dviejų pusių.
„Manau, kad tiesioginė rizika mūsų pramonei yra gana nedidelė, nes ji daugiau užsieniečiams teikia kontraktinės gamybos paslaugas.
O čia ir kyla rizika: Vokietijos automobilių gamintojai jau kalba, kad gali riboti gamybą, nes trūksta lustų. Vadinasi, atitinkamai nereikės ir tam tikrų detalių.
Jei dabar mūsų pramonės rodikliai labai geri, yra pavojus, kad dėl veiksnių, kurie nuo mūsų nepriklauso, augimas bus menkesnis“, – komentavo jis.
Kitas aspektas – infliacija: lustų trūkumas savaime reiškia, kad jų kaina kyla. Savaime gali brangti brangs visos prekės, kurių sudėtyje yra lustų: elektronikos prietaisai, automobiliai.
„Kalbant apie infliaciją, mano prognozės nėra džiuginančios: anksčiau galvojau, kad žiemą kovidas sugrįš ir infliacijos rodiklis truputį stabilizuosis. Tačiau problema, kad kovidas į Aziją sugrįžo labai anksti, ten išdarkė visas tiekimo grandines. Dar turėsime pagyventi didesnių kainų režimu“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Vasarą buvo paskelbtas ambicingas Europos Komisijos komunikatas, kad lustus reikia gaminti ES. „Tačiau ES viskas vyksta labai lėtai, geros idėjos paskęsta biurokratizme. Gamintojams Lietuvoje reikėtų pasižvalgyti alternatyvų – kad ir kitose Azijos valstybėse, o gal ir į tiekėjus NVS regione“, – siūlė jis.
