Seimui siūloma didinti mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“

Svarstant, kaip viešuosius pirkimus padaryti efektyvesnius, pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“. Tačiau kiti komitetai siūlo kartelę didinti ne taip sparčiai.

Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Balkūno nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Balkūno nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų „lubas“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 14, 2021, 1:25 PM, atnaujinta Sep 14, 2021, 1:25 PM

„Daug diskutavome ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrai radome tą bendrą pritarimą, šiandieną reikia suprasti, kad infliacija yra padariusi savo ir tas sumas reikia keisti“, – Seime per svarstymą kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas sako, jog dėl neskelbiamų viešųjų pirkimų ribos didinimo skiriasi Audito, Valstybės valdymo ir Ekonomikos komitetų siūlymai.

„Dėl infliacijos, dėl įkainių, dėl medžiagų kainų didėjimo siūlome šiek tiek koreguoti neskelbiamų viešųjų pirkimų sumas – šiek tiek didinti, taip pat ir pirkimo žodžiu“, – BNS sakė parlamentaras.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Bronislovas Matelis teigia, kad racionalesnis būtų kompromisinis variantas – didinti ribą iki 15 tūkst. eurų.

„Neskelbiamų pirkimų šiuo metu, jeigu leidžiama iki 10 tūkst. eurų, tai per metus maždaug 300 mln. eurų išnaudojama. Jeigu pakelsime iki 30 tūkst. eurų, tai ši suma gali išaugti 1 mlrd. eurų. Mes vieną milijardą eurų atiduosime per neskelbiamus viešuosius pirkimus“, – sakė B. Matelis.

Audito komiteto narys Zigmantas Balčytis pranešė, kad komitetas irgi nepritaria 30 tūkst. eurų ribai.

„Daug metų kalbama, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas turi būti paprastesnis, tačiau taip pat kalbama, kad į viešuosius pirkimus reikia pritraukti daugiau dalyvių, ypač smulkųjį ir vidutinį verslą (...) Ženklus sumų didinimas – net tris kartus – gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei skaidrumą“, – sakė Z. Balčytis.

„Taip pat komitetas nepritaria siūlymams nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų padidinti sumą, kuomet galima sudaryti žodinę sutartį. Toks siūlymas galėtų padidinti korupcijos mastus“, – kalbėjo parlamentaras.

Kyla diskusijų ir dėl centralizavimo modelio

Ekonomikos komitetas ragina centralizuoti pirkimus, didžiausią dėmesį skiriant dideliems pirkimams.

„Netgi prekių, paslaugų kainos skiriasi vos ne ir dešimt kartų – viename regione, pavyzdžiui, kompiuteris, nuperkamas už vieną kainą, kitame būna atvejų, kad už 30 kartų brangiau. Idėja būtų kurti mažiau pirkimų organizacijų, kad jų liktų mažiau, jas konsoliduoti. Sakykime, galėtų ir Vyriausybės institucija konsoliduoti. Aišku, čia pačiai Vyriausybei paliekama teisė apsispręsti“, – BNS sakė A. Kupčinskas.

Jo teigimu, kitas siūlymas, kad savivaldybės galėtų kooperuotis arba didesnės steigti vieną centrinę pirkimų organizaciją.

Audito komitetas nepritaria Ekonomikos komiteto siūlymui ir siūlo naudotis jau sukurta ir veikiančia sistema.

„Dėl universalios perkančiosios organizacijos steigimo – Audito komitetas tokiam siūlymui nepritaria, nes tai sumenkintų dabar veikiančios CPO vaidmenį, į kurį valstybė daug investavo ir kuris paslaugas šiuo metu teikia visos Lietuvos mastu“, – kalbėjo Audito komiteto narė Laima Nagienė.

Pasak jos, vertėtų įpareigoti visas perkančiąsias organizacijas pirkti iš CPO katalogo, jeigu tai atitinka jų poreikius.

„Labiausiai abejonių kelia Ekonomikos komiteto siūlymas įpareigoti visas savivaldybes sukurti savo centrines perkančiąsias organizacijas arba jungtis į grupes (...) Mažosioms savivaldybėms toks reguliavimas gali ne tik neatnešti laukiamos naudos, bet ir dar labiau apsunkinti ir taip sudėtingus pirkimų procesus“, – sakė Seimo narė.

Anot L. Nagienės, Audito komitetas siūlo atsisakyti radikalių sprendimų, tačiau „leisti savivaldybėms pasirinkti centralizavimo būdą.

B. Matelis teigia, kad centralizuoti viešuosius pirkimus jau dabar gali kiekviena savivaldybė.

„Tokių pavyzdžių jau yra. Mes laikomės nuomonės, kad jeigu galima tai daryti be prievartos, įtikinėjant ir kalbantis, taip ir reikėtų laikytis“, – sakė B. Matelis.

Ekonomikos komitetas taip pat siūlo, kad viešųjų pirkimų specialistai būtų atestuojami.

„Norisi, kad viešųjų pirkimų specialistai taip pat būtų atestuojami, Viešųjų pirkimų tarnyba išduotų tam tikrus atestatus ir pažymėjimus. Dabar 70 proc. pirkimų atlieka nespecialistai, dėl to įmanomos įvairiausios klaidos, nesusipratimai, skundimai, kainų išaugimai ir taip toliau“, – BNS kalbėjo A. Kupčinskas.

Pasak Seimo nario, per metus Lietuvoje apie 4 tūkst. organizacijų ir apie 70 proc. nespecialistų atlieka viešuosius pirkimus.

„Labiausiai norėtųsi, kad vis dėlto nepersikeltų šis įstatymas, jo priėmimo stadija į kitus metus, nes tai reiškia, kad įstatymas su visais pasikeitimais įsigaliotų dar 2023 metais“, – sakė jis.

Vyriausybė šių metų balandį su išlygomis pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymams labiau centralizuoti viešuosius pirkimus ir supaprastinti nedidelės vertės pirkimus.

Prezidentūra, be kita ko, siūlo privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų (CPO) tinklą. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija rekomendavo nenustatyti konkretaus modelio.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.