„Viskas prasidėjo gana ramiai, nes intensyviai ruošėmės. Buvo sunku prognozuoti, kaip į ribojimus reaguos pirkėjai. Pirmadienį ryte ir dieną eilių nebuvo, patikros vyko sklandžiai. Tokia pati situacija buvo ir antradienį. Galbūt tam įtakos turėjo sumažėję pirkėjų srautai. Vertinant pirmas dienas sunku pasakyti, ar sumažėję srautai yra tendencija“, – pranešė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė.
Džiaugiamės, kad pirkėjai yra sąmoningi, rodo galimybių pasus ir kitus dokumentus. Kartais mūsų darbuotojai kartais turi padėti rasti galimybių pasus telefone. Na o mažesnėse parduotuvėse pastebime išaugusius srautus“, – kalbėjo R.Aukštuolytė.
Didelių konfliktinių situacijų prekybos tinklų atstovės nepastebi. Pasak R.Akštuolytės, pirmadienį policijos pareigūnų prireikė du kartus – incidentai įvyko mažesniuose Lietuvos miestuose. „Buvo atvejis, kad žmogus, pamatęs, jog yra tikrinami galimybių pasai, sugalvojo mums patiems iškviesti policijos pareigūnus. Apsižodžiavimų, aišku, pasitaiko, tačiau tokių atvejų yra vienetai“, – pasakojo R.Aukštuolytė.
Pasak prekybos tinklo „Iki“ atstovės Gintarės Kitovės, parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, apyvarta sumažėjo, tačiau išaugo mažesnėse. „Labiausiai ši tendencija yra pastebima mažose „Iki“ parduotuvėse, įsikūrusiose netoli didelių prekybos centrų“, – skaičiavo G.Kitovė. Ji taip pat pabrėžė, kad pirmadienį fiksuotas didesnis pirkinių krepšelis nei tuo pačiu metu pernai.
Nors krintanti apyvarta didžiosiose parduotuvėse neramina prekybos tinklus, R.Aukštuolytės teigimu, išvadas daryti dar anksti.
Ar galimybių pasas atlieka savo funkciją gelbėti verslus, spręsti G.Kitovė taip pat neskubėjo: „Yra praėjusios tik dvi dienos, bet mes iš savo pusės palaikome Vyriausybės sprendimus ir priemones, galinčias padėti suvaldyti šią pandemiją“.
Pranešama, jog dalis žmonių į prekybos tinklus pakliūva su svetimais galimybių pasais. Kaip tokių situacijų išvengti, kol kas nežinoma.
„Negalime patikrinti kiekvieno žmogaus asmens dokumento. Jo dažnai reikalaujama, jei kyla įtarimų, pavyzdžiui, nenusiskenuoja QR kodas. Tokių atvejų yra ir su paaugliais, kuriems iki 16 metų galimybių paso nereikia. Jei neturi tai patvirtinančio dokumento, į prekybos centrą tokie žmonės yra neįleidžiami“, – kalbėjo R.Aukštuolytė.
„Pirmosiomis dienomis susidūrėme su atvejais, kai žmonės bando praeiti be galimybių paso. Užtikrinti, kad galimybių pasas priklauso būtent į parduotuvę patekti norinčiam žmogui, yra sunku. Bet kol kas yra tik pirmosios dienos. Mes sekame situaciją ir žiūrime, kokios problemos kyla skenuojant gaimybių pasus“, – sakė G.Kitovė.
Vyriausybei pasirinkus strategiją galimybių pasų reikalauti iš norinčių patekti į didžiuosius prekybos centrus, o mažosiose prekybvietėse leisti apsipirkti visiems, sulaukė kritikos – esą didelėje erdvėje saugius atstumus išlaikyti būtų paprasčiau. Tačiau tokį Vyriausybės sprendimą vertinti prekybos tinklų atstovės atsisakė.
„Mes galime tik padėti Vyriausybei vykdyti tai, ką jie yra suplanavę. Būtų ką tobulinti. Dabar galime pastebėti, kad didžiosiose parduotuvėse, į kurias galima ateiti su galimybių pasu, apsipirkti yra paprasta ir greita, nes atsirado daugiau erdvės.
Labiausiai prekybos centrai baiminosi dėl galimybių paso tikrinimo susidaryti galinčių eilių, tačiau pirmųjų dienų patirtis, pasak D.Kitovės, parodė, jog problemos išvengti pavyko. „Keliavimo procesas yra ganėtinai sklandus ir organizuotas“, – pabrėžė ji.
Patys darbuotojai, „Maximos“ atstovės teigimu, jaučiasi gerai: „Džiaugiamės, kad spėjome pasiruošti technologiniais sprendimais – turime specialiai mūsų tinklui suskurtą mobiliąją programėlę, kuria labai džiaugiasi darbuotojai“.
Didžiausias darbuotojams kylantis iššūkis, anot R.Aukštuolytės, yra atpažinti galimybių pasui prilygstančius dokumentus: „Tokių yra 5-6. Darbuotojai turi juos atpažinti ir įleisti. Pati mačiau tokį atvejį. Atėjo mūsų šalyje dirbantys ukrainiečiai ir atnešė specialų lapą. Mūsų darbuotojai žino, kad tai yra dokumentas, įrodantis vakcinavimo faktą, bet tai nėra vienas iš nurodytų dokumentų. Atsiranda tokių subtilybių ir niuansų“.
