Pagrindinis Seimo rudens sesijos darbas – valstybės biudžeto priėmimas. Kartu numatomas mokestiniuose įstatymuose nustatytų neterminuotų lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūrėjimas.
Susitikime su finansų ministre, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku ir visų Seimo frakcijų atstovais prezidentas aptarė galimybes dar šioje Seimo rudens sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių. Apie ką kalbėtasi, kas nuspręsta ir kas mūsų laukia?
Po susitikimo su prezidentu apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
– Pone Eugenijau, ar susitikime visi pritarė siūlymams skirstyti apmokestinimą teisingiau ir proporcingiau, ar buvo kažkokių prieštarų?
– Apskritai buvo toks bendras sutarimas. Tačiau susitikimo pabaigoje konstatavome, kad, nors atrodo, kad jis yra, tačiau tik tol, kol nėra konkrečių projektų. Kai jie atsiras, tokio sutarimo jau gali ir nebūti.
Tačiau sutarėme, kad reikia keisti mokesčių sistemą. Ne visai iki galo sutarėme, ar įmanoma visa tai padaryti per kelis mėnesius iki Naujųjų metų, kadangi didžioji dalis naujų mokesčių pakeitimų įsigaliotų tik nuo 2023 metų sausio 1 d., o maža dalis – nuo 2022 metų sausio 1 d.
Todėl manome, kad gal nereikia kūliais verstis per galvą ir priiminėti galimai ne visai tikslius įstatymus, bet projektai galėtų būti svarstomi jau priėmus biudžetą.
Taip pat sutarėme, kad reikia peržiūrėti taršos mokesčius, nes dabar galiojantis reglamentavimas iš esmės yra automobilio perregistravimo mokestis, niekaip nedarantis įtakos taršai. Čia jau pristatyti projektai, Seimo frakcijos juos žino.
– Pone Algirdai, kaip jūs vertinate norą didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD)? Jis laikomas vienu svarbiausių, bet ar nebus taip, kad, nutarus didinti NPD, staiga nebereikės didinti tos minimalios mėnesinės algos (MMA)? Kiek, jūsų manymu, turėtų didėti NPD?
– Labai skeptiškai žiūriu į šį didinimą, nes tai vėl yra biudžeto nesurinkimas. Lietuva pasižymi tuo, kad turime vieną mažiausių perskirstymų Europos Sąjungoje (ES). Stringa visos sritys, kurioms reikia finansavimo.
Apskritai pažadų yra labai daug, bet kieno sąskaita visa tai bus finansuojama, kol kas atsakymo nėra. Tad manau, kad su tokiais pasiūlymais gerovės valstybė ne artėja, o tolsta.
Vos tik pradedama kalba apie tai, kad atskirtis didėja dėl to, kad žmonės gauna dideles pajamas ir moka labai mažus mokesčius, vietoj to, kad šie mokesčiai būtų aiškiai reglamentuojami, kalbama, kad reikia apie tai toliau diskutuoti.
Tiems, kurie turi mažas pajamas, žadama paberti trupinių – po 10-15 eurų padidinti pajamas neaišku kieno sąskaita, – o tiems, kas gauna tūkstančius, mokesčių nekeisti. Lietuvos mokesčių sistema ydinga būtent šioje srityje – atskirtis nuolat didėja, o ne mažėja. Ir vis kalbama apie NPD.
– Sakoma, kad dalis pakeitimų jau galėtų įsigalioti jau nuo 2022 metų. Kokie mokestiniai pokyčiai, tikėtina, aplankys anksčiausiai, pone Eugenijau?
– Būtent NPD didinimas integruotųsi į 2022 metų biudžetą. Pats prezidentas labai entuziastingai palaiko NPD didinimą ir traktuoja, kad tai yra socialinę apsaugą mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms užtikrinantis mokestinis pakeitimas. Ponas Algirdas daro kitą išvadą, tai tegu diskutuoja su prezidentu.
– Pone Algirdai?
– Kai buvau pas prezidentą, tiesiai šviesiai jo paklausiau: kada jis pateiks progresinius mokesčius bent jau ne su darbo santykiais susijusioms pajamoms? Pone Eugenijau, dėl kokio NPD susitarėte? Net neaišku! Tai yra tuščios kalbos, kad „esame geri ir visiems patrupinsime po keletą eurų“.
– Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad palaikytų nedidelį, bet visų nekilnojamojo turto savininkų mokamą mokestį. Ar jūs tai palaikytumėte?
– A.Sysas: Manau, kad mūsų NT mokestis visiškai neatitinka europinių standartų ir dėl to surenkame labai mažai šių mokesčių. Argumentų, kad nereikia nieko keisti, visada gerokai daugiau, negu noro elementariai sutvarkyti viską taip, kaip yra kitose ES šalyse.
– Jeigu šie pakeitimai būtų priimti, ar tai padėtų didinti valstybės biudžetą? Ar tiesiog paskirstytų tą mokesčių naštą, pone Eugenijau?
– Man labai patinka vokiška ir prancūziška NT mokesčių sistemos. Ten yra visuotinis NT mokestis, tačiau jis įskaičiuojamas į savivaldybių biudžetus. Jeigu norime apmokestinti visus NT savininkus, turime suprasti – naudą turėtų gauti ne valstybė, o savivaldybės.
Priešingu atveju ekonominis efektas nebus pasiektas – įvyktų tik biudžetinių lėšų centralizavimas, nukentėtų savivaldybės, kurios taptų nesuinteresuotos tokiu centralizavimu ir vietoj partnerių turėtume oponentus.
– Kaip vertinate savivaldos finansinio savarankiškumo didinimą, pone Algirdai? Ar tai padėtų?
– Tikrai taip. Savivaldai reikia suteikti gerokai daugiau teisių ir laisvių, apie tai buvo diskusija praeitą savaitę, Prezidentūroje vyko Regionų forumas, kuriame savivaldybininkai išsakė savo pastabas ir dėl dabar veikiančio Fiskalinės drausmės įstatymo. Mūsų įstatymai taip sureguliuoti, kad valstybė gali skolintis, o savivaldybės – ne. Didesnis mokesčių surinkimas savivaldai pagerintų situaciją.
– Prezidento patarėjas taip pat minėjo, kad būtų galima žvilgtelti į estišką sistemą, kai visos pajamos sudedamos į bendrą katilą ir tuomet apmokestinamos tam tikrais mokestiniais tarifais. Tiktų toks modelis Lietuvai, pone Eugenijau? Ir kaip tai atrodytų?
– Ruošiamės sekti estišku modeliu, tačiau prieš gerą mėnesį susirinko G20 ir apsitarė, kad siekiama vieningo apmokestinimo pelno mokesčiu, kad nebūtų tam tikro mokestinio dempingavimo kai kuriose šalyse. Šis mokestis galėtų siekti 15 proc. – toks, koks dabar yra Lietuvoje.
Taigi toliau pažengusiems estams gali tekti mokestį kilstelti nuo 0 iki 15 proc., kadangi lapkričio mėnesį gali būti nustatomas vieningas pelno mokesčio tarifas. Tad ši idėja gera, bet, jei pasaulio lyderiai susitars kitaip, lietuvių politikai nieko čia nelems.
– Viskas, kas buvo pasakyta susitikime, labai gražiai skamba: mokesčiai augs tik gaunantiems didesnes pajamas; kils atlyginimai švietimo ir medicinos darbuotojams; kils pensijos; NPD didinimas padės daugiau pajamų gauti mažiausias pajamas gaunantiems. Ar mūsų biudžetas ištemptų tiek užsibrėžtų tikslų, pone Algirdai?
– Suprantu, kad Lietuva yra Marijos žemė ir čia vyksta stebuklai, bet su finansais stebuklų dažniausiai nebūna. Jeigu nėra pajamų šaltinio, visi tie gražūs žodžiai tik tokiais ir lieka. Vien padidinti MMA ir NPD neužtenka, iki gerovės valstybės tai labai toli.
Taip nelieka ir lėšų atlyginimų didinimui biudžetiniam sektoriui, kuriame reikia atstatyti algas iki 2009 metų lygio – padidinti jas dar 5 eurais. Niekas man negali atsakyti: kiek didinsime bazinį dydį biudžetininkams, jei MMA didiname 85 eurais? Dalis patenka į šias žirkles.
– Pone Eugenijau, gal jūs galite atsakyti?
– Kai žiūri grynai buhalteriškai, ponas Algirdas gal ir teisus. Tačiau supraskime, kad finansai neveikia savarankiškai – jie veikia ekonomikoje. Kuo daugiau žmogus gauna pinigų, arba kuo mažiau mokesčių iš jo paėmus jam lieka daugiau pinigų, jis tuos pinigus įsuka į apyvartą.
Tada atsiranda vartojimo mokesčiai ir valstybės biudžetas pasipildo. Pinigus pradeda išleidinėti ne mokesčius surenkanti valstybė, o piliečiai ir įmonės. Todėl tokie baisūs kolegos gąsdinimai ne visada ekonomikoje veikia.
