„Sandėliuose nebuvo pakankamai vietos mūsų derliui laikyti, todėl teko išmesti produkciją, kuri sukaupta per savaitę. Be to, neturėjome pakankamai darbuotojų derliui nuimti“, – cnn.com kalbėjo ūkininkų kooperatyvo „East Scotland Growers“ (ESG) pirmininko pavaduotojas Iainas Brownas.
Nors maisto trūkumas dėl pandemijos buvo įprastas ne vienoje šalyje, tačiau vyras tikras – Jungtinėje Karalystėje (JK) padėtį itin apsunkino „Brexit“.
Anot ūkininkų atstovo, kalbant apie produkcijos pristatymą galutiniam vartotojui, išryškėja du problemiški etapai: tiek surenkant derlių iš laukų, tiek jį pristatant į parduotuves trūksta darbuotojų.
Štai konkretus ESG pavyzdys: dėl to, kad stigo sunkvežimių vairuotojų, galinčių kooperatyvo išaugintas daržoves nuvežti į sandėlį, vienu metu teko išmesti savaitės produkcijos apimtis. Pavertus į pinigus tai būtų 1,17 mln. eurų vertės derlius.
Antra, labai trūksta sezoninių darbuotojų, kurie atvykdavo į JK iš tokių šalių kaip Rumunija ar Bulgarija kelis mėnesius per metus nurinkti derliaus. „Kai kurie neatvyko dėl COVID-19 ribojimų, kiti atvyko, užsidribo pinigų ir išvyko atgal anksčiau nei planavo“, – komentavo I.Brownas. Vyro teigimu, dėl šių priežasčių jis prarado 10-15 proc. derliaus, kuris įvertinamas 234,9 tūkst. eurų.
„Brexit“ pasekmės vis labiau ryškėja. Priešingai nei žadėjo premjero Boriso Johnsono vyriausybė, darbininkų iš Europos trūkumas tokiose gyvybiškai svarbiose srityse reiškia finansinius nuostolius verslui, o gyventojams – tuščias lentynas artėjant Kalėdoms.
Panašu, kad greičiausiai reikia dorotis su sunkvežimių vairuotojų stygiumi. Prekybos asociacija „Logistics UK“ suskaičiavo, kad šiuo metu JK darbo galėtų gauti nuo 90 iki 120 tūkst. tokių darbuotojų.
Tačiau dėl ryškėjančios problemos čia kaltas ne tik „Brexit“.
Šių darbuotojų paprasčiausiai pakeisti britais neįmanoma. Kad įgytų reikiamą kvalifikaciją, būsimam sunkvežimio vairuotojui gali tekti devynis mėnesius mokytis. Tai kainuoja apie 5,8 tūkst. eurų.
Britai prie tokių darbų eilėse nestovi. „Darbo jėga JK sensta, o sunkvežimio vairuotojo darbo įvaizdis – nesaugios aikštelės, poilsio vietos – jį daro nepatrauklų jaunimui“, – perdavė prekybos asociacijos „Logistics UK“ atstovas „CNN Business“.
Tokia padėtis įmones verčia rinktis, kokias prekes gabenti pirmiausia. Jei tėra vienas sunkvežimis, kuris tą dieną gali išvykti iš sandėlio, greičiausiai krausite greitai gendančias prekes, o ne vandenį buteliukuose.
Ilguoju laikotarpiu tai reiškia menkesnį pasirinkimą klientams, o gal net ir paniką tarp vartotojų, kaip kad buvo 2020-aisiais, kai britai pritrūko tualetinio popieriaus.
Didžiųjų JK prekybos tinklų vadovai maisto trūkumą vadina beprecedenčiu. Vienas jų kalbėdamas su britų dienraščiu teigė, kad prekybos tinklas yra prasčiausioje padėtyje, kiek jam tekę matyti, ir įspėjo, kad parduotuvių lentynos prieš žiemos šventes gali būti tuščios.
Tokie trūkumai – dovana B.Johnsono politiniams oponentams. Kritikai teigia, kad vyriausybė nesugebėjo tinkamai pasiruošti neišvengiamoms „Brexit“ pasekmėms.
Liepą JK bendrasis vidaus produktas kone sustojo augęs. Iš dalies dėl tų pačių trūkinėjančių tiekimo grandinių ir darbuotojų stygiaus. Britų ekonomika vis dar 2,1 proc. mažesnė nei buvo iki pandemijos. Kai kurie ekonomistai mano, kad skirtumo nepavyks išlyginti iki kitų metų antrojo ketvirčio.
Vyresnysis tyrėjas Samas Lowe'as iš Europos reformų centro teigia, kad per visą „Brexit“ procesą vyriausybė, kalbėdama, kas laukia verslo ir gyventojų, būsimus pokyčius minėjo vien kaip apie teigiamybes JK ir ekonomikai, o painiuose radijo pranešimuose žodis „Brexit“ nė neskambėdavo.
Dar blogiau – B.Johnsono vyriausybė užėmė keistą poziciją: ji atsisako įgyvendinti esminį, anksčiau sulaukusį didelės sėkmės, punktą.
Šiais metais JK pradėjo veikti vadinamasis Šiaurės Airijos protokolas. Juo JK ir ES susitarė Šiaurės Airijai suteikti specialų statusą: ji nebebūtų ES narė kaip ir JK, tačiau su ES nare Airijos Respublika turėtų ne tokį griežtą sienų reguliavimą. Galiojant protokolui prekės laisvai judėtų tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, išvengdamos vadinamosios „kietosios sienos“.
JK sutiko saugoti ES vieningą rinką ir vykdyti prekių, keliaujančių per Airijos jūrą, patikrą.
Tačiau „Brexit“ ministras Davidas Frostas neseniai pranešė, kad bus pratęstas laikotarpis, per kurį prekės iš JK gali keliauti į Šiaurės Airiją be patikros. Terminas, kada šis periodas turėtų baigtis, nenurodytas.
Toks žingsnis leido ES britams priminti, kad B.Johnsono noriai pasirašyta „Brexit“ sutartis – teisinis dokumentas.
Esama ir kitų keistų, su „Brexit“ susijusių situacijų: nors britų žuvininkystės įmonėms sudarytos sąlygos be kliūčių importuoti žuvis į Europos žemyninę dalį, sugautą žuvį teka vėl paleisti į vandenį, nes valtys negali prisišvartuoti ir pristatyti šviežios žuvies laiku.
B.Johnsono komandoje dirbantys teisininkai sako sulaukiantys piktų skambučių iš verslininkų, kurie priekaištauja, kad dėl „Brexit“ negali į Europą nugabenti prekių.„Vyriausybės tinklapiuose daug naudos nerasi, – kalbėjo vienas teisininkų. – Tai sudėtinga. Jie pyksta, kad atšaukiami užsakymai ir kad aš asmeniškai negaliu jiems gauti Prancūzijos vizos“.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad panašu, jog JK šiais metais, pirmą kartą nuo 1950-ųjų, neteks vienos iš dešimties svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių statuso. To priežastis, suprantama, dėl „Brexit“ atsiradusios kliūtys.
Apie šiuos kliuvinius kalbėjo daugybė B.Johnsono kritikų, o verslo atstovai ragino vyriausybę numatyti priemones žalai sumažinti.
Vis dėlto tuo premjero politiniai oponentai nepasinaudoja. Kodėl? Nes tokios istorijos kartojasi palaipsniui. Tokia Mančesterio universiteto politikos profesoriaus Robo Fordo nuomonė: „Vienas šių istorijų tragiškų momentų yra tai, kad visuomenė į jas atkreiptų dėmesį tik tuo atveju, jei nutiktų iš tiesų kažkas labai dramatiško“.
Kol to neįvyko, B.Johnsonas didžiąją dalį problemų gali nurašyti pandemijai. Tačiau „Brexit“ iš tiesų pradeda kandžiotis.
