D. Dundulis: kartais su nesutariančiais darbuotojais šnekėtis neįmanoma

„99 procentai mūsų darbuotojų tikrai labai geri“, – su juntamu pasididžiavimu sako verslininkas Dainius Dundulis. Jo valdomoje „Norfos“ įmonių grupėje dirba apie keturis su puse tūkstančio žmonių.

Pagarbūs tarpusavio santykiai – viena kertinių „Norfos“ įmonių grupės vertybių, o iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais.<br>lrytas.lt montažas.
Pagarbūs tarpusavio santykiai – viena kertinių „Norfos“ įmonių grupės vertybių, o iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais.<br>lrytas.lt montažas.
Pagarbūs tarpusavio santykiai – viena kertinių „Norfos“ įmonių grupės vertybių, o iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais.
Pagarbūs tarpusavio santykiai – viena kertinių „Norfos“ įmonių grupės vertybių, o iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais.
Pagarbūs tarpusavio santykiai – viena kertinių „Norfos“ įmonių grupės vertybių, o iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais.
Pagarbūs tarpusavio santykiai – viena kertinių „Norfos“ įmonių grupės vertybių, o iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais.
​Mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdantis D.Dundulis įsitikinęs, kad blogų darbuotojų nebūna, tiesiog kiekvienam svarbu surasti savo vietą.
​Mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdantis D.Dundulis įsitikinęs, kad blogų darbuotojų nebūna, tiesiog kiekvienam svarbu surasti savo vietą.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2021-09-27 10:00

Pagarbūs tarpusavio santykiai – viena kertinių „Norfos“ įmonių grupės vertybių, o iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais. 

Darbuotojų kaita čia nedidelė, o dauguma vadovų karjeros laiptais užkopia įmonės viduje. Tad kaip tokių darbuotojų ne tik prisivilioti, bet ir juos išlaikyti?

„Ne, sporto klubų neperkame ir panašių dalykų nedarome“, – paklaustas, kaip motyvuoja darbuotojus, nusijuokia D.Dundulis. Anot jo, geriausios motyvavimo priemonės – visiškai paprastos, bet niekuo nepakeičiamos: tai konkurencingas atlyginimas ir pagarbūs santykiai.

„Kadangi dirbame tokiame sektoriuje ir su tokia darbuotojų grandimi, kur atlyginimai nėra dideli, pats svarbiausias dalykas vis dėlto yra atlyginimai. O po to, aišku, – tai ir pats visada sakau, ir visiems savo padalinių vadovams stengiamės perteikti – kad jie su pavaldiniais padoriai elgtųsi. Abi pusės turi padoriai viena su kita elgtis. Nuo įmonės gyvavimo pradžios tai labai svarbu. Pagarba darbuotojui ir pagarba vieno kitam.“

Mobingo netoleruoja

Beveik prieš ketvirtį amžiaus pirmąją „Norfos“ parduotuvę atidaręs verslininkas neslepia, kad per šį laiką matė visko: ir direktorių prasižengimų, ir visiškai nederamo pavaldinių elgesio.

„Visko pasitaiko, bet mes tikrai to neskatiname, stengiamės taip dirbti, kad gerbtume vieni kitus. Mano nuomone, eidamas į darbą žmogus neturi bijoti, kaip dabar madinga sakyti, mobingo, aš vadinčiau – psichologinio smurto. Iš abiejų pusių.

Mat kartais pasitaiko ir atvirkštinis variantas – psichologinis smurtas iš apačios į viršų. Tuo sunku patikėti, bet kartais būna. Aišku, didesnė tikimybė yra iš viršaus į apačią, bet tikrai man teko matyti, kad būna atvirkščiai“, – sudėtingas santykių formas atskleidžia pašnekovas.

Kaip tuomet sprendžiamos tokios konfliktinės situacijos, bepradedanti formuotis negatyvi atmosfera ar mobingo apraiškos?

„Pirmiausia bet kokiu atveju žmonės, kurie nesutaria, turi šnekėtis, – sako D.Dundulis ir priduria: – Bet esu matęs ir tokių atvejų, kai šnekėtis neįmanoma. Tokiu atveju, jei atmosfera darosi bloga, o susišnekėti neišeina ir nebėra kitos išeities, ką jau darysi – reikia išsiskirti. Jeigu pagarbos nesugebama išlaikyti, geriau vienam kito nekankinti. Nėra jokios paslapties – kaip šeimos skiriasi, ir darbdavys su darbuotoju gali skirtis. Bet pagarba darbuotojui turi būti.“

Vadovai užauga viduje

Ne paslaptis, kad iniciatyviems darbuotojams ne mažiau svarbi ir galimybė kilti karjeros laiptais.

„Pas mus apie 90 procentų vadovų ateina iš mūsų įmonės vidaus“, – sako per 150 parduotuvių tinklo valdybos pirmininkas.

Čia, anot jo, ir vėl svarbus abiejų pusių požiūris: „Pirma – jie žino, kad galima paaugti karjeros laiptais. Antra – mes irgi žinome, kad su mūsų darbuotoju, kuris išaugo įmonės viduje, bus lengviau, paprasčiau, nes jis jau daug dalykų žino. Jo nereikės visko mokyti nuo pradžių.

Aišku, jeigu ieškai, ką kilstelėti ant aukštesnio laiptelio, renkiesi iš pačių darbščiausių, imliausių darbuotojų. Ir viskas vyksta pamažu hierarchiniu principu.

Kalbant apie parduotuves (nors ta pati sistema veikia ir gamybos padaliniuose, ir administracijoje), pirmiausia parduotuvės direktorius priima darbuotojus ir juos stebi. Be to, kiekviena parduotuvė turi savo regiono direktorių, kuris irgi pastebi darbuotojus, jei jam kur nors kitur prireikia direktoriaus. Atitinkamai ir mes, dar aukštesnio lygio valdžia, stebime parduotuvių direktorius ir atėjus laikui vienam geriausių pasiūlome tapti regiono vadovu. O po to, aišku, paskutinis hierarchijos laiptelis belieka“, – šypteli D.Dundulis.

Sudėtinga geografija

Kadangi įmonė veikia visoje Lietuvoje, skiriant padalinių vadovus tenka nepamiršti ir geografijos. Kartais ji tampa privalumu, o kartais – kliūtimi.

„Žinoma, mes dar turime kreipti dėmesį į geografinę vietą. Pavyzdžiui, stiprus parduotuvės direktorius yra kur nors Žemaitijoje, o mums reikia Aukštaitijos regiono vadovo. Juk nepersikėlinės žmogus arba nevažinės, nes atstumai per dideli. Bandome rasti kandidatą regioniniu principu“, – atskleidžia vidinius niuansus D.Dundulis.

Tačiau skiriant parduotuvių direktorius, pasirodo, viskas yra priešingai: „Geriau, kad tai vyktų ne tame pačiame kolektyve, kur jis dirba, nes, kaip sako patarlė, savame krašte pranašu nebūsi. Todėl stengiamės, kad žmogus pereitų į aukštesnę poziciją jau kitame kolektyve, ir pagal galimybes siūlome pareigas kitoje parduotuvėje.

Aišku, ne visada tai įmanoma. Jei mieste yra vienintelė parduotuvė ir senasis direktorius palieka darbovietę, tada ieškome jam pamainos tame pačiame kolektyve.“

Pastebėti ir leisti augti

D.Dundulis neslepia, kad jei darbuotojas tobulėja ir išauga savo pareigas, bet paaukštinimo nesulaukia, jis gali pradėti ieškoti darbo kitur, o tai įmonei būtų praradimas: „Tokį darbuotoją mums geriau paaukštinti pas save.“

Todėl svarbu pastebėti kiekvieno potencialą, net jei žmonių charakteriai ar darbo stilius skirtingi. „Kalbant iš savo patirties, darbuotojų, kurie pradeda augti parduotuvėse, aš to proceso tiesiogiai nematau – pamatau juos jau truputį tolesnėje stadijoje. Bet darbuotojus, kurie dirba pas mus biure, matau nuo pradžios ir galiu drąsiai pasakyti, kad jų būna įvairių tipų.

Yra kategorija žmonių, kurie jau po trijų dienų darbe labai gerai gaudosi, bet tai veikiau išimtys. O yra tokių, kurie kuklesni, nedrąsūs, jie lėčiau pripranta, ilgai stebi aplinką. Bet kai viską perpranta, būna tikrai labai geri darbuotojai.

Aišku, būna ir priešingai, bet pritariu posakiui, kad nėra blogų darbuotojų – tiesiog jie yra ne savo vietoje. Jei pas mus nepritapo, tai nereiškia, kad jis blogas darbuotojas ar juo labiau blogas žmogus. Paprasčiausiai jam netinka ta darbo vieta arba pareigos ir jis turi surasti sau tinkamą. Tai normalu“, – filosofiškai vertina D.Dundulis.

O gal yra žmonių, kurie pasižymi strateginiu mąstymu ir yra tiesiog sukurti būti vadovais, jiems visai nebūtina kilti karjeros laiptais ir darbe žinoti visų smulkmenų?

„Jei vadovas savo darbe žinos viską nuo pradžių, galiu drąsiai pasakyti, kad jam tai tikrai netrukdys. Tokiam vadovui bus lengviau priimti sprendimus. Aišku, gali būti ir kitaip. Be to, nelygu, kokiu lygmeniu tas vadovas dirba: jei tai visos Lietuvos įmonių vadovas, jam tikrai nebūtina visų smulkmenų žinoti, bet jei parduotuvės vadovas, manau, reikia išmanyti beveik viską nuo pat pradžių – ir kasoje būti dirbusiam, ir prekes krovusiam, ir t.t.“

O pats D.Dundulis ar moka dirbti kasos aparatu? „Jeigu sąžiningai – ne, – nusijuokia. – Bet visus kitus darbus – taip. Nors pačioje pradžioje esu ir tai daręs, tik kasos aparatas tada buvo kitoks.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.