Ekonomistas: pajusime konflikto su Baltarusija poveikį – labiausiai kainomis

Stipriai šoktelėję infliacijos rodikliai privertė sunerimti ne vieną, mat auga ir komunalinių paslaugų, ir nekilnojamojo turto ar aptarnavimo kainos. Tiesa, ekonomistai Aleksandras Izgorodinas ir Tadas Povilauskas dar nelinkę dramatizuoti susiklosčiusios situacijos, o ir paaiškinimą randa vieningą – ekonomikos atsigavimas.

Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>Lrytas.lt koliažas
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>Lrytas.lt koliažas
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>T.Bauro nuotr.
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>T.Bauro nuotr.
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>T.Bauro nuotr.
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>T.Bauro nuotr.
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>T.Bauro nuotr.
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 27, 2021, 11:02 AM, atnaujinta Sep 27, 2021, 11:11 AM

Išorinės ir vidinės priežastys

A.Izgorodinas nelinkęs vienareikšmiai apsiriboti ties vienu konkrečiu veiksniu, kuris skatina infliaciją ir kainų augimą mūsų šalyje. Anot jo, galime išskirti tiek išorines, tiek ir vidines tokio kainų šuolio priežastis .

„Pasaulio ekonomikos atsigavimas ir tam tikras nestabilumas Europos energetikos rinkoje kelia kainas iš išorės. Kita priežastis, apie kurią infliacijos kontekste kalbame per mažai, tai sparčiai augantys atlyginimai“, – šitaip kainų pokyčių priežastis įvardija A. Izgorodinas.

Iš tiesų, remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, galima pastebėti, kad jau nuo 2016-ųjų metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis mūsų šalyje stabiliai kilo. Dar 2016 metais I ketvirčio duomenimis buvęs kiek didesnis nei 700 eurų atlyginimas šiemet siekia maždaug pusantro tūkstančio eurų.

Kur link suka infliacija?

Tiesa, bent jau kol kas žaliavų kainų kritimo neregėti: „Pažiūrėję į paskutinius makro rodiklius Europoje, galime pastebėti, kad atsigavimo tempas lėtėja ir galbūt stabilizuojasi. Bet vis tiek lieka ganėtinai aukštame lygyje.“

Jam antrina ir SEB banko ekonomistas T.Povilauskas. Pasak jo, didžioji dalis infliacijos ateina iš energetinių išteklių, tačiau vidinės priežastys tampa esminiu veiksniu, lemiančiu vis spartėjančią paslaugų infliaciją.

Tačiau dalis žmonių nerimauja, kad daugiau nei penkis procentus pakilusi infliacija nesustos ir toliau: kops ir iki 9, ir iki 11 procentų. Jau dabar, remiantis rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos metinė infliacija lenkia visas kitas Europos Sąjungos šalis. Tačiau T.Povilauskas tokį dramatišką infliacijos kilimo scenarijų vadina kiek per dramatišku.

Anot jo, metinės infliacijos piką Lietuva pasieks kitų metų sausį: „Būtent kitų metų sausį ateis elektros ir gamtinių dujų šuolis buitiniams vartotojams ir kol kas sunku pasakyti, kiek tai pridės. Bet galime daryti įvairias prielaidas. Tarkime, jeigu sakome, kad elektra nuo sausio 1-osios brangs minimaliai 20 proc., turint omenyje, kad elektros svoris yra 2,4 proc., tai jau būtų pusė procento prie infliacijos. Vėlgi, gali būti, kad buitiniams vartotojams augs ir 40 procentų, o dar gamtinės dujos neišvengiamai irgi augs.“

Tad T. Povilauskas neneigia galimybės, kad infliacija dar augs, tačiau, jo manymu, skaičius neturėtų būti didesnis 8 proc. Be to, pašnekovas pabrėžia, kad toks pakilimas būtų veikiau „trumpalaikis infliacijos blykstelėjimas“.

Infliacija – geresnio gyvenimo išdava

Tuo metu A. Izgorodinas į žaliavų kainų kilimą žiūri atsargiau: „Ar ji toliau kils taip dramatiškai, aš nebūčiau linkęs prognozuoti.“

Vėlgi infliacijos augimą abu ekonomistai vienbalsiai sieja su ekonomikos atsigavimu. T. Povilauskas sako: „Tos šalys, kurios yra pirmosios sugrįžusios aukščiau ekonomikos lygio, buvusio prieš pandemiją, dabar patiria didesnę infliaciją. Ta pati Lietuva yra pirmūnė Europos sąjungoje, kalbant apie ekonominį atsigavimą.“

Toks procesas, kaip sako ekonomistas, yra natūralus procesas, padiktuotas ekonominės situacijos gerėjimo ir darbo užmokesčio pakilimo.

Į valdžios daržą akmenų nemeskime

Nors neretai dėl viso, kas negerai visuomenėje, esame linkę apkaltinti valdžią, šį kartą svaidytis kaltinimais Vyriausybės pusėn nepavyks. „Ar reiktų kaltinti valdžią, kad algos Lietuvoje paaugo 10 proc.?“ – retoriškai klausia T. Povilauskas. Iš tiesų, šią akimirką, kaip teigia ekonomistai, politiniais sprendimais visiškai sustabdyti infliaciją būtų sudėtinga. Vis dėlto sušvelninti infliacijos tempus įmanoma ir netgi reikalinga.

„Ekonomistams svarbu, kad tie pokyčiai būtų subalansuoti ir nenueitų į kraštutinumus. Valdžios įnašas šioje situacijoje yra tik nepriimti tokių sprendimų, kurie ekonomiką kaitintų pernelyg stipriai. Pavyzdžiui, biudžetas: netrukus sulauksime kitų metų biudžeto projektų, tai kuo deficitas būtų mažesnis, tuo jis turėtų mažinti infliacijos tempą“ , – teigia SEB ekonomistas.

Ekonomistas A.Izgorodinas pritaria kolegai, tačiau pastebi, kad energetinių išteklių svoris diktuoja pačia vartojimo išlaidų struktūrą: „Kalbant apie dujas, kalbant apie elektrą tas svoris nėra super dramatiškas. Daugiausia Lietuvos vartotojai išleidžia maisto produktams – apie 20 proc. savo išlaidų, o dujos, elektra sudaro apie 2 proc.“

Vis dėlto tarptautinė politika mūsų ekonomikai daro įtaką ir neretai ją apsunkina: konflikto su Pekinu ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto. Yra sustoję ir tam tikri pardavimai, eksportas. A. Izgorodino nuomone, konflikto su Baltarusija poveikį labiausiai pajus Klaipėdos uostas, nes mūsų prekyba stipriai koncentruojasi į trąšų ir naftos produktus: „Aišku, kad pajusime poveikį ir labiausiai tą pajusime kainomis.“

„Kovido metu ir šiais metais atlyginimai augo tikrai labai stipriai: apie 10 proc. Tad nieko nuostabaus, kad įmonės papildomai kelia kainas, nes joms brangsta darbo užmokestis ir žaliavos“, – sako A. Izgorodinas.

O ir šiuo metu, COVID-19 susirgimų skaičiui augant, ekonomistai laikosi nuomonės, kad verslai bus įgalūs susitvarkyti su situacija, net jeigu prireiktų užsidaryti į dar vieną karantiną. Vis dėlto T. Povilauskas sako, kad „niekas nenori Lietuvos ekonomikos traukinio numesti nuo bėgių.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.