„Prekyba su Baltarusija ir prekyba su Kinija yra šiek tiek skirtingos. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudaro 4 proc. viso eksporto, didžioji dalis yra reeksportuojamos prekės ir transporto paslaugos. Lietuviškos kilmės prekės sudaro gana nedidelę dalį.
Padarykime prielaidą, kad visiškai yra apribojama prekyba tiek su Baltarusija, tiek su Kinija, tai tuo atveju 3 metų akumuliuotas poveikis BVP būtų apie 1 proc., t. y. mūsų ekonomikos augimas per tą laikotarpį būtų 1 proc. mažesnis. Be abejo, tai yra kraštutinis scenarijus, ir tą labiausiai tikėtiną poveikį mes įtraukėme į mūsų prognozių peržiūrėjimą.
Kitų metų augimo prognozes sumažinome nuo 4,1 proc. iki 3,5 proc. Už to nemaža dalimi stovi būtent mažesnis eksporto augimas, kuris susijęs su sankcijomis Baltarusijai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G.Šimkus.
Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, Kinija pagal eksporto, prekybos dydį yra ne tarp pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių.
„Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė apie 1 proc. viso eksporto. Per ateinančius 3 metus, jeigu vėlgi padarytume kraštutinę prielaidą, jog visa šita prekyba būtų apribota, tai paveiktų BVP apie 0,3 proc. Be abejo, tai yra stilizuotas vertinimas, nes prekybos ryšiai yra kur kas sudėtingesni – kalbame ne tik apie eksportą, bet ir aoie importą.
Tuos partnerius lietuviškos įmonės, jeigu reikėtų, galbūt ir pakeistų. Lietuviško verslo lankstumas, man atrodo, yra demonstruojamas įvairiais kontekstais ir įvairiais laikotarpiais – galima prisiminti ir Rusijos sankcijas. Vis tik tai lemtų tam tikrus prisitaikymo kaštus, nepatogumus, taigi tie netiesioginiai poveikiai galėtų būti ir stipresni, juolab kad matome, jog tokie poveikiai atsiranda netiesioginiais ribojimais – suprastėjęs prekių gabenimas geležinkeliu ir pan.“, – teigė G.Šimkus.
