„Laisvės frakcijos siūlymu, NPD didinimas turi apimti ne tik žemiausias pajamas gaunančius žmones, bet ir viduriniąją klasę – jei bus pritarta, daugiau pinigų kišenėse liks uždirbantiems iki dviejų vidutinių atlyginimų, apytiksliai iki 1700 eurų į rankas – tai yra net 95 proc. šalies dirbančiųjų“, – rašoma partijos pranešime.
Pasak Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, padidinus NPD mokesčių sistema bus palankesnė ir leis gyventojams išsaugoti daugiau pajamų, todėl tai būtų reali priemonė, skatinanti žmones dirbti, užuot renkantis bedarbio išmoką.
„Taip pat reikėtų peržiūrėti visą nedarbo draudimo sistemą – svarstyti galimybę nedarbo draudimą padaryti pasirenkamą, kaip yra, pavyzdžiui, Danijoje. Suderinus tai su aktyvia Užimtumo tarnybos veikla, taiklesniu išmokų mokėjimu, šešėlio mažinimu, pasieksime apčiuopiamų rezultatų“, – Laisvės partijos pranešime cituojamas V.Mitalas.
Dar vienas sprendimas – nulinis reinvestuojamo pelno mokesčio tarifas, padėsiantis verslui daugiau investuoti į technologijas ir kurti patrauklias darbo vietas. Toks modelis jau taikomas Estijoje, Latvijoje ir iš dalies Lenkijoje.
ELTA primena, kad pirmadienį Laisvės partija surengė posėdį problemoms darbo rinkoje aptarti. Jame pasisakę verslo, pramonės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos ir kitų institucijų atstovai akcentavo iškreiptą Lietuvos darbo rinką.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad dabar egzistuojančios sistemos skatinami gyventojai renkasi bedarbio statusą ir jį turint priklausančias išmokas, o ne stabilią darbo vietą, todėl našta išlaikyti šiuos žmones gula ant mokesčių mokėtojų pečių.
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Baltanosienė posėdyje teigė, kad Lietuvoje stebimas didžiulis kvalifikuotos darbo jėgos disbalansas. Pasak tarnybos direktorės, rugpjūtį buvo fiksuotas rekordinis laisvų vietų skaičius, kuris buvo susijęs ir su karantino pabaiga, ir tuo, kad verslai, kurie buvo atleidę žmones arba sustabdę savo plėtrą, pradėjo ieškoti darbuotojų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų rugpjūtį registruotas rekordinis 64,8 tūkst. laisvų darbo vietų skaičius. Šiuo metu darbo neturi 211 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kurių 112 tūkst. yra tie, kurie yra dirbę iki pandemijos.
