Ant lietuvių stalo – rudens gėrybės iš viso pasaulio

Jei pilkas rudens dangus ir vis trumpėjančios dienos jums ima kelti slogutį, nenusiminkite – užėjus į „Norfos“ parduotuvę jus pasitiks visomis ryškiausiomis spalvomis sprogstantis vaisių ir daržovių skyrius. Raudonskruosčiai obuoliai, žalios cukinijos, oranžiniai moliūgai, geltonos paprikos, violetinės vynuogės... Tai – visiems pažįstamos ir daugelio mėgstamos sezoninės rudens gėrybės. O „Norfos“ komercijos direktorė Aleksandra Bragina atskleidžia, kad lietuviai vis smalsiau ragauja ir egzotiškus tolimų kraštų vaisius bei daržoves.

„Norfos“ parduotuvėse prekiaujama vaisiais ir daržovėmis iš daugiau nei pusės šimto Lietuvos ūkių ir maždaug 20-ies pasaulio valstybių. Daugiausia importuojama iš Ispanijos, Italijos, Olandijos ir Lenkijos. 
„Norfos“ parduotuvėse prekiaujama vaisiais ir daržovėmis iš daugiau nei pusės šimto Lietuvos ūkių ir maždaug 20-ies pasaulio valstybių. Daugiausia importuojama iš Ispanijos, Italijos, Olandijos ir Lenkijos. 
„Norfos“ parduotuvėse prekiaujama vaisiais ir daržovėmis iš daugiau nei pusės šimto Lietuvos ūkių ir maždaug 20-ies pasaulio valstybių. Daugiausia importuojama iš Ispanijos, Italijos, Olandijos ir Lenkijos. 
„Norfos“ parduotuvėse prekiaujama vaisiais ir daržovėmis iš daugiau nei pusės šimto Lietuvos ūkių ir maždaug 20-ies pasaulio valstybių. Daugiausia importuojama iš Ispanijos, Italijos, Olandijos ir Lenkijos. 
Figos – gana populiarios uogos Lietuvoje, nors lietuviai atrado jas neseniai.
Figos – gana populiarios uogos Lietuvoje, nors lietuviai atrado jas neseniai.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2021-10-02 14:43

Atranda naujus skonius

„Viena iš tokių egzotinių prekių yra figos. Šiuo metu kaip tik yra jų sezonas, kuris jau po kelių savaičių baigsis. Tai gana populiari uoga Lietuvoje, nors lietuviai atrado ją visai neseniai, gal tik prieš porą metų. O dabar figų pardavimai yra įspūdingi.

Šios šiltųjų kraštų rudeninės uogos pas mus atkeliauja iš Graikijos, Italijos, Turkijos. Jos ne tik skanios – jose gausu įvairių medžiagų, ypač naudingų moterims“, – sako A.Bragina.

„Sakyčiau, bendra tendencija – kad pirkėjai Lietuvoje tapo turtingesni ir perka tokias prekes, kokias anksčiau pirko retas. Pavyzdžiui, granatai, persimonai. Anksčiau ne kiekvienas galėdavo sau tai leisti. O dabar Lietuvos žmonių finansinės galimybės ir prekių krepšelis yra gerokai didesni, nei buvo prieš kelerius metus.

Tad ir krepšelio turinys įvairesnis. Štai ir pomidorus perka jau nebe pigiausius, kurie dar visai neseniai buvo asortimento pagrindas, o gali rinktis – ar avietinius, ar ‘Kumato’, ar dar kitokius.“

Šis pokytis, anot jos, pastebėtas maždaug prieš porą metų. „Ir nuo tada žmonių pajamos didėja. Tai atsispindi perkant ne tik vaisius ir daržoves, bet ir apskritai visas prekes. Pirkėjai renkasi vis daugiau premium klasės produktų. Jeigu anksčiau juos pirkdavo tik tie, kurie gyveno išskirtinai gerai, dabar kur kas didesnis sluoksnis žmonių gali sau leisti egzotinius vaisius, brandintą jautieną ir kitokias panašias prekes.

Manau, dėl to ir figas perka. O anksčiau galėjai atvežti ir niekas į jas net nežiūrėdavo, stovėdavo lentynose nepaliestos“, – prisiminusi šypsosi pašnekovė.

Sezonas prasideda vėliau

Bet yra vaisių, kurie savo pozicijų neužleidžia jau daugelį metų. Pavyzdžiui, kas rudenį tradiciškai populiarios slyvos. Šie saldūs, sultingi kaulavaisiai į parduotuvių lentynas taip pat atkeliauja iš Lenkijos, Vengrijos ir kitų Pietų valstybių. „Kiek dirbu, lietuviškų slyvų dar niekas nesiūlė. Lietuvoje sodininkai neužsiima slyvomis, juo labiau tokiais kiekiais, kad pardavinėtų prekybos centrams“, – užsimena prekių žinovė.

Visada mėgstami ir įvairių veislių obuoliai bei kriaušės. Tik parduotuvėse, pasirodo, jų „sezonas“ truputį vėluoja.

„Matote, kai yra lietuviškų vaisių sezonas, tuomet jų gausu ne tik prekybos centruose, bet ir gyventojų soduose. Tada gyventojai kaip tik mažiau perka, nes turi savų.

Dabar, kaip žinome, yra obuolių skynimo metas ir daug kas turi savo obuolių. Be abejo, jų pardavimas šiuo metu menkas“, – paaiškina A.Bragina.

O kaip dėl tradicinių mūsų krašto daržovių – bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų? „Čia taip pat. Dabar, kai skinami vaisiai, imamas daržovių derlius, neparduodame įspūdingų jų kiekių. O kai šviežios gėrybės savame darže ar sodo sklype baigiasi, maždaug nuo spalio vidurio, pardavimas pradeda didėti.“

Laukia lietuvių ūkininkų

Kokių vaisių ir daržovių parduotuvėse daugiau – lietuviškų ar atvežtinių? Atsakyti į šį klausimą, pasirodo, nėra paprasta, o siekdami įtikti klientams prekybininkai turi nuolat stebėti rinką.

„Tai labai daug priklauso nuo kainos ir kokybės. Nes ta pati prekė, tarkime, svogūnai, gali būti perkama iš Lenkijos, Olandijos ir iš Lietuvos. Nelygu, kieno kaina, derlius buvo geresnis.

Taip pat, pavyzdžiui, baltagūžiai kopūstai. Dar mėnesio pradžioje pirkome juos iš Lietuvos, o dabar jau perkame iš kitų šalių, nes lietuviškų kaina yra aukštesnė. Pomidorai, agurkai, morkos irgi yra ir iš užsienio vežami, ir iš Lietuvos“, – vardija „Norfos“ atstovė.

Nors bulves dabar perkame tik iš Lietuvos ūkininkų – mūsų parduotuvėse tai yra šimtu procentų lietuviška prekė. Tačiau šiais metais orai buvo neįprasti, bulvės prastokos kokybės, turime labai atsirinkti. Daug ką nulemia pasiūla.“

Kokie kriterijai tuomet keliami Lietuvos ūkininkams, norintiems savo produkcija prekiauti per prekybos tinklą? Ar sudėtinga juos įgyvendinti, nuo ko pradėti bendradarbiavimą?

Išgirdusi šiuos klausimus pašnekovė nusijuokia: „Jei tiesiai šviesiai, įnoringi šiais laikais ūkininkai. Jau mes jų ieškome, o ne jie mūsų.“

Jos teigimu, įmonė priima visus pasiūlymus, o šiuo metu bendradarbiauja su daugiau nei puse šimto Lietuvos ūkių.

Perka akimis

O kas, renkantis vaisius ir daržoves, svarbiausia pirkėjui – prekės kilmė, jos išvaizda, ekologiškumas?

„Iš tiesų vaisius ir daržoves pirkėjai perka akimis. Jie turi gerai atrodyti. Tuomet kaina dar daro įtaką, bet tai jau antraeilis dalykas. Na, ir po to – visi kiti veiksniai. O pirmoje vietoje, be abejo, vaizdas.

Juk kai ateinate į parduotuvę apsipirkti ir pamatote gražią kriaušę, gal ir neplanavote tos kriaušės pirkti, bet nusipirksite.

Pirkti bakalėjos prekių, kruopų einame su sąrašu. Morkas, bulves, svogūnus irgi perkame pagal sąrašą. Bet dėl viso kito sprendžiama: gražu ar ne.

Negražaus vaisiaus, jeigu jums ir reikia, nepirksite. Taigi pirmoje vietoje užtikrintai yra vaizdas, kaip prekė atrodo. Dėl to kokybė ir prekinė išvaizda mums labai svarbi“, – sako A.Bragina.

„Norfose“ galima įsigyti ir ekologiškų vaisių bei daržovių, tačiau jie, komercijos vadovės teigimu, didesnio susidomėjimo dar nesulaukia.

Pasirinkimas vis didesnis

„Norfa“ vaisius ir daržoves perka iš UAB „Rivona“, kuri juos kasmet importuoja iš maždaug 20 valstybių.

„Daugiausia importuojama iš Ispanijos, Italijos, Olandijos ir kaimyninės Lenkijos. Tolimesnės šalys – Kinija, Indija, Egiptas“, – vardija vaisių ir daržovių prekių grupės vadybininkas Ugnius Paukštys.

Ne veltui sakoma, kad mėgstamiausia lietuvių daržovė – bulvė. Jų per metus prekybos tinkle nuperkama apie 4500 tonų. Morkų nuperkama apie 1400 tonų, burokėlių – apie 130 tonų, moliūgų – 80 tonų.

A.Bragina yra pastebėjusi, kad ryškiaspalvių moliūgų pardavimas kiek ūgteli prieš Lietuvoje vis labiau populiarėjantį Heloviną, tačiau dar neprilygsta jų pardavimo kiekiui Vakarų Europoje.

Tarp sezoninių vaisių pirmauja obuoliai, kurių per metus nuperkama apie 2700 tonų. Vynuogių – apie 800 tonų, kriaušių – 450 tonų, slyvų – 150 tonų.

Pasak U.Paukščio, per pastaruosius 5 metus vaisių ir daržovių asortimentas „Norfose“ išaugo apie 25 procentus. Prie to daugiausia prisidėjo prieskoninių žolelių įvairovės atsiradimas bei egzotinių vaisių, pvz., figų, anonų, juodųjų apelsinų, šilauogių pasiūla.

Valgoma vaivorykštė

Sveikatos specialistai nuolat primena apie subalansuotos mitybos svarbą ir augalinės kilmės produktų naudą.

Fitopigmentai – augaluose aptinkami natūralūs dažai, suteikiantys vaisiams ir daržovėms spalvą. Pastebėta, kad įvairių spalvų vaisiai ir daržovės pasižymi didesniais kiekiais skirtingų sveikatai naudingų medžiagų, vitaminų bei antioksidantų. Tad vienas būdų pasirūpinti visaverte mityba – pasistengti, kad kasdien lėkštėje puikuotųsi visos vaivorykštės spalvos.

  • Raudona: obuoliai, pomidorai, avietės, spanguolės, aitriosios paprikos, granatai, ridikėliai, burokėliai.
  • Geltona: paprikos, persikai, bananai, citrinos, ananasai.
  • Oranžinė: morkos, moliūgai, batatai, apelsinai.
  • Žalia: cukinijos, agurkai, salotos, kopūstai, špinatai, kriaušės, avokadai, prieskoninės žolelės.
  • Mėlyna ir violetinė: mėlynės, šilauogės, slyvos, vynuogės, figos, baklažanai, svogūnai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.