Pandemija Rusijos turtuolių nenuskurdino: leidžia pinigus deimantams ir kolekciniams vynams

Rusijoje iki šiol dar gyvuoja patarlė, kad vieniems sriuba per skysta, o kitiems perlai per maži. Pastarieji metai įrodė, kad ji visiškai teisinga.

Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>V.Balkūno nuotr.
Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>V.Balkūno nuotr.
Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>V.Balkūno nuotr.
Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>V.Balkūno nuotr.
Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>"Reuters"
Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>"Reuters"
Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Maskva

2021-10-03 11:05

Nei pandemija, nei sankcijos netrukdo Rusijos turtuoliams kaupti vis daugiau vertybių.

Kompanijos „Barnes International Moscow“ duomenimis, šiais metais deimantų paklausa šalyje išaugo net penktadaliu, palyginti su 2020-aisiais. Vidutinė tokio pirkinio kaina – iki 300 tūkst. eurų, o brangakmenius klientai renkasi ne bet kokius, o nuo 3,6 karato ir dar sunkesnius.

Negana to, turtingi rusai metėsi investuoti į meną. Tiesa, ne šiuolaikinį – šįmet sėkmingai čia buvo parduota Edouard’o Manet, Ivano Šiškino, Isaako Levitano, Ivano Aivazovskio ir kitų garsių praeities dailininkų paveikslai. Kaip teigiama „Barnes“ apžvalgoje, jų paklausa milžiniška, todėl netgi susidarė deficitas.

2021-aisiais ūgtelėjo ir kolekcinių vynų pardavimas. Nors mažiausia suma, už kurią galima įsigyti šių gėrimų, siekia tūkstantį eurų, kai kurie klientai išleidžia kur kas daugiau – net iki milijono eurų.

Suprantama, tokios prekės perkamos tikrai ne už paskutinius pinigus. Rusijos banko duomenimis, turtingiausių šalies žmonių indėliai užsienio valiuta toliau auga ir rugpjūtį siekė 36 milijardus JAV dolerių (beveik 31 mlrd. eurų).

Beje, bent iš dalies paneigtas mitas, kad milijonieriai ir milijardieriai gyvena vien sostinėje. Taip, Maskvoje ir Pamaskvyje jų daugiausia – 35 procentai iš maždaug 297 tūkstančių milijonierių (skaičiuojant turtą JAV doleriais, kaip paskelbė „Credit Suisse“, Rusijoje jų yra būtent tiek).

Vis dėlto nemažai turtingų žmonių kilę iš Sankt Peterburgo – 28 tūkst., apie 12 tūkst. gyvena Krasnodaro krašte, 6 tūkst. – Rostovo srityje, 5,5 tūkst. – Tatarstane.

Tačiau taip sekasi ne visiems – santaupų bankuose šiuo metu turi tik apie trečdalį Rusijos gyventojų. Dauguma, kurių sriuba per skysta, gali tik pasvajoti apie 600–800 eurų mėnesio atlyginimą.

Šalies Finansų ministerija netgi davė jiems patarimą kliautis ne vien valstybe ir taupyti patiems. Tik tai sunkiai įmanoma, kai neišsiverti iki atlyginimo ar pensijos mokėjimo dienos.

Pensininkams gerų žinių valdžia kol kas neturi, užtat jėgos struktūras tikrai pamalonins. Rengiamame kitų metų biudžeto projekte jau numatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos, Rusijos gvardijos, Tyrimų komiteto, prokurorų bei saugumiečių algos 2022-aisiais bus vidutiniškai 17 procentų didesnės nei šiuo metu.

Negana to, šioms sritims 2023-iaisiais žadama papildomai skirti 100 mlrd. rublių (1,15 mlrd. eurų), o 2024 metais – dar 110 mlrd. rublių (1,3 mlrd. eurų).

Nenuskurs ir aukščiausi šalies pareigūnai. Vyriausybei išlaikyti kitąmet bus skirta 8,6 mlrd. rublių (daugiau nei 100 mln. eurų), o Prezidentūros aparatui – 14,7 mlrd. rublių (173 mln. eurų).

Tik vienas rusas

Žurnalas „Forbes“ neseniai paskelbė turtingiausių Rusijos šeimų sąrašą.

Jo viršūnėje – Roterbergai, kurių turtas įvertintas 4,67 mlrd. eurų, toliau – Gurjevai su 4,37 mlrd. eurų, Gucerijevai (2,74 mlrd. eurų), Šaimijevai (2,44 mlrd. eurų), Jevtušenkovai (1,97 mlrd. eurų).

Sostinės žurnalistas Sergejus Leskovas šiame sąraše įžvelgė įdomią tendenciją: nors šalyje daug kalbama apie nacionalinę politiką, iš dešimties turtingiausių šeimų tik viena tikrai turi rusiškų šaknų – Jevtušenkovai.

„Tačiau ir tai šio klano vadas dar neseniai daug laiko praleido kalėjime ir vos neprarado verslo“, – stebėjosi žurnalistas.

Jis galvoje turėjo kompanijos „Sistema“ savininką Vladimirą Jevtušenkovą, kuris ne vienus metus buvo kaltinamas įvairiomis machinacijomis ir laikomas namų arešto sąlygomis, tačiau dabar vėl yra laisvėje ir darbuojasi toliau.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar mokestinė reforma užtikrins ekonomikos gerėjimą?