Neradę klientų lietuvišką žuvį pigiai parduoda užsienyje: žvejai ir verslininkai pasiryžę tai pakeisti

Nors Lietuvos vandenyse knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama. Anot žvejų, šalyje trūksta perdirbimo cechų, sandėlių, geresnio susisiekimo bei vartotojų švietimo – nors visos žuvys maistingos, lietuviai esą itin išrankūs. Tad neradę vietinių klientų pardavėjai žuvis pigiai parduoda užsienyje.

Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Maciulevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Maciulevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>D.Umbraso nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>D.Umbraso nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors Lietuvos vandenyse​ knibžda žuvys, tačiau nemaža dalis laimikio eksportuojama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Oct 8, 2021, 9:07 AM

Tieks produkciją ugdymo įstaigoms

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ ketvirtadienį pasirašė susitarimą.

Juo nuo šiol bus siekiama, kad Kuršių Mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sugauta žuvis būtų tiekiama Lietuvos didmiesčių ir regionų gyventojams, sudarant palankesnes sąlygas vietinei realizacijai, o ne pridėtinės vertės nekuriančiam sugautos žuvies eksportui. Tam įgyvendinti bus siekiama sukurti logistikos centrus, perdirbimo infrastruktūrą, realizacijos tinklą.

Taip pat bus mėginama kurti kuo daugiau pridėtinės vertės stiprinant žvejų, smulkių perdirbėjų bei ūkininkų partnerystę prekiaujant mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tiekiant produkciją į prekybos tinklus bei smulkias parduotuves, aprūpinant sveikesniu maistu darželius bei mokyklas.

Bus siekiama didinti trumpesnių maisto grandinių iniciatyvą, kad natūrali laukinė žuvis bei produktai būtų parduodami tiesiogiai iš žvejų ir pasiektų kuo didesnę Lietuvos vartotojų dalį. Žvejai bus skatinami kurti naujoviškesnius maisto produktus, panaudojant mažesnės ekonominės vertės rūšių žuvis – bus plečiamas tokių žuvų rūšių žinomumas, asortimentas ir prieinamumas.

„Vilniuje ne šaldytos, o šviežios žuvies gauti gana sunku, kituose miestuose situacija irgi panaši. Taip pat norime paskatinti ne tik didesnę pridėtinę vertę turinčios žuvies prekybą, bet ir mažiau lietuvių mėgstamos. Pavyzdžiui, Lietuvoje pagaunama gana daug mažų kuojų ar karšių, tačiau didelė dalis šių žuvų yra eksportuojamos – dažniausiai į Latviją, kur iš jų gaminami konservai.

Tad norime paskatinti, kad Lietuvoje žvejai steigtų savo cechus arba kad smulkieji Lietuvos gamintojai pradėtų gaminti produktus iš ką tik pagautos žuvies. Žinoma, tų produktų galiojimo terminas būtų tik 3-4 dienos, tačiau bus siekiama vartotojams patiekti produktus kuo greičiau.

Tai bandysime įgyvendinti per turgelius, taip pat galvosime apie galimybę produkciją tiekti prekybos tinklams ir mažoms parduotuvėms, o bendradarbiaudami su ūkininkais tieksime jau visą sveikesnį asortimentą ir mokykloms bei darželiams“, – apie iniciatyvą pasakojo Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.

Gamintojams tenka tik 10 proc. pelno

Jam antrino ir Žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Siga Jakubauskienė – nors per metus Lietuvoje sugaunama 1,2 tūkst. tonų žuvies, tačiau apie 25-30 proc. jos tenka eksportuoti, nes kai kurios žuvys Lietuvoje neapdorojamos, mat nėra išvystyta gamyba. Dažniausiai ji išvežama į Latviją, Lenkiją, kur yra vytinimo, konservų fabrikai.

„Pavyzdžiui, karšių pagauname nemažai, bet jie Lietuvoje populiarūs tik rūkyti, todėl keliamės tikslą atrasti technologinius metodus apdoroti šią žuvį taip, kad ją būtų galima parduoti ir šviežią. Taip pat Latvijoje labai populiarios nėgės, o lietuviai jų nelabai valgo.

Todėl norime skatinti mūsų žvejus ir gamintojus galvoti apie asortimento plėtimą Lietuvoje, mažiau žinomų žuvų žinomumo didinimą. Reikia sertifikuoti produktus, pateikti daugiau informacijos apie maistinę vertę. Jei žvejai ir gamintojai parduotų produktus vietiniams, o ne eksportuotų, uždirbtų daugiau.

Dabar gamintojams tenka tik apie 10 proc. pelno, o tarpininkams – 90 proc. Todėl mūsų tikslas – parduoti produkciją tiesiogiai, taip ir žuvies kaina galėtų sumažėti“, – įsitikinusi ji.

M.Maciulevičiaus teigimu, Lietuvoje esti kuriozinių situacijų: pavyzdžiui, lietuviai keikia grundulus, sako, kad šie esančios invazinės ir blogos žuvys, kai Ispanijoje jos yra delikatesas. „Kai matau kokioje turgavietėje kiaulių pašarui parduodamus po 20 ct / kg grundulus, suskausta širdį, kad kažką ne taip darome. Juk juos tinkamai paruošus, tai būtų puikus maistas, kupinas baltymų ir mikroelementų, mėgstamas ir gurmanų“, – apgailestavo direktorius.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila aiškino, kad, nors Lietuvoje pagaunama nemažai šprotų, bet jų šviežių lietuviai neperka, o apdoroti Lietuvoje nėra kam. Tad apie 70 proc. šių žuvų yra eksportuojama kaip žuvų miltai, nors jas būtų galima tinkamai paruošti ir parduoti.

Menkę teks pamiršti

Anot M.Maciulevičiaus, dabar parduodamų turgeliuose ir tiekiamų į parduotuves ir perdirbimo cechus žuvų kiekiai yra gana maži. Nors didžioji dalis didesnės pridėtinės vertės žuvų yra parduodamos vietinėje rinkoje, tačiau Lietuvoje yra menkavertės žuvies perteklius, mat ji rinkoje nepaklausi.

„Toje žuvyje matome didžiulį potencialą, tad dėsime pastangas pagaminti iš jos paklausius produktus. Pavyzdžiui, neseniai pradėję gaminti žuvies faršą gamintojai jau jaučia vartotojų palaikymą, nes jis yra nebrangus ir sveikas“, – aiškino jis.

M.Maciulevičius aiškino, kad nors visos žuvys turi didelę maistinę vertę, tačiau ekonominė vertė – vartotojų pasirinkimas, noras pirkti – kiekvienos rūšies žuvų yra skirtingas. Jo teigimu, krintant priegaudai reikia branginti kiekvieną žuvies kilogramą ir neeksportuoti jos į užsienį, todėl ir siekiama skatinti, kad visa Lietuvoje pagaunama žuvis būtų perdirbama ir parduodama šalyje.

Pasak A.Bargailos, lietuviams jau teks bent artimiausiems 2-3 metams pamiršti menkę, mat jos negalima žvejoti. „Nors jau 2 metus negaudome šios žuvies, bet jos populiacijos atsistatymas gana blogas – mokslininkai sako, kad tam turi įtakos klimato kaita. Vakarų Baltijoje ji dar šiek tiek gaudoma, o Rytų Baltijoje jos nėra.

Iš žinomų žuvų mums beliko strimėlės, kurių sugauname mažai, ir šprotai bei stintos. Dar turime plekšnių, tačiau jas sunku gaudyti, nes į priegaudą gali papulti menkių. O už menkes numatytos drastiškos baudos, tad žvejams neapsimoka rizikuoti“, – apie rizikas pasakojo pirmininkas.

Tikisi, kad verslinės žvejybos neuždraus

Siga Jakubauskienė sako pastebinti, kad žuvininkystė Lietuvoje stiprėja tik pastaraisiais metais, kai žvejai gavo kvotas 5 metams ir pradėjo galėti imti Europos Sąjungos (ES) paramas, steigti perdirbimo cechus. Drąsiau kuriami ir ateities planai, mat anksčiau žvejai kvotas gaudavo tik 1 metams ir bijodavo kažką daryti, nes nežinodavo, ar gaus kvotą kitąmet.

„Bet, kai sužinojome, kad Vyriausybė turi planų uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, tai buvo labai nesmagu. Kasmet atliekami tyrimai, karšių ir kuojų ištekliai yra geri ir ekspertai nerekomenduoju uždrausti šios žvejybos. Tad tikimės, kad Vyriausybė atsižvelgs į ekspertų ir žvejų nuomonę. Tuo labiau, kad tiek ES, tiek pati Vyriausybė tvarią maisto gavybos sistemą laiko prioritetine, sako, kad ją Lietuvoje reikia tobulini ir plėsti“, – kalbėjo ji.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.