Sutramdyti lupikautojus pavyko tik teisme: bankas tapo skolininku, o klientas – to banko kreditoriumi

Įprasta, kad bankai skolina gyventojams ar verslui pinigus ir gyvena iš palūkanų. Bet pasitaiko atvejų, kai viskas apsiverčia aukštyn kojomis – bankas tampa skolininku, o jo klientas – to banko kreditoriumi.

Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>D.Umbraso nuotr.
Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>D.Umbraso nuotr.
Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>J.Butkutės nuotr.
Netgi teisėjus apstulbino žinia, kad vos per aštuonis mėnesius dėl delspinigių verslininko skola padvigubėjo.<br>J.Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 10, 2021, 8:01 AM

Būtent taip nutiko pirmajam šalies specializuotam bankui „Mano bankas“, kuris protu nesuvokiamomis palūkanomis ir delspinigiais taip užspaudė vieną verslininką, kad jis buvo priverstas kredito įstaigai perleisti savo namą.

Tačiau po ilgo bylinėjimosi teismas įpareigojo „Mano banką“ nepagrįstai nuskalpuotam verslininkui grąžinti per 130 tūkstančių eurų ir dar sumokėti palūkanas.

Skola išaugo dvigubai

Istorija prasidėjo 2014 metais, kai bendrovės „Kompleksinė statyba“ vadovas ir savininkas Rolandas Janiška su tuomete kredito unija „Sostinės kreditas“ (dabar – bankas „Mano bankas“) sudarė kredito linijos sutartį ir įmonės apyvartinėms lėšoms pasiskolino 144 tūkstančius eurų.

Užtikrindamas paskolą R.Janiška papildomai unijai įkeitė prestižinėje Vilniaus vietoje esantį namą.

Bet verslas nepasisekė ir įmonei laiku grąžinti paskolos nepavyko.

Unija, netgi nenutraukusi paskolos sutarties, kreipėsi į notarą, kad būtų priverstinai išieškota skola.

Kreditorius apskaičiavo, kad mažiau negu per dvejus metus ši skola nuo 144 tūkstančių eurų išaugo iki 331 tūkst. eurų – daugiau negu dvigubai.

Spaudė ir toliau

Už šią skolą unija perėmė 411 tūkstančių eurų įkainotą R.Janiškos įkeistą namą ir iškart pradėjo jo iškeldinimo procedūras.

Nors perimto namo vertė gerokai viršijo visą skolą, unija ir toliau iš verslininko reikalavo pinigų palūkanoms padengti.

Kai į kampą įspraustas verslininkas šią istoriją papasakojo pažįstamiems teisininkams, jie kraipė galvą.

Jie niekaip nesuprato, kodėl banko licencijos tuomet nusprendusi siekti unija tapo tikra lupikautoja ir iki protu nesuvokiamų skaičių išaugino skolą.

Mat vien už 8 mėnesius priskaičiuoti delspinigiai gerokai viršijo visą paimtos paskolos sumą.

Per dieną – 720 eurų

Teisininkų įtikintas 2020 metais R.Janiška kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas, kad banku tapusi unija jam ir įmonei sugrąžintų neteisėtai priskaičiuotus pinigus.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad verslininkas bankui permokėjo beveik 130 tūkstančių eurų, ir įpareigojo šiuos pinigus su palūkanomis grąžinti.

Teisėjai ypač stebėjosi drakoniškais delspinigiais – už 8 mėnesius unija iš viso buvo priskaičiavusi 177 tūkstančius eurų delspinigių – 720 eurų per dieną.

Tai buvo beveik 20 kartų daugiau negu unijos gaunamas atlygis už pinigų skolinimą.

Sutikai – pats kaltas?

Toks sprendimas „Mano banko“ vadovams nepatiko. Jie piktinosi, kodėl teismas kišosi į šalių tarpusavio komercinius santykius, ir įrodinėjo, kad kredito sutartis buvo sąžininga, o ir pats R.Janiška su sąlygomis sutiko. Jis sutiko mokėti ir 0,5 procento per dieną dydžio delspinigius.

„Jei R.Janiškai nebūtų tikusios tokios sąlygos, unija apskritai nebūtų suteikusi kredito“, – teigiama banko apeliaciniame skunde.

Bankininkai teigė, kad R.Janiška, būdamas verslininkas, turėjo suvokti prisiimtų įsipareigojimų riziką.

Tačiau šie banko argumentai Apeliacinio teismo neįtikino. Gintaro Pečiulio vadovaujama kolegija atmetė banko skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Maža to, dar R.Janiškai papildomai priteista 1160 eurų bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Nusprendė patylėti

Nors verslininkas R.Janiška ir laimėjo bylą prieš banką, situacijos pakomentuoti nepanoro.

Burną užčiaupę buvo ir „Mano banko“ vadovai.

„Banko pozicija yra nekomentuoti su konkrečiomis klientų bylomis susijusių klausimų.

Bet galime patvirtinti, kad nurodyta byla yra baigta, o įsiteisėjęs sprendimas – įvykdytas“, – teigė bendrovės „Mano bankas“ generalinis direktorius Povilas Sadaunykas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.