Dėl vėjo jėgainių kėlė „šumą“
Mažųjų Būdežerių (Vilkaviškio raj.) gyvenvietės pakraštyje dirbamuose laukuose jau šešeri metai dūla metalinės vėjo jėgainių konstrukcijos. Pagal projektą čia turėjo būti įrengtos 4 aikštelės ir pastatytos 4 vėjo jėgainės, kurios gamintų žaliąją energiją.
„Kelios bendrovės norėjo statyti vėjo jėgaines, vėliau jos susipyko. Vėliau susipyko ir tų aikštelių nuomotojai su tų sklypų savininkais, tarp jų prasidėjo ginčai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Linas Belevičius, kontoros „Leximum“ advokatas.
Vėjo jėgainių statybos istoriją ir kilusias aistras prisimena ir Mažųjų Būdežerių gyventojai. Pasak jų, kadaise kaimo bendruomenė and tų aikštelių net būrė susirinkimą ir kėlė „šumą“.
„Per arti vibracija, motoriukai paskui kala“, – pasakė ir ranką į širdį nukreipė gyventojas.
Kitas vyriškis tikino, kad vėjo jėgainių aikštelės yra vos 150 metrų nuo jo gyvenamosios vietos. „Ant mano galvos gali statyti, tokie įstatymai“, – nuogąstavo jis.
Apskaičiuota didžiausia žala
Žemės, kurioje buvo įrengtos jėgainių aikštelės, savininkas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą. Šis nustatė, kad įrengiant aikšteles buvo panaudotos statybų atliekos, o gamtai padaryta žala siekia per 33 mln. eurų. Tai didžiausia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuota žala kraštovaizdžiui ir žemės ištekliams.
„Pavyzdžiui, už 1 toną nepavojingų atliekų, neteisėtai pašalintų į aplinką, taikomas 4344 eurų tarifas. Kadangi statybinių atliekų buvo pašalinta daugiau kaip 7 tūkst. tonų, statybinės atliekos gana sunkios, todėl ir skaičiai gana nemenki“, – „Lietuvos ryto“ televizijai paaiškino Irenijus Kaluskevičius, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas.
Jis nurodė, jog prieš pakartotinai naudojant statybines atliekas, šios turi būti susmulkintos.
Tą patvirtino ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, pakartotinis statybinių atliekų panaudojimas tikrai mažina laidojamas sąvartynuose atliekas, tačiau tai reikia daryti pagal taisykles.
„Statybinio laužo susidaro daug, todėl mes rengiame seminarus su statybinių atliekų tvarkytojais tam, kad jie teisingai sutvarkytų, nepakliūtų į akiratį ir neapsimetinėtų, jog žemę, pelkę užklojo statybinėmis atliekomis ir tai yra kažkoks naujas sluoksnis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo S.Gentvilas.
„Tiesiog skaičiuoja kosmines sumas“
Pasak advokato L.Belevičiaus, šiuo metu 2 aikštelės iš 4 jau sutvarkytos – statybinės atliekos pašalintos, o tai kainavo nemažus pinigus.
„Bankroto administratorius organizavo statybinio laužo išvežimą, jis buvo išvežtas įstatymo nustatyta tvarka, priduotas į sąvartyną. Žemė išlyginta, užsėta žolyte.
Pusės teritorijos sutvarkymas kainavo nevisiškai 100 tūkst. eurų, tuo metu Aplinkos apsaugos departamento ieškinys yra 17 mln. eurų“, – skaičius įvardijo L.Belevičius.
I.Kaluskevičiaus teigimu, atkūrus aplinką, žala gamtai gali būti sumažinta. Tačiau advokato nuomonė kitokia: „Aplinkos apsaugos departamentas ne bando atstatyti aplinkos būklę, o tiesiog skaičiuoja kosmines sumas, kurios gali sužlugdyti bet kurį teisėtai veikiantį ūkio subjektą.“
„Lietuvoje pati didžiausia problema yra kontrolė. Mes ir iki šiol turime daug užkastų atliekų karjeruose, kur aplinkosauga tiesiog užmerkdavo akis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos savanorė Raimonda Zaborė.
Dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo įrengiant aikšteles vėjo jėgainėms Mažųjų Būdežerių gyvenvietėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu įtarimai yra pateikti tik „Gintrėjos“ įmonės savininkui G.Brokevičiui.
