– NPD augs nuo 400 iki 460 eurų tiems, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kaip vertinate šią iniciatyvą?
– Vertinu teigiamai, nes tai mažina atskirtį tarp tų, kurie gauna mažiausias ir vidutines pajamas. Šie mokestiniai pakeitimai duos nuo kelių iki keliolikos eurų papildomų realių pajamų.
Reikia nepamiršti, kad taip pat yra tvirtinama ir didesnė minimali alga, kuri turėtų augti apie 14 proc. Šis bendras kokteilis mažas pajamas gaunantiems žmonėms yra geras sprendimas.
– Darbuotojų trūksta, reikės mokėti ir už testavimą nepasiskiepijusiems, didėja minimali alga. Ar darbdaviams užgriuvusi našta reikšminga?
– Viskas priklauso nuo verslo srities. Stambiems verslams ar esantiems didmiesčiuose minimali alga beveik neaktuali, nes jų algos yra didesnės nei minimalios, ir pakilimas jų nepaveiks tiesiogiai.
Bet netiesioginis veikimas yra, nes stipriai pakėlus minimalią algą kitos algos irgi kils, žmonės pradės reikalauti didesnių atlyginimų. Tose įmonėse, kuriose mokamos minimalios algos, pavyzdžiui, maitinimo įstaigose ar regionuose, spaudimas bus didelis. Maža to, kad kavinės neturi klientų, dar joms padidės ir išlaidos darbuotojų algoms sumokėti. Tad galime turėti ir bankrotų, ir atleidimų.
– Nuo rugsėjo 13 d. papildoma testavimo našta krito gamybos įmonėms. Kokio tai masto našta?
– Testavimas, be abejo, yra našta. Reikia jį organizuoti, tai ir papildomi kaštai. Vis iškyla diskusijos ir jos pagrįstos: jeigu žmogus atsisako skiepytis, tikrintis, darbdavys galėtų tokį žmogų atleisti, nes kitos išeities nėra. Juk akivaizdžiai keliamos rizikos kitiems darbuotojams, verslo stabilumui ir to leisti šioje pandemijos situacijoje negalime.
– Pasak profsąjungų, darbuotojai tikisi, kad išlaidas apmokės darbdaviai. Ar pakaks darbdaviams išteklių?
– Tai yra papildomas krūvis, bet darbdaviai nori, kad žmonių nereikėtų testuoti ir kad šie pasiskiepytų. Kai kuriuose regionuose, didesnėse įmonėse yra daugiau nesiskiepijančių, iškyla testavimo problema. Bet ir žmogaus atleisti negali, nes neturi ko kito pasamdyti. Čia opi problema.
– Profsąjungos sako, kad visa MMA turėtų būti neapmokestinama. Ar tai realu?
– Realu, to verslas prašė jau seniai, apie 10 metų. MMA ir NPD turėtų būti suvienodinti, tada išsispręstų bent vienas klausimas – nereikėtų kasmet spręsti dėl NPD dydžio. Nes dabar kasmet žaidžiame lenktynes – MMA bėga, o NPD, kaip podukra, niekaip nepasiveja. Jei juos sulygintume, padidėtų ir MMA, ir NPD, tai padidintų žmonių pajamas.
– Kokie argumentai būtų prieš?
– Tai būtų mokama iš biudžeto ir tą kainą reikėtų kažkuo padengti, būtų ieškoma, iš ko atimti pinigėlius.
Gerai tai, kad nebuvo priimtas sprendimas atimti NPD iš viduriniosios klasės žmonių, kurie gauna nuo 1–2 tūkst. eurų į rankas, nes taip būtų buvę padidinti mokesčiai.
– Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad infliacija yra aukščiausiame lygyje nuo 2008 m. Ar mes jau infliacijos pike ir ką tai reiškia?
– Manau, kad dar nesame pike. Dar pasimatuosime 7 proc. infliacijos batus. Bet perlipus 5 proc. ribą žmonės pradeda jausti, kad nuėję į parduotuvę už tuos pačius pinigėlius nusiperka nebe tokį krepšelį, kokį buvo įpratę.
Įtampos didės, žmonių nuotaikos gali pradėti bjurti ir bloga žinia ta, kad infliacija gali persikelti ir į kitus metus, bent pirmame pusmetyje.
– Šildymo kainos taip pat šoktelėjusios į seniai matytas aukštumas. Kiek šis klausimas kels įtampų ir kiek greitai jis galėtų būti likviduojamas, užmirštas arba išspręstas valstybiniu lygiu?
– Kol kas nėra gerų žinių, kad šis klausimas bus išspręstas, nes dujų kainos kone kasdien pasiekia naujus rekordus. Geriausiai šią problemą galėtų išspręsti šilta žiema. Jeigu turėtume nors kiek šiltesnę žiemą, kristų energijos poreikis ir kainos greitai atsistatytų.
Bet jeigu gruodį pastebėsime, kad termometrų stulpeliai nusileis labai žemai, galėsime pamatyti tokias kainas, kokių dar nematę. Tai būtų dar vienas galvos skausmas. Šiandien susidaro toks vaizdas, kad judame nuo krizės prie krizės, tai lyg užburtas ratas.
– Kol kas gali padėti tik dangus?
– Taip, ir ryškiai šviečianti saulė.
