Kelių įstatymų pataisas skubos tvarka bus siūloma svarstyti Seimui.
„Norime išvengti butelio kakliuko efekto, kai 2021 metų pabaigoje susikaups didžiulis kiekis vartotojų, kurie nepasirinko tiekėjo“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak jos, esant „audrai“ elektros energijos rinkoje žmonės yra pasimetę ir rizikuoja laiku nepasirinkti elektros tiekėjo. To nepadarius jiems būtų taikomas brangesnis garantinis tiekimas, o tai galėtų tapti nepakeliama našta daliai vartotojų.
D.Kreivys antradienį sakė, kad nepriklausomo tiekėjo pasirinkimą siūloma pratęsti iki liepos 1 dienos, kad žmonės turėtų daugiau laiko.
Antrajame etape nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti 780 tūkst. namų ūkių. Tai – daugiausia daugiabučių gyventojai, per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh. Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, tiekėją jau pasirinkę 275 tūkst. arba kiek daugiau nei 35 proc. namų ūkių.
Šiuo metu jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.
Energetikos ministerijos teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus ir išdėsčius mokėjimus per penkerius metus, galutinės reguliuojamos elektros kainos augimas vartotojams, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų siektų iki 21 procento, nurodė naujienų agentūra BNS.
Keturi keliai
Energetikos ministerija į antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenkantiems ir nepriklausomą tiekėją jau pasirinkusiems vartotojams parengė keturias alternatyvas, pranešė delfi.lt.
Jei nepriklausomas tiekėjas pasiūlytų atidėti sutarčių įsigaliojimą nuo 2022 metų sausio 1 iki 2022 metų liepos 1 dienos, vartotojai galėtų rinktis – sutikti arba ne.
Sutikus, visuomeninis tiekėjas elektrą jiems teiktų pusmečiu ilgiau, o pasirašyta sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis įsigaliotų pusmečiu vėliau. Nesutikus, ta pati sutartis įsigaliotų kaip ir planuota, t. y. sausio 1 dieną.
Tačiau nepriklausomas tiekėjas turi teisę sutarčių įsigaliojimo atidėjimo nesiūlyti. Tuomet vartotojas gali tiesiog nieko nedaryti ir gyventi su nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančia sutartimi.
Kitas kelias – sutartį nutraukti.
Kadangi sutartys įsigalios tik 2022 m. sausio 1 dieną, jas nutraukti be jokių papildomų mokesčių gali tiek klientai, kurie sudarė terminuotąsias, tiek sudarę neterminuotąsias sutartis.
Tačiau svarstantiems šitaip pasielgti būtų protinga palaukti lapkričio mėnesio, kai Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba skelbs elektros energijos tarifus ateinančiam pusmečiui. Gali būti, kad su nepriklausomu tiekėju suderėta kaina bus mažesnė, nei siūlys visuomeninis tiekėjas.
Siūlo palaukti lapkričio
„Nepriklausomi tiekėjai siūlė ir siūlo net keletą skirtingų sutarčių variantų – tiek dėl kainos, tiek dėl įsigaliojimo, tiek dėl galiojimo termino, todėl vieno recepto nėra.
Vartotojai turi įsivertinti jau pasirašytas sutartis ir pasirinkti jiems priimtiniausias sąlygas.
Nepriklausomas reguliuotojas reguliuojamą elektros kainos dalį bei visuomeninio elektros tiekimo kainas patvirtins lapkritį, tuo metu jau turėtų būti priimtos ir įstatymų pataisos, kurios sudarys dar daugiau lankstumo vartotojams ieškant priimtiniausio elektros tiekimo pasiūlymo. Visi vartotojai bus privalomai informuojami apie pasikeitusį reguliavimą, ir tuomet galės priimti racionaliausius sprendimus“, – Energetikos ministerija pakomentavo portalui lrytas.lt.
Galutinis elektros rinkos liberalizavimo terminas išlieka nepakitęs – 2023 metų pradžia.
Signalas ir kitiems sektoriams
Patys nepriklausomi elektros tiekėjai kol kas jokių komentarų, ko tikėtis naujiems jų klientams, jei bus pratęstas tiekėjo pasirinkimo terminas, nepateikia – laukia galutinio Vyriausybės sprendimo.
Kiek anksčiau „Elektrum Lietuva“ išsakė savo poziciją dėl Vyriausybės siūlymo: „Šią savaitę LR Vyriausybė numato svarstyti skubiai parengtą priemonių planą, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Pats tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus, tačiau kategoriškai prieštarauja strateginiam siekiui valstybei galiausiai pasitraukti iš monopolinių pozicijų elektros rinkoje ir pačiam konkurencijos principui, kuris sėkmingai veikia įvairiose kitose verslo bei paslaugų teikimo srityse.
Juolab kad ir be naujojo priemonių plano Vyriausybė dar toli gražu neišnaudojo turimų rezervų, kurie leistų pasiekti įvardytų tikslų – amortizuoti šiais metais pasaulinėje rinkoje rekordiškai pakilusias ir toliau augančias energetikos išteklių kainas.
<...>Dar net nepriėmus planuojamų elektros kainų reguliavimo sprendimų, žala jau padaryta. Vyriausybė savo rankomis diskreditavo rinkos liberalizavimo procesą. Tiekėjai supriešinti su vartotojais, o valdžia skuba ginti vartotojų ir saugoti juos nuo menamo rinkos dalyvių „godumo“.
Be to, yra pasiųstas atitinkamas signalas ir kitiems verslo sektoriams. Tik kažin, ar ėmus brangti degalams, avalynei ar grūdams valstybė taip pat pasiryžtų žengti į šias rinkas, pradėtų reguliuoti, pjauti pikus, užsiimti subsidijuojamu visuomeniniu duonos ar degalų tiekimu“.
Išdėstė per ilgesnių laikotarpį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Elektros energetikos, Gamtinių dujų, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams. Tai leis VERT reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą išdėstyti ilgiausiai per penkerius metus.
Priėmus pakeitimus dujų kaina virykles turintiems žmonėms kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoj 83 proc.).
Be to, šilumos gamintojams bus leista didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo. Šiuo metu per biržą jie privalo įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio.
„Siūlomos pataisos šilumos gamintojams suteiktų daugiau lankstumo ieškant pigesnių žaliavų“, – teigia ministerija.
Taip pat norima sudaryti teisines sąlygas dujų tiekimo įmonėms ne tik kaupti dujų atsargas, bet naudotis ir kitomis ES taikomomis priemonėmis.
