Vyriausybėje – žalia šviesa planams kelti minimalų atlyginimą iki 730 eurų Patvirtintas valstybės biudžetas (95)

Vyriausybėje trečiadienį pritarta 2022 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame numatyta padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kelti pensijas, išmokas neįgaliesiems. Taip pat kitais metais žadama didinti švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų ir socialinių darbuotojų algas.

Šiuo metu minimalus valandinis atlygis – 3,93 euro.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiuo metu minimalus valandinis atlygis – 3,93 euro.<br>G.Bitvinsko nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 13, 2021, 3:07 PM, atnaujinta Oct 13, 2021, 4:25 PM

Jei Ministrų Kabineto pritarimo sulaukę įstatymų pakeitimai bus palaikomi ir Seime, nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA turėtų kilti 88 eurais, maksimaliai taikytinas NPD – 60 eurų visiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) gaunantiems darbuotojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymu MMA norima didinti iki 730 eurų, o minimalus valandinis atlygis pakelti 54 centais, iki 4,47 eurų. Parlamentui pritarus, minimali alga atskaičius mokesčius nuo kitų metų išaugtų iki 518 eurų. Šiuo metu MMA siekia 642 eurus, minimalus valandinis atlygis – 3,93 euro.

SADM duomenimis, šių metų liepą minimalų darbo užmokestį ar mažiau gavo apie 127 tūkst. Lietuvos gyventojų. Skaičiuojama, kad MMA kėlimui prireiktų apie 31,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Vyriausybės sprendimui didinti MMA nepritarė Lietuvos verslą vienijančios organizacijos. Lietuvos verslo konfederacijos požiūriu numatytas MMA kėlimas yra per didelis ir turėtų kilti iki 703 eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacija sprendimo nepalaiko, nes MMA apskaičiavimo formulėje trūksta darbo našumo kriterijaus, tad siūlo pradėti diskusijas dėl formulės keitimo.

Finansų ministerijos parengtame projekte maksimalų bendrą taikytiną mėnesio NPD ketinama didinti iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesinės pajamos neviršija vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Uždirbantiems daugiau nei 1 VDU NPD nesikeistų.

Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma proporcingai didinti maksimaliai taikytiną NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.

Preliminariais ministerijos skaičiavimais, NPD kėlimas valstybės biudžetui atsieis apie 74,1 mln. eurų.

NPD pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

„Keičiant NPD formulę užtikrinsime, kad jau kitais metais gyventojų pajamos iš darbo užmokesčio atskaičius mokesčius augtų dar sparčiau, didžiausią naudą suteikdamos mažiausiai uždirbantiems. Be to, NPD padidinimas kartu su minimalaus mėnesinio atlygio augimu būtų svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką – atsirastų papildomos galimybės ir paskatos žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – anksčiau sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu patvirtinto valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. 2022 metais į biudžetą ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant ES lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.

7,8 mlrd. eurų ketinama skirti socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui planuojama išleisti atitinkamai 3,3 mlrd. ir 2,8 mlrd. eurų.

Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.

Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.

Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2022 metų biudžeto projektą vadina saugiu „galimybių biudžetu“, kuris leis Vyriausybei įgyventi ne vieną jos programos punktą.

Pasak premjerės, be išlaidų socialinėms reikmėms ir švietimui, Vyriausybei buvo svarbiausia dviejų ekstremalių situacijų – pandemijos ir nelegalios migracijos – suvaldymas.

„Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime – ar tai kovido, ar migracijos krizė. Jeigu šituos poreikius nubrauktume, tuomet rezultatas būtų dar apie 0,7 procentinio punkto BVP geresnis“, – sakė premjerė.

Pasak jos, planuojama, kad viešųjų finansų deficitas kitąmet bus gerokai mažesnis nei Vyriausybė prognozavo birželį, o ekonomikos augimas spartesnis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.