Lietuvą gali užversti pigiu alumi: nors žadėjo paramą mažiesiems, staiga ji gali būti naudinga užsienio konkurentams

Mažieji mūsų šalies alaus gamintojai netrukus gali sulaukti išsvajotos akcizų lengvatos. Tačiau lengviau kažin ar jie galės atsipūsti – tokia pat parama numatyta ir užsienio konkurentams.

Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Bingelis.
G.Bingelis.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
S.Galadauskas.<br>T.Bauro nuotr.
S.Galadauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>M.Patašius
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>M.Patašius
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>T.Bauro nuotr.
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>T.Bauro nuotr.
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Valdžios koridoriuose kilo mintis lengvatų suteikti ir užsienio aludariams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Oct 14, 2021, 6:28 AM, atnaujinta Oct 14, 2021, 12:20 PM

Jau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, pagal kurį nuo kitų metų mažosioms darykloms, pagaminančioms iki 80 tūkstančių hektolitrų (8 mln. litrų) alaus per metus, būtų taikoma akcizo mokesčio lengvata.

Tokiems aludariams už pirmuosius 10 tūkst. hektolitrų tektų mokėti tik 50 procentų įprasto akcizo tarifo. Tačiau kažkodėl projekte atsirado nuostata, kad ši lengvata būtų taikoma ir importiniam alui.

Nebeapsimokės gaminti?

Nepriklausomų mažųjų alaus gamintojų asociacijos (NMAGA) vadovo Gintaro Bingelio teigimu, akcizo lengvatos tokioms įmonėms taikomos daugumoje Europos valstybių, todėl valdžios nusiteikimas pagaliau ją įteisinti ir Lietuvoje yra išties sveikintinas.

„Kai šis klausimas buvo svarstomas Seime, visi kalbėjo, kad taip bus paremtas smulkusis mūsų verslas.

Tačiau projekte atsirado nuostata, kad lengvata galės naudotis ir importuotojai, gabenantys alų iš kitose šalyse veikiančių smulkiųjų daryklų.

Dabar tame dokumente kone pusę teksto sudaro aprašas, kaip vyks toks importas. Bet palaukite, juk buvo žadėta parama mažosioms Lietuvos darykloms!“ – stebėjosi G.Bingelis.

Jam pritarė ir didžiausias daryklas vienijančios Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, nors jo atstovaujamos įmonės bet kuriuo atveju tokia lengvata pasinaudoti negalėtų.

„Prekybos tinklai arba didieji gėrimų (ir ne tik jų) importuotojai lengvai gali surasti nuo dešimties iki šimto mažų alaus daryklų ir gauti lengvatą dešimčiai ar visam šimtui milijonų litrų alaus.

Turint galvoje, kad visą Lietuvos alaus rinką sudaro tik 210 milijonų litrų, tai importuotojai ją galėtų lengvai užpildyti vien lengvatiniu alumi.

Lengvata bus lengviau pasinaudoti ne steigiant mažą alaus daryklą Lietuvoje, o importuojant alų iš viso pasaulio mažųjų daryklų.

Akcizai jau sudaro labai žymią alaus savikainos dalį ir jie nuolatos didėja, tad net ir didiesiems aludariams nebeapsimokės Lietuvoje virti alaus“, – įspėjo S.Galadauskas.

Užvers pigiu alumi

NMAGA vadovo G.Bingelio nuomone, visiškai normalu, kad lengvatinis tarifas būtų taikomas kitų ES valstybių mažiesiems aludariams, nes rinka yra bendra ir laisva.

„Pavyzdžiui, aš dirbu su „Sakiškės Brewery“. Ši darykla eksportuoja apie 70 procentų alaus ir tikrai naudojasi kitose ES valstybėse taikomomis lengvatomis – atlieka formalumus, deklaruoja gamybos apimtį ir panašiai.

Tačiau, pagal dabartinį projektą, mokesčių nuolaida galės pasinaudoti ir trečiųjų šalių aludariai – Rusijos, Baltarusijos, kad ir Kinijos ar Vietnamo. Antai Baltarusijos ar Moldovos aludariai gali užversti mus pigiu alumi, kuris būtų dar pigesnis dėl lengvatos.

Tik kodėl mes turime remti jų verslą? Juk mūsų šalis turėtų palaikyti savo gamintojus“, – piktinosi G.Bingelis.

Autorius – nežinomas

Kas sumanė, kad Lietuva remtų ir trečiųjų šalių aludarius? Į šį klausimą taip ir liko neatsakyta.

„Siūlymas dėl lengvatos ir jos apimties mažosioms alaus darykloms nebuvo Finansų ministerijos iniciatyva. Jis atsirado Akcizų įstatymo pataisų svarstymo Seime metu.

Pagal Akcizų įstatymo nuostatas lengvata taikytina mažosioms darykloms, nepriklausomai nuo to, kur jos įsikūrusios, tai yra įstatymas nediskriminuoja įsikūrimo šalies pagrindu.

Importuojant trečiųjų šalių mažųjų daryklų alų turės būti pateikti dokumentai, patvirtinti tos užsienio valstybės, kurioje įregistruota užsienio maža alaus įmonė, kompetentingos institucijos“, – tiktai tokį atsakymą „Lietuvos rytui“ pavyko išpešti iš Finansų ministerijos.

Tačiau nors pastaroji baksnojo į parlamento pusę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad tokia nuostata jam visiškai nesuvokiama.

„Mažosios alaus daryklos gali konkuruoti su didžiųjų daryklų gaminamu ar prekybininkų importuojamu pigiu alumi tik unikalumu ir nepriekaištinga kokybe.

Dėl šios priežasties tokių daryklų gaminamo alaus savikaina yra kur kas didesnė nei didžiųjų gamintojų.

Todėl absoliuti dauguma ES šalių, siekdamos paremti mažuosius, taiko sumažintus akcizus jų verdamam alui.

Tačiau pritaikius šią lengvatą ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų šalių importuojamam alui Lietuvos mažųjų alaus daryklų konkurencinė padėtis gali ir nepagerėti.

Tokia Finansų ministerijos pozicija yra šiek tiek netikėta ir įgyvendinimo požiūriu.

Pirmiausia gali būti nelengva užduoti muitinei kiekvieną kartą įvertinti, ar importuojamas iš trečiųjų šalių alus atitinka teisės aktuose įtvirtintą „craft“ alaus apibrėžimą.

Taip pat sudėtinga išsiaiškinti, ar konkreti importuojama alaus dėžė yra iš tos pirmųjų 10 tūkst. hektolitrų pagamintos partijos“, – teigė M.Majauskas.

Mažesnei ribai nepritarė

Klausimų kyla ir dėl to, ar 80 tūkst. hektolitrų per metus pagaminanti darykla iš tiesų yra smulki. Europos mastu – taip, tačiau Lietuvoje maždaug tiek išverda, pavyzdžiui, „Rinkuškiai“ ar „Gubernija“.

Dar anksčiau Seime buvo siūloma taikyti mažesnę – 50 tūkst. hektolitrų ribą.

Tačiau projekte ji palikta aukštesnė, nors, pavyzdžiui, NMAGA priklausančios daryklos kasmet išverda maždaug po 10 tūkst. hektolitrų ar dar mažiau.

Remiantis projektu, šia akcizo lengvata negalėtų naudotis jokia smulkioji darykla, susijusi su kita alų gaminančia įmone ar įmonėmis. Aludarių gildija siūlo, kad būtų įteisinta ir nuostata, kad lengvatos gavėjas neturėtų sąsajų su visus alkoholinius gėrimus gaminančia kita bendrove.

Mat, pavyzdžiui, „Gubernija“, kuri galbūt galėtų naudotis akcizo nuolaida, priklauso koncernui „MV Group“. Pastarasis yra ne tik vienas didžiausių alkoholio importuotojų, bet ir jo gamintojas, nes valdo bendroves „Stumbras“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“.

„Valstybinės mokesčių inspekcijos mums pateiktais duomenimis, pagal Europos Sąjungos direktyvą, mažąja alaus darykla laikoma tokia, kuri teisiškai ir ekonomiškai nepriklauso nuo kitos alų gaminančios daryklos, o ne nuo bet kurios alkoholį gaminančios įmonės“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M.Majauskas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.