Ieškojo, kas vienija, o ne skiria
Ne konkuruoti tarpusavyje, o ieškoti susitarimų – su šia idėja į Tauragės regiono savivaldybių (Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono) atstovus dar prieš kelerius metus kreipėsi Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų bei CPVA atstovai. Tuo metu viešojoje erdvėje netilo diskusijos apie regionų centrų stiprinimą, o Tauragės regionas buvo tas, kuris savivaldybių bendradarbiavimo iniciatyvą kartu teikti viešąsias paslaugas, taip didinant regiono patrauklumą verslui, sveikino ir išsyk sutiko – „darom“. Tauragės regionas įrodė – jis pasiruošęs tapti žaliu švarių technologijų ir šeimai draugišku regionu.
CPVA ekspertas dr. Gediminas Česonis patvirtina – pradedant pilotinį projektą, teko identifikuoti regionui būdingas problemas, nesyk diskutuoti susirinkimuose ir kabinetuose, siekiant įkvėpti bendrystei, parengti išsamią strategiją ir pasirašyti ne vieną dokumentą. Kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, bendra viešojo transporto sistema keturiose Lietuvos savivaldybėse buvo kuriama pirmąsyk, tad teko ieškoti kūrybiškų sprendimų, netgi siūlyti pakoreguoti teisės aktus.
Konsultuojant CPVA specialistams, buvo parengtas strategijos projektas ir gautas Europos Sąjungos finansavimas. Prie projekto prisijungė savivaldybių merai, įvairios organizacijos, verslininkai – visi ieškojo sprendimų, kaip sutelkus bendras jėgas skatinti tvarų viešąjį transportą, gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, kurti kokybišką infrastruktūrą, skatinti turizmą visame Tauragės regione.
„Nuo Tauragės iki visų savivaldybių centrų – kiek daugiau nei 30 kilometrų, kas tikrai nėra didelis atstumas, kalbant apie naujų darbo vietų kūrimą. Nėra didelės problemos, jei verslas investuoja Tauragėje, o ne, pavyzdžiui, Jurbarke, ar atvirkščiai. Gyventojai bet kuriuo atveju dirba ne tik savo gyvenamojoje vietoje. Tik ar į darbą kitame rajone būtina judėti automobiliu? Ne. Apie tai ir buvo kalbama“, – paaiškino G.Česonis.
Pašnekovo žodžiais, požiūris, jog viešasis transportas yra nuostolingas – trumparegiškas. Taip, jis gali būti nuostolingas ir Vilniuje, ir Londone, ir Niujorke. Klausimas kitas – kokie regiono prioritetai. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad jei kaimo vietovėse bus geresnis susisiekimas viešuoju transportu, daugiau gyventojų galės pasiekti darbo vietas, maža to, rinktis patrauklesnį darbdavį. Maža to, galbūt, kai kurių paslaugų nebūtina teikti kiekviename miestelyje, jei sudaromos galimybės viešuoju transportu patogiai pasiekti rajonų centrus.
Viešasis transportas turi būti patogus
„Pirma, dėl ko išsyk buvo sutarta, kad itin svarbu sukurti bendrą viešojo transporto sistemą, juolab kad Tauragės rajono savivaldybė jau buvo nusprendusi įsigyti keletą elektrinių autobusų. Darnų judumą beliko skatinti ir kitose projekte dalyvaujančiose savivaldybėse – dabar regione elektrinių autobusų gatvėmis rieda daugiau nei uostamiestyje ar sostinėje.
Siekiant sklandaus bendros viešojo transporto sistemos veikimo buvo įkurta koordinuojanti įstaiga „Žaliasis regionas“, nuspręsta įdiegti bendrą elektroninį bilietą, planuojami bendri maršrutai, kuriama tarpusavio atsiskaitymo sistema. Jurbarke ir Pagėgiuose imtasi autobusų stočių rekonstrukcijos – jos taps daugiafunkcėmis, kur bus galima išsinuomoti dviratį, palikti automobilį ir persėsti į viešąjį transportą. Čia energija elektriniams autobusams įkrauti bus gaminama pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius. „Tvarumas – tarsi šio projekto DNR, ir tas įtvirtinta strategijoje“, – komentavo CPVA atstovas.
Pašnekovo akimis, svarbu, kad, sprendžiant regiono problemas, neapsiribojama standartiniais sprendimais. Jei idėjų stinga čia, Lietuvoje, ieškoma, kur jų pasisemti. Vienas gerųjų pavyzdžių, parsivežtų iš užsienio, ir nesunkiai realizuojamų Lietuvoje – autobusų stotelės, kuriose įrengti interaktyvūs ekranai, skirti čia pat gauti tam tikras savivaldybės teikiamas paslaugas.
Jurbarko savivaldybės planuose – vietos susisiekimas elektriniu laivu, kuris galėtų tapti bendros viešojo transporto sistemos dalimi.
„Analizuota, kaip viešąjį transportą efektyvinti ne tik įsigyjant elektrinius autobusus, bet ir optimizuojant autobusų maršrutus, kad tais pačiais keliais vienas paskui kitą nevažiuotų visi autobusai. Suplanuojami pagrindiniai maršrutai, parenkami didesni autobusai, įrengtos stotelės, į kurias atvykstama, persėdama į autobusus ir judama toliau. Panaši praktika pasiteisinusi Suomijoje. Derinantis tarpusavyje tais pačiais resursais galima aprėpti didesnę teritoriją, vežti daugiau žmonių“, – kalbėjo CPVA atstovas.
Turistų lauks kartu
Be darniojo judumo daug dėmesio skirta turizmo skatinimui. Viena idėjų – su viešojo transporto elektroniniu bilietu integruota regione galiojanti nuolaidų kortelė, už nedidelį mokestį ją įsigijęs gyventojas galėtų ne tik nemokamai naudotis viešuoju transportu, bet ir pigiau apsilankyti muziejuje ar baseine.
Tauragės regione nestinga ne tik turistų pamėgtų lankomų objektų, bet ir įvairių iniciatyvų kaip juos įdarbinti. Raudonės pilis, kurioje iki 2018-ųjų veikė mokykla, net ir be didelės reklamos sulaukia šimtų lankytojų, o už apsilankymą pilies bokšte surinkti pinigai naudojami seniūnijos reikmėms. Svarstoma, kaip populiarinti ir kitus turistinius objektus, skatinti keliauti po visą regioną.
Trečioji itin reikšminga sritis – investicijų pritraukimas. Nuspręsta, kad, norint tapti verslui patraukliu regionu, svarbu pagerinti pramoninių teritorijų pasiekiamumą ir sukurti ar modernizuoti infrastruktūrą. Savivaldybėse paruošti žemės sklypai investicijoms, o bendra viešojo transporto sistema užtikrins, kad darbuotojai galės patogiau pasiekti darbo vietas regione įsikūrusiose įmonėse.
Anot G.Česonio, kai kuriuos prieš kelerius metus suplanuotus sprendimus įdiegti greičiau nei planuota paskatino koronaviruso pandemija. Pavyzdžiui, IT sprendimus organizuojant nuotolinį darbą. Kadangi regionuose opi darbuotojų stygiaus problema, Tauragėje, Pagėgiuose, Šilalėje ar Jurbarke nesunkiai nuotoliniu būdu gali darbuotis gyvenantieji sostinėje ar kitame mieste.
Galiausiai apsispręsta tobulinti slaugos ir globos paslaugų teikimą, plėtoti reikiamą infrastruktūrą specialiųjų poreikių vaikams, plėsti ikimokyklinio ugdymo paslaugas, kurti paslaugų centrus. Daugeliui projektų paramą planuojama gauti iš ES fondų, atsižvelgiant į tai, jog ES prioritetai – būtent panašios iniciatyvos. Tauragės regionas tam pasiruošęs, susidėliojęs veiksmų planą, netgi turi idėjų, kaip pritraukti dar daugiau savivaldybių.
G.Česonis tiki – po vieną nepadarysi tiek, kiek bendradarbiaudamas, ši taisyklė, kurios Lietuva dar tik mokosi, itin aktuali mažesniems regionams.
CPVA šiame projekte teikia ekspertinę pagalbą. „Panašu, kad bendradarbiavimas su regionu pasiteisino. Pasitikėjimas vieni kitais, įsiklausymas – tą pajutau, kuomet reikėjo parengti paraišką bendrų veiksmų finansavimui gauti. Daugybę sričių sujungėme į vieną paraišką – to Lietuvoje nėra buvę. Per porą savaičių reikėjo parengti paraišką, per tokį pat laiką vertinimo metu pakoreguoti ir galutinai susiderinti. Prašoma informacija buvo dalijamasi nedelsiant, visi vieni kitiems padėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
CPVA sykiu ir administruoja šį projektą. Siekiama, kad šis šbandytas projekto ir finansavimo modelis būtų plačiai taikomas ir būsimuoju ES paramos laikotarpiu. Tad projektas „Tauragė+“ – tikrai prisideda prie didelių pokyčių.
