G. Skaistė: pasibaigus pandemijai laukia nauji sprendimai dėl mokesčių

Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo. Išsamiau apie valstybės biudžeto aktualijas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybės pristatytas 2022 metų valstybės biudžetas: nuo minimalaus mėnesinio užmokesčio, pensijų, išmokų neįgaliesiems kilimo iki dėmesio medikams, gynybinės sienos statymui bei 3 proc. deficito valstybės biudžete atsiradimo.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 17, 2021, 11:30 AM, atnaujinta Oct 17, 2021, 2:02 PM

– Žvelgiant į kitų metų biudžetą kai kurie ekonomistai jau spėjo jį aptarti, įvertinti ir sako, kad mūsų ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc. per metus bus sunku vien dėl statistikos. Dėl to, tikėtina, kad valdžios deficitas bus dar didesnis nei 3 proc. Ar nepuotaujama maro metu?

– Finansų ministerijos prognozės dėl kitų metų augimo, kai mes prognozuojame 4 proc., yra vienos iš atsargiausių, nes tų prognozių yra, kurias atlieka kelios institucijos: ir Lietuvos bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Jų prognozės yra drąsesnės negu mūsų.

Žvelgiant į bendras ekonomikos atsigavimo tendencijas visoje Europos Sąjungoje ir konkrečiai mūsų regione, manau, kad priemonės yra pakankamai konservatyvios ir tikrai kitų metų prognozės tikrai pasitensins.

– Tačiau biudžeto deficitas sieks 3 procentus – pavyzdžiui, estai pasieks mažesnį procentą nei 3 proc. jų biudžeto deficito. Kodėl mes turime tokį fiskalinį deficitą?

– Turbūt reikia vertinti kelis aspektus. Vienas, kad apskritai turėjome didelį deficitą ir bet koks jo greitas susitraukimas yra skausmingas išlaidų prasme ir turbūt niekas nenori tokio diržų veržimo, kuris galėtų nutikti. Man atrodo, kad jei mes šiandien turime laisvesnes taisykles dėl fiskalinės drausmės taisyklių netaikymo visoje Europoje, tai galime sau leisti tiesiog išdėlioti savo grįžimą prie tvaraus subalansuoto biudžeto per vidutinį laikotarpį tam, kad nebūtų imamasi griežtų priemonių.

Kitos veiklos taip pat yra labai svarbios: tiek žmonių pajamų didinimas, tiek žmonių skurdo rizikos mažinimas, į ką Vyriausybė atkreipia dėmesį. Mes turime ir sienos fizinio barjero statybą ir migracijos situaciją, todėl viską reikia turėti omenyje ir skirti pakankamai dėmesio visoms sritims, subalansuoti įvairius požiūrius.

– Paminėjote Europos Sąjungos fiskalines taisykles. Jos būtent ir sako, kad biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc. ir kitiems metams tai negalioja. Kiek ši dedamoji lėmė pasirinkimą formuoti didesnes išlaidas valstybės biudžete?

– Kadangi ateinančiais metais fiskalinės taisyklės yra išjungtos, 2023 metais jos tikrai galios. Reikia nenutolti nuo to 3 proc. deficito ir suprasti, kad 2023 metais mes tikrai turėsime mažinti šitą skaičių ir atotrūkį tarp išlaidų ir ilgalaikių įsipareigojimų.

– Kalbėdamas apie biudžeto planą minėjau, kad didės minimalus mėnesinis atlygis, pensijos, įvairios išmokos, bet naujų mokesčių nėra. Ar tai reiškia, kad galime tikėtis mokestinių pokyčių didėjimo 2023 metais?

– Dabar turime gana gerą situaciją ekonomikoje ir daugelį tų priemonių galima įgyvendinti dėl to, jog ekonomika gana sparčiai auga ir pajamų surinkimas viršija prognozes. Šiais metais turime pakankamai neblogas prognozes ir ateinantiems metams. Bet, žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, jeigu mes norime subalansuoti savo ilgalaikius įsipareigojimus ir svarias pajamas, tam tikrų pokyčių turbūt reikės imtis.

Vyriausybė diskutuoja ir apie žaliuosius mokesčius ir apie žaliąją pertvarką, kurią rengia Aplinkos ministerija ir, manau, kad tų diskusijų jau turėsime ir vėliau – tiek kalbant apie savivaldybių finansinį savarankiškumo didinimą, tiek turbūt ir kitais aspektais, bet ne anksčiau kaip nuo 2023 metų.

– Kodėl kitiems metams pasirinkta nedidinti mokesčių?

– Na, turbūt pandeminė situacija lemia, kad neapibrėžtumas dar yra gana didelis ir turbūt ne tas laikas, kai reikėtų priimti tam tikrų griežtinimo priemonių ir man atrodo, kad turėsime laiko diskusijai. Pasibaigs pandeminis periodas ir prisitaikysime prie jo: turėsime didesnę vakcinuotų žmonių dalį ir galėsime priimti tam tikrus sprendimus ateičiai.

– Kalbant apie minimalią algą ir jos didinimą, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad spartus minimalios algos didinimas, nors ir yra pateisinamas, gali sukelti iššūkių būtent tiems verslams, kuriuos ypač paveikė koronaviruso pandemija. Ką manote apie tokį pasvarstymą?

– Turbūt visą laiką, priimant vieną ar kitą sprendimą yra įvairių aspektų – ir teigiamų, ir neigiamų, bet reikia surasti balansą. Šioje vietoje matydami tokį spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą ir jeigu nedidintume vidutinės mėnesio algos tiek, kiek esame nutarę, tai pajamų nelygybė vidutiniu laikotarpiu tikrai būtų linkusi augti.

Ne veltui yra nustatyta tam tikra formulė, kuria yra skaičiuojamas vidutinės minimalios algos dydis, teiktinas kitiems metams. Tai reiškia, kad yra prisirišama prie vidutinio darbo užmokesčio prognozių ateičiai ir šiuo atveju tam, kad nenutoltų didesni atlyginimai nuo mažesnių, toks sprendimas ir yra teikiamas. Manau, kad toks sprendimas bus naudingas.

– Dabar stebime energijos kainų kilimą. Šildymas, elektra, prekių paslaugų kainos, prognozuojama, kad padidės. Ar toks minimalios algos didinimas išspręs tas problemas ar visgi tai padės šiek tiek lengviau žvelgti į kainų kilimus ir infliaciją?

– Tikėtina, kad kainų kilimas energetikoje yra laikinas pagal prognozes, kurias teikia tarptautinės institucijos. Tikėtina, kad energijos kainų šuolis išsilaikys apie pusę metų, tai reiškia, šitą šildymo sezoną. Todėl reikia padėti žmonėms išgyventi būtent šį laikotarpį. Tai turbūt ir minimalios mėnesinės algos didinimas, ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas tiems žmonėms, kurie dirba už mažus atlyginimus, bus paspirtis.

Taip pat Vyriausybėje imamasi ir kitų priemonių. Tarkime, yra kompensacijų gavėjų rato išplėtimas. Tie žmonės, kurie gauna minimalų atlyginimą, galėtų pretenduoti į tam tikrą šildymo kompensaciją šiuo laikotarpiu, kai energijos kainos yra sukilusios.

– Kaip su pensininkais? Pensijos kitais metais didėtų beveik 8,5 proc. Ar tai palengvins pensininkų naštą?

Pensijos auga šiek tiek daugiau nei 8 procentais. Jeigu dabar vidutinė pensija be stažo yra apie 414 eurai, tai dabar bus 465 eurai. 51 euru didėja, jeigu su stažu – nuo 441 iki 489 eurų. Tai yra gana ženklus skirtumas tiems žmonėms, kurie gyvena vieni, kurie turi didžiausių problemų dėl šildymo sąskaitų apmokėjimo. Jiems taip pat bus papildomai mokama ir 32 eurų vienišo asmens išmoka. Manau, kad šioje situacijų yra nemažai priemonių būtent šitai grupei.

– Vidurinioji klasė dėmesio biudžete gavo per valstybiniame sektoriuje dirbančių atlyginimų kėlimą. Ar minimalios algos kilstels šios klasės žmonių atlyginimus ir tų žmonių, kurie dirba privačiame sektoriuje?

– Lietuvos banko vertinimu, minimalios mėnesinės algos kėlimas per 13,5 proc. turėtų paveikti žmonių atlyginimus, kurie gauna iki tūkstančio eurų, tai, tikėtina, kad tam, kad darbdaviai išlaikytų atotrūkį tarp minimalios mėnesinės algos ir darbo užmokesčio, paveiks atlyginimus. Tai, tikėtina, kad tam tikras pokytis turėtų būti.

– Kas Lietuvoje yra vidurinioji klasė?

– Čia yra filosofinis klausimas. Vertindami mūsų neapmokestinamųjų pajamų dydžio pokyčius, žiūrėjome, kiek žmonių apskritai gauna vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Vidutinį darbo užmokestį gauna tikrai ne vidurinis žmogus, jį gauna 73 proc. Lietuvos gyventojų.

– Kalbant apie valstybės sienos apsaugą, rezerve fizinio barjero pasienio su Baltarusija statybai numatyti beveik 103 mln. eurų. Ar užteks tokios sumos, ar tikimasi, kad Europos Sąjunga finansuos bent dalį statybų?

– Visos sienos statyba kainuoja apie 150 mln. eurų, tačiau tikimės, kad trečdalį šios sumos pavyks įsisavinti ir šiemet pradėti statybas su medžiagomis, kurios yra reikalingos. Kitiems metams yra numatyta beveik 103 mln. eurų.

Iki šiol Europos Sąjunga nebuvo finansavusi fizinio barjero statybų ir preliminariai esame susiplanavę tas išlaidas bet kokiu atveju padengti iš savo pusės. Taip pat kalbamės ir su Europos Sąjungos institucijomis, kad galbūt tą požiūrį laikas keisti, nes Europos Sąjungos išorinė sienų apsauga tikrai nėra tiktai mūsų reikalas. Tie žmonės galų gale keliauja ne į Lietuvą, jie keliauja į tolimesnes Europos Sąjungos valstybes. Solidariai turėtume tas sienas apsaugoti.

– Kokiais argumentais remiasi Europos Sąjungos institucijų atstovai, kurie kalbasi su jumis dėl sienos finansavimo?

– Europos Sąjungos institucijos yra tokios institucijos, kurios sukasi labai lėtai ir veikia taip, kaip veikė šimtą metų iki šiol. Kadangi tokios statybos nebūdavo finansuojamos, būdavo finansuojamos tik stebėjimo priemonės, darbo užmokesčio ir panašios.

Sakoma, kad kitoms valstybėms tokios išimtys nebuvo daromos, tai ir mums nedarys. Aš manau, kad kalbantis su kitomis valstybėmis, kurios taip pat pasienyje turi didelius ruožus pasienyje su kitomis valstybėmis, galima tą požiūrį pakeisti.

– Kalbant apie gynybos biudžetą, vėl lyginu su estais. Estai gynybai skirs daugiau nei mes – 2,3 proc. BVP. Jų šalyje yra rekordinis planas, o tuo metu mes planuojame skirti 2,05 proc. BVP. Kodėl būtent toks procentas?

– Praėjusiais metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, šiemet 2,05 proc. Tai reiškia, kad augimas pačiai apsaugai auga 12,2 procento, tai yra, sparčiau nei auga ekonomika. Manome, kad toks nuoseklus ėjimas į priekį yra svarus, nes išlaidas krašto apsaugai reikia ir susiplanuoti, ir pirkimus padaryti. Gamyklos tikrai negamina tam tikrų priemonių per vieną ar per dvi dienas. 

– Klausimas apie medikus. Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 300 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams ir čia klausimas apie atlyginimus – ar jie gali tikėtis didesnių kitais metais?

– Medikų atlyginimams yra numatytas padidinimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete ir čia jau sveikatos apsaugos ministras galėtų detaliau atsakyti, nuo kurios dienos ir kiek tas padidinimas planuojamas. Tačiau taip, medikų atlyginimams yra numatyti 300 mln. eurų.

Jie yra numatyti labiau pandemijos suvaldymui, t. y., vakcinacijos procesas, testavimai ir turbūt kažkiek medikų priedams už darbą su COVID-19 pacientais. Bet turbūt esminė dalis darbo užmokesčio didinimui yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete.

– Kaip manote, ar kiti metai bus paskutiniai, kai iš biudžeto turėsime skirti pinigus COVID-19 pandemijos suvaldymui, ko turbūt prieš kelerius metus net ir įsivaizduoti negalėjome?

– Sunku pasakyti, nes turbūt vakcinavimo procesas užsitęs dar kurį laiką ir kada jau COVID-19 virusas pataps tokia liga, kurią bus galima finansuoti tiesiog iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kaip ir kitas ligas, kaip visas kitas vakcinas. Turbūt mes prie to pereisime, kad tai tas tiesiog bus mūsų gyvenimo dalimi. Manau, kad tokių sumų, kurios būdavo iki šiol, artimiausiu metu nebematysime. Šiemet jos yra kur kas kuklesnės nei praėjusiais metais.

– Toks biudžeto projektas galėtų tapti priimtinas tiktai daliai opozicijos. Kokiai svarstymo procedūrai ruošiatės?

– Iš pradžių Seimo nariai turi daugybę pasiūlymų, ypač susijusių su rinkiminėmis apygardomis. Tuos pasiūlymus tikrai reikia įvertinti, bet aš tiesiog prašyčiau visų supratimo, kad, nepaisant to, kad ekonomikos augimas yra geras, mes turime atotrūkį tarp išlaidų ir pajamų. Žiūrint į ateitį nesinorėtų praskolinti biudžeto tiesiog šios dienos pravalgymui, o tai padaryti kitoms reikmėms. Norėtųsi, kad kitais metais, kai jau įsijungs fiskalinės drausmės taisyklės, galėtume būti šiek tiek arčiau tų limitų, kurie yra numatyti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.