Verslas bijo prievolės darbuotojams patiems mokėti už testus – bus dar mažiau tų, kurie ateis į darbą Pigiausi testai metams kainuos apie 500 eurų

Parlamentarai linkę pritarti Vyriausybės siūlymui, kad nuo COVID-19 nepasiskiepiję darbuotojai mokėtų už savo testus patys arba už juos sumokėtų darbdavys. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sakė, kad reikia taupyti valstybės lėšas. Jo duomenimis, nesiskiepijusių darbuotojų testavimas per mėnesį valstybei kainuoja apie 1,5 mln. eurų. Opozicijos atstovai tvirtino, kad ši priemonė pageidaujamo rezultato neduos, o gali pakenkti verslui, nes dalis darbuotojų tiesiog išeis iš darbo. Apie tai kalba ir verslo atstovai.

Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ne visi darbuotojai sutinka skiepytis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
I.Ruginienė.<br>B.Ambrozo nuotr.
I.Ruginienė.<br>B.Ambrozo nuotr.
S.Besagirskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Besagirskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
vakcinacija skiepai skiepas palapinėse.<br>T.Bauro nuotr.
vakcinacija skiepai skiepas palapinėse.<br>T.Bauro nuotr.
M.Lingė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Lingė.<br>T.Bauro nuotr.
T.Tomilinas.<br>T.Bauro nuotr.
T.Tomilinas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 19, 2021, 9:17 AM

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė valdančiųjų stumiamą idėją apie darbuotojo lėšomis mokamus testus kritikavo.

„Noriu pabrėžti, kad konfederacija supranta skiepų svarbą. Suprantame, kad pandemijos valdymui reikia tam tikrų ribojimų. Daugeliu atveju pandemijos valdymą palaikėme, kol Vyriausybė nepasikėsino įvesti visiškai naują precedentą, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo I.Ruginienė. -

Įstatymas, kurį norima keisti, galioja nuo 1996 m. Jis skirtas užkrečiamom ligom. Ten aprašyti visi procesai, kas ir kada turi būti, kas už ką atsakingas, kai vyksta tokia situacija, kurią šiandien turime“.

Ji pabrėžė, kad 18 minėto įstatymo straipsnis, kurį norima pakeisti, kalba apie tai, jog normaliomis sąlygomis sveikatos tikrinimus apmoka darbdavys, tačiau, esant ekstremaliai situacijai ar karantinui, visą atsakomybę prisiima ir privalomus sveikatos tikrinimus finansuoja valstybė.

„Šiandien valstybė nusprendė nuo savęs nusiimti pareigą ir ją permetė silpnesniajai pusei – darbuotojams. Jie gi viską iškentės“, – ironizavo profsąjungų atstovė.

I.Ruginienė pabrėžė, kad numatomas pakeitimas galios visoms užkrečiamom ligoms – apie tai, kad bus išskirtas koronavirusas, niekas nešneka. „Kol Vyriausybėje neatsiras tas ribas susiaurinantis sąrašas, pakeitimas galioja visiems darbuotojams“, – pridūrė ji.

Pasak I.Ruginienės, mokesčius moka visi: ir pasiskiepiję, ir nesiskiepiję. Be to, mūsų valstybė paremta solidarumo principu, o darbas – gyvybiškai svarbi funkcija.

„Kalbame ne apie pramogas, – sakė profsąjungų atstovė. – Anksčiau juokaudavome, kad ateis diena, kai turėsi susimokėti, kad galėtum ateiti į darbą. Ta diena jau tuoj“.

Reaguodamas į tai Seimo narys M.Lingė priminė, kaip atsirado nuostata testuoti darbuotojus valstybės lėšomis. Esą kovą ji buvo priimta su vienu ir pagrindiniu tikslu – kad greičiau atsigautų ekonomika.

„Tą sprendimą priimdami gyvenome visai kitoje realybėje – neturėjome vakcinos, – pabrėžė M.Lingė. -

Testai neapsaugo nuo viruso. Valstybė, remdama šią priemonę, skatina žmogų ir toliau nesiskiepyti“.

Parlamentaro skaičiavimu, testuojantis pigesniu testu vienam darbuotojui per metus tai gali kainuoti 500 eurų.

M.Lingė kalbėjo apie tai, kad politikai į visuomenę neturėtų žiūrėti tarsi jie būtų tėvai, besikalbantys su nieko nesuprantančiais vaikais. „Visi esame suaugę, bet šioje vietoje vieni turi atsakomybę matyti ne vieną sritį ir atsakingai elgtis“, – aiškino Seimo narys.

Tačiau I.Ruginienė atkirto, kad valdžia su žmonėmis elgiasi būtent kaip su vaikais ir jokio lygiavertiškumo principo čia įžvelgti negalima. „Nuleisti tam tikri sprendimai, o pakantumo kitai nuomonei nėra“, – pridūrė ji.

Seimo narys Tomas Tomilinas pabrėžė: turime pripažinti, kad yra tie žmonės, kurie nesiskiepija. „Ne visada tai tik banalus egoizmas. Kartais tai labai sąmoningas pasirinkimas, didelė komplikacijų baimė. Dažniausiai tai ne neatsakomybė prieš visuomenę, o tam tikra politinio protesto forma dėl visko, kas vyksta su pandemija. Žmones apima netikrumo jausmas – jie negauna atsakymų į strateginius klausimus, kuriuos užduoda dėl skiepų. O klausimų yra ne vienas“, – komentavo T.Tomilinas.

Jis aiškino, kad kovoti su įsitikinimu galima prievarta arba dialogu.

„Niekada neneigėme dialogo svarbos, tačiau gyvename demokratiškoje valstybėje, kur demokratiškai išrinktai Vyriausybei suteikti įgaliojimai veikti tuose rėmuose. Patikėta pareiga rūpintis tais klausimais, kuriuos šiandien sprendžiame“, – į tai sureagavo M.Lingė.

Pasak jo, susiklosto atvejų, kai sprendimai priimami gal ir su didesne skuba, gal pritrūkstama diskusijų, bet didelė dalis Vyriausybės planuojamų priemonių paleidžiama netgi labai iš anksto.

„Visada sakėme, kad reikia skatinti skiepus. Palaikėme ir skiepadienių idėją. Mes prieštaraujame tik prievartos principui ir sakome, kad tai neproporcinga priemonė. Visos pozityvios priemonės gerai. O prievartos mechanizmas yra ta riba, kurią peržengus gali grėsti tam tikros neigiamos pasekmės“, – profsąjungų poziciją patikslino I.Ruginienė.

Tuo metu T.Tomilinas kalbėjo apie tai, jog labai svarbu pripažinti, kad pandemija nėra imunologijos klausimas. „Tai absoliučiai politinis klausimas. Pavyzdžiui, darbuotojo sauga. Akivaizdu, kad Lietuvoje ji remiasi darbdavio atsakomybe. Staiga nei iš šio, nei iš to Vyriausybė nusprendžia tai permesti ant darbuotojų. Natūralu, kad profsąjungos kelia klausimus ir tai jau tampa politiniu klausimu“, – aiškino jis.

T.Tomilino manymu žmogus mąsto paprastai: „2020 m. buvo bloga Skvernelio Vyriausybė. Buvo tam tikri susirgimų skaičiai. Nebuvo vakcinos. 2021 m. skaičiai didesni, galimybių pasas nesuveikė, galbūt ir valdyme kažkas ne taip. Jei mane dar labiau verčia klausytis Vyriausybės, kuri daro klaidas, kuri apsimeta, kad viskas tvarkoje, tačiau kasdienybėje klysta, mano reakcija labai paprasta: leiskite man tiesiog testuotis. Taip visuomenei atiduosiu savo duoklę“.

M.Lingė kalbėjo apie tai, kad kol testas apmokamas valstybės lėšomis, žmonėms siunčiamas signalas, kad skiepas ir testas – lygiai tas pats. „Tačiau tai absoliučiai klaidingas įsitikinimas. Testas padeda tik valdyti plitimą, tačiau jis nuo nieko neapsaugo.

Mes dviračio neišradinėjame: Vokietijoje, Šveicarijoje įsigaliojo praktiškai analogiški sprendimai, kad valstybės lėšomis testai nefinansuojami“, – kalbėjo M.Lingė.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas teigė, kad verslas naują tvarką vertina „labai neigiamai dėl paprastos priežasties: šiandien itin trūksta darbuotojų, o dalis darbuotojų nesutinka skiepytis ar nuolat testuotis. Jei reikės testuotis už savo pinigus, turėsime dar mažiau darbuotojų, kurie ateis į darbą“.

Anot S.Besagirsko, nesutinkantys skiepytis žmonės išeina dirbti į statybas, užsiima smulkiais ar pagalbiniais verslais. Tuo metu įmonės, kurios generuoja didelę pridėtinę vertę, negali vykdyti užsakymų ar plėstis.

„Testavimas ir skiepijimas mus veikia gana neigiamai. Tai gali kirsti per ekonomiką – šiandien jos augimas pagrįstas tuo, kad į rinką įliejama daug pinigų, bet jei ekonomika vėl turės pradėti gyventi iš savęs, turėsime gana neigiamas pasekmes.

Lenkijoje situacija gana gera, apie darbuotojų trūkumą ten niekas nekalba ir džiaugiasi, kad iš lietuvių perima užsakymus“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S.Besagirskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: ES susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai