Į Lietuvos kurortus gydytis vyksta ne visi: skaičiai atskleidė ir kitokius tikslus

Koronaviruso pandemija paliko žymę net tik COVID-19 užsikrėtusių asmenų sveikatai. Sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų atstovai išskiria vieną problemą, kuri diagnozuojama daugiau lietuvių nei kada nors anksčiau.

Druskininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Druskininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Druskininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Druskininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Druskininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Druskininkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Masažas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Masažas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
SPA Birštone.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
SPA Birštone.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštonas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštonas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštonas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštonas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Masažas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Masažas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštonas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Birštonas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palanga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Oct 22, 2021, 2:43 PM, atnaujinta Oct 22, 2021, 2:58 PM

Kol dalis vyksta ilsėtis ir stiprinti sveikatą, kiti į kurortinius miestus žvelgia kaip į galimybę pramogauti, praleisti laiką, pailsėti. Praėjusių metų duomenys rodo, kad gydytis vyksta ne visi.

Dažniausios – trys problemos

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda pastebėjo, kad koronaviruso pandemija ir karantinas pakeitė problemas, dėl kurių dažniausiai kreipiasi lietuviai.

„Labai dažnai savo lėšomis atvykstančių žmonių diagnozė yra lėtinio nuovargio sindromas. Darbo tempas aukštas, aplinkoje netrūksta streso, o mūsų nervų sistema nepritaikyta tokiam ilgalaikiam stresui. Tai atsiliepia greitu nuovargiu, didesniu dirglumu, susierzinimu, dėmesio koncentracijos stoka.

Toliau – judamojo atramos aparato problemos. Natūraliai, dirbant daug sėdimojo darbo, nejudant tiek, kiek reikėtų mūsų organizmui, daug žmonių atvažiuoja su nugaros problemomis, kaklo skausmais ir iš to išplaukiančiomis kitomis bėdomis – kojų, rankų tirpimai ir panašūs dalykai.

Taip pat širdies, kraujagyslių sistemos problemomis – pavyzdžiui, žemas ar aukštas kraujospūdis“, – problemas portalui lrytas.lt įvardijo A.Salda.

Asociacijos prezidentas pripažįsta, kad lėtinis nuovargis anksčiau nebuvo tokia problema, tačiau gerokai paūmėjo pastaraisiais metais.

„Per pandemiją labai jaučiasi paūmėjimas. Pabuvome uždaryti, mažose patalpose, su artimaisiais, su kuriais vienų santykiai geresni, kitų – prastesni. Natūraliai, nervų sistema išvarginta, sudirginta“, – pažymėjo A.Salda.

Visgi, pagausėjo besikreipiančių ir sunkesnėmis formomis sergančių asmenų, depresija. „Jaučiame tą paūmėjimą – žmonės ieško, kur persikrauti, kur atsistatyti“, – pastebėjo jis.

Palieka savo pėdsaką

Šiuo metu sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų užimtumas, anot A.Saldos, yra vidutinis, kiek didesnis būna savaitgaliais. Visgi, net ir 2-3 dienoms atvykę žmonės gauna po 5 procedūras per dieną.

„Nemažai lietuvių atvažiuoja ilgesniam laikotarpiui, matyt, dėl to, kad ne visi gauna medicininę reabilitaciją, kuri jiems reikalinga. Matome, kad ne visi žmonės, net ir persirgę koronavirusu, gauna nemokamą siuntimą – moka savo lėšomis. Sveikata būna pašlijusi, ir žmonės neturi kitos išeities kaip tik investuoti į sveikatą“, – pasakojo A.Salda.

Pandemijos pradžioje sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos pradėjo teikti visiškai naują paslaugą – poskovidinę reabilitaciją. Ji skirta vidutine ar sunkia koronaviruso forma persirgusiems asmenims, turintiems liekamųjų reiškinių, susijusių su kvėpavimu, nervų sistema.

„Matome, kad žmonėms jos labai reikia. Sunkesnėmis koronaviruso formomis persirgusių žmonių gyvenimo kokybė stipriai kritusi – žmonės neužlipa laiptais neatsikvėpę. Matėme tikrai daug tokių pacientų, pastebime, kad žmonėms tokia reabilitacija labai padeda“, – pasakojo A.Salda.

Viršijantys Lietuvos vidurkį

A.Salda pastebi, kad į kurortus lietuviai patraukia ne tik norėdami sustiprinti sveikatą, bet ir atsipalaiduoti, pailsėti.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, alkoholinių gėrimų prieinamumas kurortiniuose miestuose yra gerokai didesnis negu vidutinis Lietuvoje.

Palyginus licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičių, tenkantį 1 gyventojui, kurortiniuose miestuose 2020 ir 2021 m., Druskininkų savivaldybėje alkoholinių gėrimų prieinamumas nepakito – 144 gyventojai 1 licencija.

Alkoholinių gėrimų prieinamumas 2021 m. išaugo Birštono savivaldybėje – 91 gyventojas 1 licencijai (2020 m. – 98 gyventojai) ir Neringos savivaldybėje – 35 gyventojai 1 licencijai (2020 m. – 43 gyventojai). Palangos savivaldybėje alkoholinių gėrimų prieinamumas sumažėjo – 53 gyventojai 1 licencijai (2020 m. – 43 gyventojai).

A.Salda pabrėžia, kad šiuo atveju statistika – apgaulinga, kadangi būtina įvertinti kurortinių miestų specifiką.

Kurortai gyvena iš atvykstamojo turizmo – tiek vietinio, tiek įvažiuojamojo, iš užsieniečių. Natūralu, kad gyventojų tose kurortuose yra santykinai mažai, įvertinant, kiek atvyksta turistų. Pavyzdžiui, tiek Druskininkuose, tiek Birštone, užpildžius visas vietas, gyventojų skaičius tuo metu padvigubėja.

Jeigu skaičiuojame vietiniams gyventojams, tai atrodo daug licencijų, jei skaičiuojame, kiek žmonių naudojasi tomis paslaugomis ir kad apskritai žmonės į kurortą atvažiuoja ir atsipalaiduoti, matyt, natūralu, kad matome tokį statistinį niuansą“,- įvertino asociacijos prezidentas.

Tabako gaminių prieinamumas kurortiniuose miestuose taip pat yra gerokai didesnis negu vidutinis Lietuvoje.

Palyginus licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais skaičių, tenkantį 1 gyventojui, kurortiniuose miestuose 2020 ir 2021 m., tik Druskininkų savivaldybėje šiek tiek sumažėjo tabako gaminių prieinamumas iki – 137 gyventojų 1 licencijai (2020 m. – 134 gyventojai).

Tabako gaminių prieinamumas 2021 m. ženkliai išaugo Neringos savivaldybėje – 97 gyventojai 1 licencijai (2020 m. – 120 gyventojų). Birštono savivaldybėje tabako gaminių prieinamumas per metus nepakito – 1 licencijai tenka 155 gyventojai. Palangos savivaldybėje tabako gaminių prieinamumas padidėjo – 68 gyventojai 1 licencijai (2020 m. – 71 gyventojas).

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.