Įvertino, kas laukia šalies gyventojų ir jų finansų: vietoj trumpalaikio šoko bus ilgalaikis įšalas

Šitiek gerų naujienų iš Vyriausybės seniai neteko išgirsti. 2022-ųjų biudžeto projekte, kuris iš Vyriausybės jau nukeliavo į Seimą, ir jį lydinčiuose įstatymuose jų daugiau nei apstu.

Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 23, 2021, 10:58 AM

Pavyzdžiui, nuo 642 iki 730 eurų didės minimali mėnesio alga (MMA). Bus keliamas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – nuo 400 iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo taikymo formulę tai labiausiai pajus tik iki vieno vidutinio atlyginimo uždirbantys gyventojai.

Skaičiuojama, kad dėl to minimalią algą gaunančio žmogaus realiosios pajamos išaugs 65 eurais, o tai jau neblogai.

Nebus nuskriausti ir senjorai, nes vidutinė socialinio draudimo pensija turėtų augti nuo 414 iki 465 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – nuo 441 iki 498 eurų. Be to, pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys kas mėnesį gaus 32 eurus siekiančią išmoką.

Gerų naujienų yra makroekonomikos fronte: tikimasi, kad bendrasis vidaus produktas 2022- aisiais paūgės 4 procentais, vidutinis atlyginimas – 8 proc., metinė infliacija stabilizuosis ties 2,5 proc. lygmeniu.

Todėl Vyriausybė planuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas, kuris pernai siekė 7,4 proc., šįmet turėtų sudaryti 4,4 proc., kitąmet bus tik 3,1 proc. Tiesa, nėra kur trauktis, nes nuo 2023 metų visos ES šalys vėl turės laikytis ne didesnės kaip 3 proc. deficito normos.

Taigi optimizmo Finansų ministerijoje ir Vyriausybėje – per akis. Kad ir skaičiuojant būsimas valstybės biudžeto pajamas, kurios, kaip planuojama, augs net 11,4 proc. – iki 13,86 mlrd. eurų.

Bet ties šia eilute klausimų kilo ne vienam ekonomistui. Pavyzdžiui, kažkodėl kitąmet suplanuota pelno mokesčio surinkti net 1,2 mlrd. eurų, nors šįmet – tik 763 mln. eurų. Pridėtinės vertės mokesčio tikimasi 4,9 mlrd. eurų (šįmet – 4,14 mlrd. eurų). Netgi pajamų iš akcizų laukiama didesnių – jos turėtų augti nuo 1,57 mlrd. iki beveik 1,69 mlrd. eurų.

Akivaizdu, kad šis projektas buvo kuriamas tikintis tolesnio spartaus ekonomikos augimo. Tačiau jis gali ir gerokai sulėtėti, jei užsitęs milžiniškų energijos išteklių kainų laikotarpis. Tuomet dėl gerokai didesnės, nei laukiama, infliacijos imtų menkti vartojimas, o atitinkamai ir su juo susijusių pagrindinių mokesčių įplaukos į biudžetą.

Beje, vartojimą tikrai paveiks ir populistiniai sprendimai išdėstyti elektros ir dujų kainų augimą per ilgesnį laikotarpį. Tai reiškia, kad net ir joms atpigus žmonės turės mokėti tiek pat, mažiau pinigų skirdami kitoms reikmėms. O vietoj greičiausiai trumpalaikio šoko tuomet bus ilgalaikis įšalas.

Gana optimistiškai suplanuotos ir išlaidos, kurios kitąmet turėtų siekti 16,481 mlrd. eurų ir būtų 0,8 proc. mažesnės nei šįmet. Tiesa, tai pavyktų tik nesant rimtų sukrėtimų. Juk kovai su pandemija 2022-iesiems numatyta per 300 mln. eurų – maždaug penkis kartus mažiau nei šiais metais.

Taip yra dėl to, kad dauguma šių išlaidų bus skirtos sveikatos apsaugos sektoriui. Anot premjerės I.Šimonytės, šie pinigai bus laikomi rezerve ir pasitelkiami tik prireikus, todėl visa suma gali būti ir nepanaudota.

Tuo metu parama verslui (išmokos už prastovas, mokesčių atidėjimai ir pan.) nėra numatyta, skirtingai nei šiais metais.

„Projekcijų, kad tai vėl reikės daryti, nėra“, – pareiškė premjerė. Bet koronavirusas vis plačiau šiepia dantis, todėl atmesti visuotinio karantino, dėl kurio vėl reikėtų ištiesti ranką nemažai daliai verslo sektorių, galimybę vargu ar vertėtų.

Negana to, daugiau pinigų gali prireikti su geopolitika susijusiems projektams.

Per 130 mln. eurų (įskaitant ES paramą) žadama skirti pasienio apsaugai stiprinti, o didžioji dalis šių lėšų (per 102 mln. eurų) atiteks fizinės sienos statybai.

O štai migrantų srautams suvaldyti skirtų 4 mln. eurų gali ir nepakakti, jei kaimyninės Baltarusijos valdžiai šautų į galvą nelegalų skaičių patrigubinti.

Verta pripažinti, kad dabartinė valdžia kol kas laikosi pažado nekaitalioti mokesčių sulig biudžeto tvirtinimu ir neįvedinėti naujų. Apie jų reformą Finansų ministerija kalba jau senokai, sudaryta ir darbo grupė, tačiau bent nuo kitų metų niekas iš esmės nesikeis.

Teigiamai derėtų įvertinti ir Vyriausybės sugebėjimą atsispirti savivaldybių spaudimui. Pastarosios reikalavo nustoti taikyti skolinimąsi ribojančias taisykles ir bent metus leisti papildomai skolintis iki 15 proc. planuojamų pajamų.

Aišku, nauji baseinai ar sporto kompleksai praverstų, tačiau kiltų rimtų bėdų jau po metų, kai vėl įsigalios ES fiskalinės drausmės tvarka. Kita vertus, savivaldybių pajamos kitąmet ir taip turėtų augti sparčiau nei atlyginimai ar infliacija – 13,7 proc., iki 514,5 mln. eurų.

Apskritai nėra ko stebėtis, kad kai kurie apžvalgininkai šį biudžeto projektą vadino visiškai ne konservatorišku, o greičiau socialdemokratišku. Juk būtent socialinei apsaugai numatytos didžiausios išlaidos.

Vien pensijų padidinimas papildomai kainuos 434 mln. eurų, NPD kėlimas – 74 mln. eurų.

Didesnėms medikų algoms Privalomojo sveikatos draudimo fonde papildomai numatyta 132 mln. eurų suma, mokytojų ir pedagogų atlyginimams – 128,5 mln. eurų, vidaus sistemos pareigūnų algoms – 43 mln. eurų.

Vyriausybė stengiasi ištrimituoti būtent tai, tačiau biudžetas sudarytas taip, kad net ir palyginti nedidelė krizė gali smarkiai sujaukti rožinius planus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.