Dujos pabrango dėl spartaus paklausos augimo, pasaulinei ekonomikai ėmus kilti po koronaviruso lemto sąstingio. Prisidėjo ir visa puokštė smulkesnių priežasčių, tarp kurių – perėjimas prie žaliosios energijos bei išeikvotos atsargos po pernykštės šaltos žiemos. Tie, kam dujų pritrūko, turėjo pereiti prie taršesnio kuro, įskaitant anglį ir naftos produktus, rašo bbc.com.
Dėl to, prognozuojama naftos paklausa išaugs 500 tūkst. barelių per dieną, o likusiais 2021 metų mėnesiais pasaulinis deficitas bus ne 200, bet visi 700 tūkst. barelių per dieną, perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Žadėto didesnio tiekimo iš OPEC + šalių turėsime palaukti iki sausio.
Tai – bloga žinia vartotojams, nes kylančios energijos kainos stabdo pramonės atsigavimą ir smogia per eilinių pirkėjų kišenes – sumokėjus už elektros energiją lieka mažiau pinigų viskam kitam įsigyti. Dėl to ekonomika patiria dvigubą smūgį: lėtėja augimas, o kainų augimas spartėja.
Naftos gavėjams, įskaitant ir Rusiją, žaliavų trūkumas, priešingai, – gera žinia. Juodojo aukso kainos jau sumušė trejų metų rekordą, „Brent“ barelio kaina viršijo 85 JAV dolerių. Pagal Rusijos prezidento Vladimiro Putino prognozes tai – ne riba.
Be papildomų pajamų, žaliavų trūkumas ir kylančios kainos suteikia ir kitokių progų gamintojams pasidžiaugti. Energijos krizė pristabdė žaliąją revoliuciją ir atkreipė išsivysčiusių šalių dėmesį į tai, kad būtent joms teks sumokėti už perėjimą prie švaresnės aplinkos ateityje.
Naftininkams įsižiebė viltis, kad susitars valdžia ir investuotojai, iki pat šiol nenoriai laiminę naujos „nešvarios“ energetikos projektus ir vengę į juos merkti pinigus.
Ši krizė – ne paskutinė
Taigi TEA perspėjo, kad, ekonomikai pereinant prie atsinaujinančios energijos, pasaulis turės ištverti dar ne vieną į dabartinę panašią energijos krizę.
Ir viskas todėl, kad investicijos į naftos gavybą, anglies ir atomines elektrines bei kitą tradicinę energiją išseko po 2014–2015 m. ir 2020 m. kainų kritimo, o investicijų į alternatyvią energiją negana, kad būtų pastatyta pakankamai vėjo ir saulės jėgainių, kurios patenkintų augančią besivystančių šalių ir pasaulio gyventojų, kurių iki 2050 m. padaugės dar 2 mlrd., energijos paklausą.
Susiklostė paradoksali situacija: nafta ir dujos yra tarp tų nedaugelio pasaulio ekonomikos sektorių, kuris visiškai atitinka tikslus mažinti išmetamų teršalų kiekį, siekiant mažinti anglies dvideginio išmetimus.
Visi kiti sektoriai – transportas, elektra – smarkiai atsilieka nuo tikslų, kuriuos Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžė beveik visos pasaulio šalys. Jei nesusiimsime, ši kuro krizė bus toli gražu ne paskutinė.
„TEA ne kartą nurodė išeitį iš šios aklavietės – būtina smarkiai padidinti investicijas į švarios energijos technologijas ir infrastruktūrą. Tačiau tai turi būti padaryta greitai. Priešingu atveju pasaulio energetikos rinkų laukia turbulencijos ir nerami ateitis“, – nurodė TEA.
