Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sako, kad skundai dėl diskriminacijos pagal amžių užima trečią vietą po diskriminacijos dėl negalios ir lyties. Sociologai pastebi, kad darbdaviai kol kas taupydami renkasi jaunus asmenis, tačiau ateityje dėl senstančios visuomenės bus priversti investuoti į vyresnius.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas, 49-erių Jonas Dumša sako, kad neįgaliesiems rasti darbą ne socialinėje įmonėje nėra jokių galimybių, nors jis pats galėtų dirbti bet kokį sėdimą darbą.
„Bandžiau darbintis į vieną prekybos centrą, nes atsidarė priešais langus. Bet jie pasakė, kad nėra galimybių įsidarbinti, nes darbuotojas dirba visus darbus: ir salėje, ir kasoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo J.Dumša.
Jonas sako pats nesusidūręs su darbdaviais, kurie nenori priimti į darbą vyresnio amžiaus žmonių, bet jo brolis yra tai patyręs.
„Įmonė užsidarė. Broliui buvo link 60-ies. Jam įsidarbinti buvo iššūkis, nes niekas jo neima į darbą – per senas, nespėsi su jaunais. O žmogui iki pensijos liko keletas metų, jam reikia pensiją užsidirbti, neišeisi į išankstinę“, – kalbėjo J.Dumša.
61-erių Albina beveik kasdien ateina prie Užimtumo tarnybos durų ir skaito darbo pasiūlymus: Ir metai, ir pasako, kad paskambins – tai jau nelauk, kad priims“.
Užimtumo tarnybos duomenimis, du penktadaliai darbo neturinčių asmenų yra 50-ies ir vyresni. Penktadalis jų neturi profesinės kvalifikacijos, o beveik trečdalio išsilavinimas aukštasis.
„Vis tik kuo ilgiau asmenys pas mus registruoti, tuo labiau jie ieško nekvalifikuoto darbo“, – pastebėjo Užimtumo tarnybos priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė.
Pasak jos, 50-ies ir vyresniems asmenims sunkiau rasti darbą ne tik dėl kvalifikacijos trūkumo, bet ir dėl visuomenės požiūrio.
„Tai atskirtis skaitmenizacijoje – jie nėra tokie įgudę naudoti IT priemonių, mobilumas, susisiekimo problemos. Yra ir visuomenės stereotipai, gana žemas tolerancijos mūsų visuomenės lygis vyresnio amžiaus asmeniui“, – komentavo L.Vaitkuvienė.
Darbo paieškos portalo vadovas sako, kad kai kurie darbo ieškantys žmonės gyvenimo aprašyme specialiai nenurodo amžiaus, nes nei pateikti nuotrauką, nei parašyti amžių neprivaloma.
„Taip tie žmonės kartais sėkmingai praeina pirminį stereotipinį etapą, kai įmonės dažnu atveju net nesąmoningai taiko stereotipą, patys net nežinodami, kodėl jie mažiau vertina vienokio ar kitokio amžiaus žmones“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo „CV banko“ vadovas Tomas Toleikis.
Lygių galimybių kontrolierė sako, kad pagal skundus diskriminacija dėl amžiaus užima trečią vietą po diskriminacijos dėl negalios ir lyties.
„Eurobarometro“ duomenys rodo, kad 59 proc. asmenų Lietuvoje amžių įvardina kaip vieną iš trūkumų ieškant darbo.
Pasak sociologo Boguslavas Gruževskio, valdžia turėtų imtis priemonių ir didinti vyresnių žmonių patrauklumą darbo rinkoje.
„Daugeliui darbdavių vyresnio amžiaus žmonės puikiai tinka, bet darbo organizavimo procesas turi būti kitoks. Gal nebegalima dirbti 8 val. ar net 6 val., turi būti 4 val. darbas. Aišku, investicija panaudojant vyresnio amžiaus žmones yra didesnė, todėl absoliučiai suprantama, kad jei darbdavys nori taupyti, jis ieškos sveikesnio, jaunesnio ir neinvestuos. Bet tai yra trumpalaikė programa ar strategija, kadangi realiai geresnės padėties nebus“, – konstatavo Socialinių mokslų centro direktorius B.Gruževskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 4 iš 5 persikvalifikavusių 60-mečių išlieka darbo rinkoje. Tačiau iš šalyje gyvenančių 200 tūkst. tokio amžiaus asmenų dirba tik pusė.
„Reikia pastebėti, kad gal ir ta pagyvenusių žmonių įdarbinimo kultūra yra kitokia nei kitose Europos šalyse. Imkime kavines, kur tarp padavėjų Lietuvoje dažniausiai matome jaunus žmones, studentus, kai Vokietijoje nemažai vyresnio amžiaus žmonių“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ji mano, kad keičiant požiūrį, atsirastų ir norinčiųjų dirbti – tokių tarp
pagyvenusių žmonių jau dabar tikrai yra. Be to, turime perkvalifikavimo galimybes.
Šiuo metu Lietuvoje vyresni nei 55 metų žmonės sudaro apie trečdalį populiacijos. Prognozuojama, kad 2050 metais tokių asmenų padaugės iki 45 procentų.
