Bandys susigrumti su energijos kainų šuoliu, tačiau kita problema liks – tai skaudžiai kirs per kišenę

Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.

Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos valdžia mėgins stabdyti į aukštumas kylančias energetikos kainas gyventojams, bet kokios bus šių pastangų pasekmės – dar neaišku.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Oct 30, 2021, 9:24 AM, atnaujinta Oct 30, 2021, 9:24 AM

Seimas po svarstymo įtikinama balsų dauguma, opozicijai nebalsavus prieš, o tik susilaikius, pritarė 5 įstatymų pataisoms, todėl nėra abejonių, kad parlamentarai ir galutinai palaimins šį dujų, elektros ir šilumos kainų šuolį slopinantį Vyriausybės planą.

Numatoma ypač smarkiai brangstančių dujų kainų augimą išdėstyti per laikotarpį iki 5 metų.

Tai leis kitais metais dujas viryklėms branginti iki 20 proc., nors pagal rinkos situaciją jos turėtų kilti iki 51 proc., o šiuo kuru savo namus šildantiems asmenims šildymo kaina didės iki 30 proc., kai netaikant atidėjimo mechanizmo ji šoktelėtų iki 83 procentų.

Dauguma ekonomistų kritiškai vertina šią priemonę, nes vartotojams vis viena teks sumokėti realią dujų kainą, tik tai bus ištęsta per 5 metus.

Negana to, jei vartotojai kitąmet padengs ne visas energetikos įmonių sąnaudas, joms teks skolintis, kad galėtų įsigyti kuro.

Vis dėlto galimas ir sėkmės, ir nesėkmės scenarijus.

Jei dujų kainos liausis kilti dar šįmet, o kitų metų antrojoje pusėje ims smukti – taip prognozuoja nemažai energetikos ekspertų – žmonėms bus lengviau apmokėti sąskaitas, ypač jei bankų paskolų palūkanos vis dar išliks rekordiškai žemos.

Bet jei tokie lūkesčiai nepasitvirtintų, dujų vartotojai ateityje sumokėtų tik dar daugiau, nes tektų padengti ir energetikų paskolų kainą.

Tiesa, pagal dabartines prognozes labiau tikėtinas optimistinis scenarijus, bet nėra jokių garantijų, kad jis taps realybe.

Gerokai brangsta ir elektra. Buitiniams vartotojams nuo kitų metų ji brangs ne daugiau kaip 20 proc., nes infrastruktūros paslaugų įkainis kitiems metams sumažintas, o atsisakius tokio reguliavimo elektros kaina galėjo išaugti net 50 procentų.

Be kita ko, ketinama pusmečiui atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.

Šį sprendimą supeikė ne tik energetikos ekspertai, bet ir valstybinės institucijos – Konkurencijos tarybos pirmininkas Š.Keserauskas pareiškė, kad dėl to sumažės paskatos konkuruoti ir ilgainiui bus sulaukta priešingo efekto, nei tikisi Vyriausybė.

Bet patys nepriklausomi elektros tiekėjai palyginti ramiai sutiko rinkos liberalizavimo atidėjimą.

Matyt, smarkiai išaugus elektros kainai ir vartotojams nežinant, ką rinktis, tiekėjai baiminosi, kad konkuruodami kainomis jie gali patirti didelių nuostolių ar net bankrutuoti.

Ekspertų nuomonės dėl valdžios priemonių iš dalies amortizuojant gyventojams energetikos kainų šuolį gerokai skiriasi, bet dauguma jų sutaria, kad vis viena nepavyks kompensuoti žmonėms viso prekių ir paslaugų brangimo. Tik vieniems tai skaudžiai kirs per kišenę, o kitiems bus nė motais.

Mat prognozuojama, kad ir kitąmet žmonių pajamos sparčiai kils, nes verslas planuoja plėtrą, o darbo rinkoje juntamas darbuotojų stygius.

Manoma, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje 2022 m. didės iki 10 proc., o tai viršija ir pesimistiškiausią infliacijos rodiklio prognozę.

Kita vertus, žmonių pajamos augs labai netolygiai, dalis jų nesulauks ir jokio algų didinimo. Įmonės turės kelti jas specialistams, kurių labiausiai trūksta, o nekvalifikuotų darbuotojų stygių galima atsverti investuojant į gamybos automatizavimą. Dalis darbdavių skundžiasi, kad jau neturi jokių rezervų užmokesčiui didinti.

Tuo metu energetikos kainų didėjimas neišvengiamai įsuks infliacijos smagratį, negana to, brangsta ir žaliavos. Vadinasi, šios sąnaudos pamažu persikels į daugumos prekių bei paslaugų kainas. Todėl skurdesni žmonės gali būti priversti mažinti vartojimą, o tai atsilieptų ir biudžeto pajamoms.

Aišku, mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms gyvenimą turėtų palengvinti plečiamos kompensacijos už šildymą. Manoma, kad kitais metais šią paramą gaus 15 tūkst. daugiau gyventojų nei šįmet.

Infliaciją nepasiturintys žmonės silpniau jaustų, jei jų būstai būtų jau renovuoti ir šildymas mažiau kainuotų, bet namų renovacija Lietuvoje stumiasi palyginti lėtai – iki šiol renovuota tik apie 10 proc. namų.

Kylančiomis energetikos kainomis susirūpinusi ir Europos Komisija, kurią imtis jas mažinančių bendrų veiksmų spaudžia ir ES narės, ir vartotojai.

Vienas galimų kelių – bendrai pirkti gamtines dujas, panašiai kaip buvo daroma įsigyjant vakcinas nuo koronaviruso. Tai reikštų ir didesnę derybinę galią, o tai leistų siekti mažesnės kainos.

Tačiau ne visos ES šalys, ypač galinčios savarankiškai įsigyti dujų pigiau iš Rusijos, kaip antai Vokietija, linkusios tam pritarti.

Kita vertus, dėl lėtų ES mechanizmų bendri pirkimai būtų įmanomi tik ateityje.

Vilčių dedama ir į dujų saugyklų plėtrą, kuri padėtų amortizuoti šio kuro kainų šuolius, bet tam irgi reikia ne vienų metų.

Dujų krizė verčia ES apmąstyti ir klimatui neutralios žaliosios energetikos rizikas.

Neabejotina, kad vėjo ir saulės energijos šaltiniai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet būtina ir apsisaugoti nuo panašių kaip dabartinė situacijų, kai dėl nepalankių gamtinių sąlygų žaliosios elektros gamyba smarkiai smunka.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.