Dėl didėjančių atlyginimų ir augančios elektros kainos teks valgyti brangesnį sūrį

Įmonės grupės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa „Žinių radijuje“ kalbėjo, jog pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms. Pasak jo, iki pat dabar su logistikos bendrovėmis deramasi ne dėl kainos, o dėl to, kada ir ar išvis reikiamos medžiagos jūriniais konteineriais bus atgabentos. Vėliau tik laukiama didelių sąskaitų, tad išlaidų nemažėja.

Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>T.Bauro nuotr.
D.Trumpa.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Trumpa.<br>D.Umbraso nuotr.
Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pandemija ir infliacijos šuolis atsiliepė net didelėms į eksportą orientuotoms įmonėms.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 31, 2021, 11:40 AM, atnaujinta Oct 31, 2021, 11:40 AM

– Rugsėjį infliacija buvo nei 6 proc. Kaip tokie skaičiai atsiliepia jūsų gaminamos produkcijos kainai, veiklai, įmonės rodikliams?

– Prie infliacijos reiškinių reikia priprasti. Daugelį metų planuojant įpratome infliacijos nevertinti, nes ji buvo nulinė arba net minusinė. Deja, po ilgos nulinės infliacijos ji šovė į tokias aukštumas, kad net sunku ją suvaldyti.

Mūsų įmonėje labai daug prekių dedamųjų brango ne procentais, o kartais. Elektros kaina įmonei nuo spalio 1 d. pabrango 3 kartus. Chemikalai, plovimo, pakavimo medžiagos brango 30 proc., kitos 60 proc. ar net 120 proc.

Dėl logistikos... Dabar niekas net neklausia kainos, tik klausia, ar išvis kažkas jūriniais konteineriais užsakymus atveš, o tada laukiama ateinančios sąskaitos.

Toks brangimas veikia ir žmonių pageidavimą gauti didesnes algas. Algų kėlimas yra neišvengiamas. Visa tai išaugins mūsų gaminamos produkcijos kainą.

– Tokiais atvejais didelės įmonės galėtų pagalvoti ir apie nuosavą energijos generavimą.

– Taip, pagalvoti galima. Bet man tėtis sakydavo, kad, jei moku gaminti sūrius, tai turiu gaminti sūrius, o tegu elektrą gamina tie, kurie moka tą daryti, nes jie visada padarys tai pigiau.

– Minimali mėnesio alga (MMA) didėja iki 730 eurų. Smulkūs regionų verslai dėl to įprastai labai triukšmauja. Kaip jūs reaguojate į šį MMA didinimą?

– Turime nedaug darbuotojų, kurių alga yra „pririšta“ prie MMA. MMA gauna tie, kurie dirba nepilnu etatu. O algų didėjimas mūsų įmonėje yra ne dėl MMA kėlimo, o dėl paslaugų, prekių, energijos kainų kilimo.

Žmonės jaučia padidėjusias išlaidas, o pandemijos metai įmonei nebuvo patys geriausi, atsilikome nuo bendro Lietuvos algų kėlimo vidurkio. Tad turime padėkoti kolektyvui, kuris metus kentėjo, bet dabar jau algas privalome pakelti vien dėl to, kad žmonės išlaikytų įprastą gyvenimo lygį.

Mūsų įmonės grupė kiekvieną mėnesį algoms išleidžia beveik 2 mln. eurų. Pakėlus algas 10 proc., turėtume dar papildomus 200 tūkst. eurų per mėnesį ir 2,5 mln. eurų per metus. Vien elektros pabrangimas mūsų įmonei per metus kainuos 2,5 mln. eurų daugiau.

Bet viskas nėra taip blogai, paskutinį mėnesį stipriai atsigavo eksporto rinkos. Neatsimenu tokio didelio, stipraus ir spartaus eksportuojamų prekių kainų šuolio per 30 metų.

– Kur eksportuojate?

– Daugiausiai mocarela ir kietuosius sūrius eksportuojame į Italiją. Italai gamina daug sūrio patys, bet jie neprimelžia tiek pieno, kad jiems užtektų pamaitinti sūriais ir savo žmones, ir turistus, o, matyt, turistai į jų šalį jau sugrįžo ir sūrių jiems nebeužtenka.

O su Kinija, ačiū Dievui, neturėjome sudarę daug kontraktų, tad įtampų nelabai jaučiame. Bet tie kontraktai, kuriuos turėjome, buvo atidėti geresniems laikas mūsų partnerių iniciatyva ir bus atnaujinti per tarpininką Lenkijoje. Visada įmanoma sužaisti, bet štai atsiranda papildomas tarpininkas, kuriam reikės sumokėti, produkcija bus vežama per Lenkiją, tad uždarbis keliaus lenkų geležinkeliams ir transporto kompanijoms.

– Valgyti reikia net ir pandemiją. Ar jūsų įmonę pandemija kaip nors paveikė?

– Per pandemiją išaiškėjo, kad žmonės valgydami restoranuose ir kavinėse sunaudoja daugiau maisto nei namuose. Matyt, todėl, kad, jei visos porcijos žmogus nesuvalgo, namie ją dar gali pasišildyti ir suvalgyti vėliau. O kavinėje ir restorane, jei maistas nesuvalgomas ir paliekamas lėkštėje, jis išmetamas. Tad maisto suvartojimas truputį sumažėjo.

Mes dirbame su restoranų, kavinių ir viešbučių segmentų, vadinamu „Horeca“, kuris labai priklauso nuo turistų srauto iš užsienio. Tad praėjusiais metais ir šių metų pradžioje, kol turizmo srautai neatsigavo, įmonei buvo pakankamai skausmingas laikas, turėjome gaminti kitokius produktus, juos dėti į sandėlius, tai mus stipriai paveikė.

– Lietuvoje vakcinaciją bandome paskatinti įvedant mokamą testavimą, sumokant 100 eurų pasiskiepijusiems, keičiant taisykles prekybos vietose, kad srautai būtų labiau suvaldyti. Kaip jums atrodo, ar su visomis valdžiomis priemonėmis dar įmanoma ką nors išspausti ir paskatinti vakcinuotis?

– Manau, kad tikrai įmanoma, tik kiekvienas papildomas pasiskiepijusių procentas dabar kainuoja daugiau resursų. Bet reikia būti specialistu, kad mokėtum tuos resursus įdarbinti. Niekada nedirbau valstybės įmonėje, nežinau, kaip tai organizuojama, bet įdedant daugiau resursų, daugiau pastangų, tikrai įmanoma pasiekti tikslą. Manau, kad valdžia dabar eina lengviausiu keliu, ne pigiausiu, bet lengviausiu ir ne pačiu efektyviausiu.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.